Dainų diena 2018
Folkloro kolektyvai. Aukso paukštė 2018

Nominacija „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“. Vadovė Jolanta Balnytė

 

 

Folkloro ansamblis „Viešia“ susibūrė 1998 m. Kauno rajono Neveronių kultūros centre. Kolektyvas pavadintas upės, tekančios per Neveronis, vardu. Tai šeimų, puoselėjančių senąsias tradicijas ir liaudies kūrybą sambūris. Drauge kalendorines šventes švenčia, liaudies dainas dainuoja ir tradicinius šokius šoka, koncertuoja tėvai, vaikai ir seneliai. Vyriausiam dalyviui – 76, jauniausiam – 1,5 metų. Šiam kolektyvui nuo 1999 m. vadovauja kūrybinių idėjų ir polėkio nestokojanti Jolanta Balnytė.

„Viešios“ repertuarą sudaro Kauno rajono ir Neveronių apylinkių ekspedicinė, archyvinė medžiaga. Kadangi dalyviai kilę iš skirtingų Lietuvos vietų, tai atlieka įvairių Lietuvos regionų liaudies dainas, sutartines, tradicinius šokius, instrumentinę muziką.

Kiekvienais metais kolektyvas parengia 2–3 savitas folkloro programas: „Sveiks, sveteli margs“, „Ant Nemuno kranto“, „Bėginėjo povelė po dvarų“, „Mano Sūduva“, „Margo svieto žmonės“, „Skubėkime, nes laikas viską griauna“ ir kt., dalyvauja projektuose: „Bundantys raštai“, „Etno sintezė“, „Etno namai“, „Etnomuzika“ ir pan.

Drauge su vadove J. Balnyte ansambliečiai, telkdami Neveronių bendruomenę, organizuoja tradicinius renginius: advento vakarus, Atvelykio šventes, Jonines, folkloro ansamblių sąšauką „Viešios Krivulė“ ir kt.

Kolektyvas aktyviai koncertuoja visame Kauno rajone ir noriai dalyvauja įvairiuose folkloro renginiuose Lietuvoje. 2018 m. vasario 16-ąją ansamblis koncertavo 500-ąjį kartą.

„Viešia“ nuolat kviečiama dalyvauti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose, tarptautiniuose  festivaliuose: „Baltica“,  „Atataria lamzdžiai“, „Parbėg laivelis“, „Saulės žiedas“, „Skamba, skamba kankliai“, „Tek saulužė ant maračių“, „Ant vandens“ ir kt. „Viešia“ lietuvių folklorą pristatė Lenkijoje, Italijoje. 2018 m. vadovė J. Balnytė drauge su kolektyvu dalyvavo ir aktyviai prisidėjo Kauno rajone, Raudondvaryje, rengiant folkloro, etninės kultūros šventę – bandomąjį pasiruošimo 2018 m. Lietuvos dainų šventės „Vardan tos...“ Folkloro dienai „Didžių žmonių žemė“ renginį.

Ansamblio dalyviai koncertuoja pasipuošę kiekvienas savo regiono tautiniais drabužiais. 2017 m. Nacionaliniame lietuvių tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ jie tapo folkloro grupės tautinio kostiumo nugalėtojais.

Vadovės kredo:  Tik mylėdami ir gerbdami praeitį sukursime gražią ir teisingą ateitį.


 

Nominacija „Geriausias miesto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“. Vadovės Elena Šalkauskienė, Ingrida Žmijauskienė  

 

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ – vienas gyvybingiausių ir kūrybingiausių kolektyvų. Jo veiklos ištakos – 1980 m., kai Klaipėdoje susibūrė restauracinių dirbtuvių folkloro ansamblis, vadovaujamas Irenos Nakienės. 1984 m. kolektyvas suskilo ir prie Jūrų muziejaus įsikūrė folkloro ansamblis (dabar „Kuršių ainiai“), kuriam vadovavo I. Nakienė, o kitą priglaudė Bandomoji laivų remonto įmonė. Taip mieste atsirado folkloro ansamblis „Alka“. Kelerius metus vyko nuolatinė vadovų ir dalyvių kaita. 1987–2006 m. „Alkai“ vadovavo Vida Morkūnienė ir greta pavienių dalyvių subūrė liaudies dainą mylinčias šeimas. Į repeticijas tėveliai ateidavo su savo vaikais, todėl vadovei ir ansamblietei Elenai Šalkauskienei kilo idėja suburti vaikų folkloro ansamblį. 1994 m. buvo įkurtas vaikų folkloro ansamblis „Alkiukai“, gyvuojantis bei aktyviai veikiantis ir šiandien. 2006–2011 m. „Alkai“ vadovavo Rita Šukienė ir Jonas Kavaliauskas. Tuo metu ansamblis paruošė ir pristatė vieną gražiausių savo programų – folkloro spektaklį „Lietuvininkų vestuvės“. 2012–2017 m. ansambliui vadovavo Dalia Kiseliūnaitė, 2015 m. prisidėjo Ingrida Žmijauskienė. Šis kūrybinės veiklos laikotarpis paženklintas įdomiomis programomis: 2012 m., bendradarbiaujant su kitais folkloro kolektyvais, įvyko folkloro spektaklio „Jau saulelė“ (pagal XVIII a. Kristijono Donelaičio poemą „Metai“) premjera; 2015 m. pristatytas spektaklis „Už stalelio“ (XX a. pr. Mažosios Lietuvos karčemos tradicijos).

Šiuo metu ansambliui vadovauja E. Šalkauskienė ir I. Žmijauskienė. 2018 m. šimtmečio dainų šventės „Vardan tos...“ Folkloro dienai „Didžių žmonių žemė“ buvo parengta itin savita programa apie pamario krašto iškilią asmenybę, buvusį Klaipėdos miesto burmistrą, marių žūklės prievaizdą, pamario krašto dainų ir smulkiosios tautosakos rinkėją Ernstą Vilhelmą Berbomą.

Nuo pat įkūrimo ansamblis skleidžia Mažosios Lietuvos regiono tradicinę kultūrą.  Jo repertuare – autentiškos regiono dainos, šokiai, žaidimai, pasakojimai ir instrumentinė muzika. Kolektyvo nariai dėvi individualius Mažajai Lietuvai būdingus tautinius kostiumus. 2015 m. tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ „Alka“ pelnė pirmąją vietą autentiškiausio kostiumo kategorijoje „Geriausi folkloro kolektyvo tautiniai kostiumai“. 2017 m. Gruzijoje vykusiame folkloro festivalyje už autentiškiausią savo krašto pristatymą ansamblis įvertintas aukščiausiu prizu – „Auksiniu granatu“.

„Alka“ – nuolatinis Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos dalyvis. Ansamblis pristato Klaipėdos krašto tradicinę kultūrą bei liaudies kūrybą įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose folkloro festivaliuose, dalyvauja projektuose su kitais folkloro kolektyvais, individualiais menininkais (džiazo muzikantais, choreografais ir pan.). Ansambliečių atliekamos liaudies dainos, instrumentinės muzika įrašyta penkiose kompaktinėse plokštelėse bei keturiuose filmuose, pastarieji transliuoti per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Vadovių kūrybos principai: etnoperlą galima atrasti kiekviename žmoguje.