Lietuvos nacionalinis kultūros centras - Straipsnis Stasio Šimkaus konkursas- 2003

Spalio 17-19 dienomis Klaipėda pasitiko ir išlydėjo XIV S. Šimkaus chorų konkursą. Išdalytos premijos, prizai, nurimo konkursinės aistros, tačiau įspūdžiai liks ilgam. Ne vien tik įspūdžiai, bet ir jų sukelti pamąstymai apie tai, kas šio konkurso laukia ateityje. Už faktų, skaičių - gyvi chorinės kultūros kaitos procesai, nuolat vykstantys ir Klaipėdoje, ir Lietuvoje, ir pasaulyje.

Pradžiai svarbiausios žinios glaustai: abu pagrindiniai konkurso apdovanojimai šįkart iškeliavo ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Lietuvos. Didysis Gintaro prizas su garsiuoju J.B.Foersterio moterų choru – į Prahą, Mažasis su žaviuoju E.Melngailio mokyklos vaikų choru – į Liepoją. Keturiose grupėse konkurso (vaikų, jaunimo, lygių balsų, bei mišrių chorų) dalyvavo 14 chorų iš 7 Europos šalių. Gaila, dar du rimti kandidatai – bulgarų ir slovakų – „supasavo” konkurso išvakarėse, o vyrų chorų balsų skambėjimo teks tikėtis gal būsimuose konkursuose.

Dėl aukščiausio apdovanojimo - Didžiojo Gintaro bei 1000 eurų premijos – varžėsi trys geriausi: vienas moterų ir du mišrūs chorai. Šių metų konkurso vertinimo komisijai vadovauti buvo pakviestas prof.Antsas Söötas iš Talino, nariai - doc.Zita Kariniauskienė, prof. Fabijonas Sereika iš Klaipėdos, Gintautas Venislovas iš Vilniaus ir Romanas Vanagas iš Rygos. Konkursą rengė Klaipėdos chorinė bendrija „Aukuras”, pagrindinis rėmėjas – uostamiesčio kultūros skyrius.

Kokie būtų pamąstymai konkursui pasibaigus? Kai kurie – labiau profesiniai,o kai kurie - kur kas bendresnio pobūdžio. XIV konkursas – ypatingas dviem aspektais: didžiausiu užsienio šalių chorų skaičiumi bei kukliausiu lietuviškų chorų dalyvavimu. Priežastys, žinoma, yra kelios, tačiau, ko gero, viena reikšmingesnių ta, jog, be gana aukštų konkursinių reikalavimų ar nemenko mūsiškiams chorams dalyvio mokesčio, „susilaikymą” lėmė žinomas perspėjantis posakis - „savame krašte pranašu nebūsi...” Juk ne naujiena, kad nors ir kukliausių kukliausias, bet užsieninio konkurso, dalyvio padėkos raštas namuose skamba ganėtinai solidžiai. Kol kas, deja, dar taip būna dažnai. Savęs pasitikrinimas, kitų pasiklausymas, konkursinio patyrimo įgijimas nustelbiamas ambicingu „arba-arba”. Kita vertus, nuolat gausėjantis aukšto rango užsienio chorų skaičius konkurse yra akivaizdus lietuvių chorų gero reitingo tarptautinėse sferose įrodymas. Tai masina gerus chorus atvykti čia ir išbandyti savo jėgas.

Kol kas toks konkursas šalyje vienintelis. Ir tiesiog klaipėdiškių privilegija reiktų vadinti galimybę miestelėnams kas antri metai pasimėgauti iš tiesų didelio ryškumo žvaigždėmis, patirti dabartinės europinės kultūros pulsą ir dvasią. Tai neįkainojama vertybė.

Tarptautinio S.Šimkaus chorų konkurso statusas. Koks jis? Štai jau daugiau nei ketvirtis amžiaus Lietuvoje ir užsieniuose garsinantis Klaipėdą šis chorinis forumas, be abejonės, yra svariai prisidėjęs prie miesto ryšių su užsienio šalimis sklaidos. Už tai mūsų uostamiestis neseniai tapo itin pagerbtas tarp daugelio Europos miestų. Tačiau akivaizdu, jog jau seniai laikas šį konkursą rengti remiantis ne vien tradiciniu „Aukuro” bendrijos žmonių entuziazmu, bet ir reikiamu biudžetu, sisteminga profesionalia vadyba. Konkurso rengimo ilgametis patyrimas sudaro geras prielaidas jam įsijungti į tarptautinių, efektyviai funkcionuojančių konkursų sistemą.

