Nominacija „Geriausias miesto folkloro kolektyvas ir jo vadovas“

Laureatas

Kauno kultūros centro sutartinių giedotojų grupė „Sasutalas“, vadovas Andrius Morkūnas

„Sasutalas“ drauge nuo 2008 m. rugsėjo. Mintis suburti sutartinių grupę kilo jos vadovui Andriui Morkūnui. Visos „Sasutalų“ narės dainuoja ir kituose folkloro ansambliuose, turi skirtingų folklorinio dainavimo patirčių, todėl grupėje mokosi viena iš kitos, drauge „sutaria“. Grupės pavadinimas atspindi senąsias sutartinių giedojimo tradicijas, kai giedodavo labai artimos – vienos šeimos ar greta gyvenančios – ir gerai sutariančios moterys („sasutalas“ – aukštaitiškai „sesutės“). Aukštaitišką pavadinimą grupė pasirinko ne atsitiktinai – absoliuti dauguma sutartinių iki mūsų dienų išliko būtent iš Aukštaitijos regiono. Tai pagarba ir padėka šiam archajišką skambesį išlaikiusiam kraštui.

Sutartinių grupė nuolat pristato sutartines šalies bei tarptautiniuose renginiuose: Lietuvos dainų šventės Folkloro dienos programose, festivaliuose „Atataria lamzdžiai“, „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Lauksnos“, „Tek saulužė ant maračių“, „Parbėg laivelis“, Aukštaitijos regiono sutartinių šventėje „Sutarjėla“ ir pan. Kolektyvas kviečiamas dalyvauti savituose jungtiniuose folkloro ir šiuolaikinės muzikos projektuose: „Ant sidabro tilto: polifoninės improvizacijos“, interaktyviame performanse „Sukilimas“, garso ir vaizdo instaliacijoje „Skambantys raštai“ bei kituose.

„Sasutalas“ šiandieniame sutartinių atlikėjų kontekste išsiskiria tuo, jog nesiekia sušiuolaikinti skambesio. Pačias „Sasutalas“ labiausiai žavi autentiškas, grynas, senasis sutartinių giedojimo būdas. Senųjų archyvinių sutartinių įrašų klausanti ir juos analizuojanti grupė siekia atkartoti kiek įmanoma panašesnį skambesį. Be abejo, šiuolaikinio žmogaus gyvenimas yra smarkiai nutolęs nuo sutartinių kūrimosi laikų, o jas atliekant šiandieną neįmanoma perteikti viso jų dvasinio turinio, tiesiogiai susijusio su anuomečiu žmonių gyvenimu, tačiau „Sasutalas“ stengiasi nenutolti nuo ištakų, atrasti įtraukiančią, galingą sutartinių gelmę.

Andrius Morkūnas (g. 1967 m. Kaune) folkloru domėtis pradėjo 1988 m., bendramokslių merginų pakviestas į ką tik susibūrusį folkloro ansamblį „Gadula“. 1992 m. įkūrė ansamblį „Neautentiško folkloro grupė“, vėliau žinomą kaip „Keisto folkloro grupė“. Etninės muzikos mokytojas-metodininkas dirba Kauno „Vyturio“ gimnazijoje. Šiuo metu vadovauja Kauno miesto ir rajono folkloro kolektyvams „Gadula“, „Griežlė“, „Sasutalas“, „Linago“, Vandžiogalos tradicinei kapelai.

Vadovo pomėgiai – fotografija, garso įrašai, kompiuterija.

Nominacija „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

Laureatas

Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, vadovė Vaida Naruševičiūtė

Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“ pradėjo burtis 2009 m. Tada ir pagalvoti niekas negalėjo, kad iš nedidelio varėniškių ir marcinkoniškių bendraminčių būrelio išaugs folkloro kolektyvas. „Buvo labai dzidelis noras dainuoc. Vadovo neturėjom, tai kas kokių dzūkiškų dainełį atsinešdavo, tai ir dainuodavom“, – pasakoja viena pirmųjų ansamblio dalyvių Jurgita Žukienė. Ir šie žodžiai atliepia marcinkoniškės a. a. Juzės Česnulevičienės prisiminimą, kaip senais laikais mokytasi šokių ir dainų: „Kap mes augom, tai labai visko norėjom. Šokc norėjom, giedoc norėjom. Ir viso kad mokėtūm. Ir išsimokinom tep“. 2010 m. į Varėną po studijų grįžusi etnologė, etnomuzikologė Vaida Naruševičiūtė tapo besikuriančio ansamblio vadove.

Kolektyvas buria per 20 įvairaus amžiaus bei profesijų žmonių, vienijamų noro mokytis dainuoti, šokti, muzikuoti, besidominčių savo krašto folkloru. O širdyse rusenanti meilė savo krašto folklorui atsispindi ir ansamblio pavadinime, nes „žeiria“ dzūkiškai reiškia „žarija“.

Ansamblio repertuaro pagrindą sudaro Varėnos krašto folkloras: dainos, šokiai, žaidimai. Kolektyvas parengė savitas programas: „Advento dainos, žaidimai ir papročiai“, „Partizaninės dainos“, „Įkurtuvės“, „Užgavėnės“, „Ne bet kokia aš mergelė buvau. Folkloro pateikėja Ona Naujūnienė“ ir kt.

Ansamblis nuolat organizuoja ir dalyvauja pasidainavimų, tradicinių šokių vakaruose, koncertuose, festivaliuose Varėnos rajone, kviečiamas dalyvauti įvairiuose šalies folkloro renginiuose: Lietuvos dainų šventės folkloro dienos programose, tarptautiniuose festivaliuose „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“, šalies festivaliuose „Aš padainūsiu dainų dainelę“, „Ant vandens“ ir kt.

Savo krašto folklorą ansamblis pristatė Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje, Sakartvele. 

Vaida Naruševičiūtė (g. 1981 m. Varėnoje) – etnologė, etnomuzikologė. Varėnos kultūros centre daugiau kaip dešimt metų rengia tradicinių šokių vakarones ir naktišokius, tradicinio dainavimo, muzikavimo ir šokių edukacijas, projektus, akcijas, konkursus. Jos paruošti mokiniai bei suaugusieji pelno prizinių vietų įvairiuose šalies ir regioniniuose konkursuose. Varėnos kultūros centro folkloro ansambliui „Žeiria“ vadovauja nuo 2010 m. Nuo 2021 m. organizuoja folkloro festivalį „Dzūkų godos“. 2022 m. rengė Polkos festivalį ir Dzūkijos regiono tradicinio muzikavimo kursus, kurie, tikimasi, taps tradiciniais.

Vadovės kredo: „Už žmogaus talentą svarbiau didelis noras ir įdedamas darbas!“