Dėl konkurso tikslų jo statuso atžvilgiu gali būti įvairių samprotavimų. Per daugelį metų buvo ne kartą išbandytos įvairios jo struktūrinės modifikacijos. Lieka apsistoti prie optimaliausio varianto, nors pagrindiniai principai jau dabar yra aiškūs, o konkursas jau turi savo veidą.

Ne vienas vertinimo komisijos narys apgailestavo dėl vaikų ir jaunimo, taip pat dėl vyrų chorų stygiaus konkurse. Žinoma, vyrų chorų problema – visuotinė, jos sprendimas – sudėtingas ne tik muzikinis, bet ir socialinis uždavinys. Profesorius A.Söötas: „Džiaugiuosi šio konkurso nuostata suteikti galimybę jame dalyvauti vaikų ir jaunimo chorams. Tačiau liūdina tai, jog jame dalyvauja toks nedidelis tų chorų skaičius. Mielai bendradarbiautume su Klaipėda, vienydami pastangas vaikų, ypač berniukų, chorų ugdymui”. Kitas komisijos narys, rygietis R.Vanagas, vyrų chorų deficitą įvardijo globaliniu reiškiniu, manydamas, jog šie chorai atsidurs prie išnykimo ribos, jei iš esmės nebus įveikta berniukų chorų mažėjimo tendencija. Jis apgailestavo, jog toks pajėgus klaipėdiečių „Gintarėlio” berniukų choras kartu su kitu puikiu E.Balsio menų gimnazijos mergaičių choru dalyvavo tik konkurso dalyviams skirtame koncerte.

Greta paminėto uostamiesčio vaikų chorų koncerto bei tradicinio visų dalyvių chorų koncerto „Draugai draugams” galime pasidžiaugti dar vienu konkurso išvakarėse įvykusiu atidarymo koncertu. Perpildytoje Menų fakulteto koncertų salėje dainavo talentingo dirigento G.Venislovo vadovaujamas Vilniaus mišrus choras „Brevis” - šių metų „Grand Prix Europeo” laimėtojas. Koncerto klausytojai tapo savotiškos „Brevis”ataskaitos klaipėdiečiams liudytojais. Tai buvo didelė, nors ir nepigi dovana šiam renginiui. Už ją reikia nuoširdžiai padėkoti Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriui. Vis dėlto manytume, jog tokiam garbingam svečiui šia proga, kad ir nedidelė puokštelė gėlių iš miesto oficialiųjų rankų būtų buvus neprošal. (Čia, be kita ko, norėčiau įsiterpti, nuramindamas pamurmančius melomanus, ir priminti, jog choras ar koks pianistas - Europos čempionas - visai kas kita, nei, sakykime, „Žalgiris” ar „Žuvėdra”. Tai ne sportas ar pramoga, jiems tiesiog nedera triukšminga masinė euforija: tokie fenomenai gimsta, bręsta ir įsikūnija tyloje.)

Reikia paminėti dar vieną reikšmingą renginį konkurso dienomis. Jau nebe pirmą kartą chorų dirigentai, kolektyvų atstovai pakviečiami prie apvalaus diskusijų stalo. Apsikeitimas nuomonėmis, informacija, jos paskleidimas visuose Europos kampeliuose, pagaliau naujos asmeninės pažintys - ne mažiau svarbus dalykas nei pats konkursas. Tikėtina, jog apie šį konkursą skaitysime ir tarptautiniuose biuleteniuose.

Su įvykdyta svarbia muzikine misija visos mūsų chorinės kultūros labui lieka tik pasveikinti konkurso rengėjus, vadovaujamus „Aukuro” bendrijos pirmininko prof. Algio Zaboro.

XIV Stasio Šimkaus konkursas baigėsi. O tai reiškia, kad prasideda pasirengimo darbai kitam, XV, kuris jau čia pat, po dvejų metų...

Robertas Varnas
Tel. (8 ~ 46) 498 516

Iš konkurso vertinimo komisijos protokolų:

I turas

Vaikų chorai

Liepojos E. Melngailio mokyklos mergaičių choras. Vad. Andris Kontauts Latvija 85,4 I

Alytaus chorinės studijos choras Lakštangėlė. Vad. Janina Adamonytė Lietuva 70,4 II

Panevėžio r. Velžio vid.mokyklos vaikų choras.Vad. Loreta Bajorinienė Lietuva 57,0 -

Konkurso laureato diplomu bei Mažojo Gintaro prizu ir pinigine premija apdovanotas Liepojos E. Melngailio mokyklos mergaičių choras. Vad. Andris Kontauts

Jaunimo chorai

Rygos 1-osios valst. vid. mokyklos merginų choras Sapnis. Vad. Iveta Rismane Latvija 83,6 II

Vilniaus pedagoginio universiteto akademinis choras Ave, vita. Vad. Kastytis Barisas Lietuva 75,1 II

Vilniaus universiteto merginų choras. Vad. Rasa Gelgotienė Lietuva 70,2 III

Lygių balsų chorai

Prahos J.B.Foersterio kamerinis moterų choras. Vad. Lukaš Vasilek Čekija 94,6 I Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo”. Vad. Rasa Gelgotienė Lietuva 69,4 III

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto merginų choras. Vad.Viktoras Masevičius Lietuva 66,6 III

Hameenlinna Laulu-Siukut moterų choras. Vad. Anneli Kivikoura Suomija 63,8 -

Konkurso laureato diplomas ir piniginė premija paskirta Prahos J.B.Foersterio kameriniam moterų chorui

Mišrūs chorai

Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro

Česlovo Sasnausko mišrus choras. Vad. Mindaugas Radzevičius Lietuva 88,2 I

Kranje mišrus choras De profundis. Vad. Branka Potočnik Krajnik Slovėnija 85,6 II

Bialystoko medicinos akademijos mišrus choras. Vad. Bozenna Sawicka Lenkija 84,2 III

Talino Hansabank kamerinis choras. Vad. Tiina Sooba Estija 60,1 -

Konkurso laureato diplomas ir piniginė premija atiteko Česlovo Sasnausko mišriam chorui

II turas

Konkurso vertinimo komisijos sprendimu dalyvauti II ture buvo pakviesti trys chorai:
Česlovo Sasnausko mišrus choras
Kamerinis mišrus choras De profundis
J. B. Foersterio kamerinis moterų choras

Konkurso laureato diplomas bei Didžiojo Gintaro prizas ir piniginė premija atiteko Prahos J.B. Foersterio kameriniam moterų chorui. Vad. Lukaš Vasilek

Remiantis konkurso nuostatais, vertinimo komisijos paskirti penki specialūs prizai:

Tradicinis Stasio Šimkaus sūnų Algio ir Nerio (JAV) piniginis prizas už geriausią privalomojo S. Šimkaus kūrinio - Nakties tylumoj atlikimą paskirtas Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškosios kultūros centro Česlovo Sasnausko mišriam chorui. Vad. Mindaugas Radzevičius

Lietuvos liaudies kultūros centro prizu už savo šalies šiuolaikinio autoriaus kūrinio geriausią atlikimą apdovanotas Prahos J.B.Foersterio kamerinis choras.Vad. Lukaš Vasilek

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus prizą už vertingiausią konkursinę programą vaikų chorų grupėje pelnė Liepojos E.Melngailio mokyklos mergaičių choras.Vad. Andris Kontauts

Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prizas geriausiam konkurso jaunimo chorui paskirtas Rygos 1-osios valst. vid. mokyklos merginų chorui Sapnis. Vad. Iveta Rismane

Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras” prizas už privalomojo kūrinio - E.Balsio „Oi teka bėga” geriausią atlikimą paskirtas Prahos J.B. Foersterio kameriniam moterų chorui. Vad. Lukaš Vasilek