Lietuvos nacionalinio kultūros centro didžiojoje salėje gruodžio 13 d. vyko vieno tradicinių dainų šventės renginių, liaudies meno parodos „Gyvos jungtys“ aptarimas. Renginio dalyviai įvertino parodą kaip sėkmingą, daugeliu aspektų pasisekusį įvykį. Pažymėta, kad per 30 dienų ją aplankė apie 18 000 lankytojų, vilniečių, atvykėlių iš kitų Lietuvos vietovių, užsienio turistų, – tai neabejotinas tradicinių dainų švenčių parodų rekordas. Daug pagyrų sulaukė parodos architektų meniniai sprendimai, pavertę nuniokotą Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios interjerą romantiškomis dekoracijomis, įrėminusiomis liaudiškąją kūrybą. Beje, pastato pasirinkimas ne visiems aptarimo dalyviams atrodė tinkamas. Pažymėta, kad ir dalis autorių, ypač vyresnės kartos tautodailininkai, norėtų matyti liaudies meną eksponuotą švariose, moderniose, prestižinėse erdvėse.

Parodos rengėjai aptarė ir organizacinius klausimus. Konstatuota, kad tokio masto parodai beveik neturime tinkamų ekspozicinių erdvių, tad ir šiemetė faktiškai pasirinkta ne dėl jos tinkamumo, o nesant kitos išeities. Apsvarstytos galimos alternatyvios būsimų parodų koncepcijos. Regionų organizatoriai pasidalino savosios darbų dalies patirtimi, išsakė pageidavimus ir siūlymus ateičiai.

Pasitarime dalyvavo pagrindiniai parodos rengėjai: LNKC tautodailės specialistės ir administracijos atstovai, Tautodailininkų sąjungos skyrių regionuose pirmininkai, parodos architektas Saulius Valius. Savo nuomone pasidalino ir vertintojai iš šalies: dailėtyrininkas Vytautas Tumėnas, Lietuvos dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja Regina Urbonienė, žinomi liaudies skulptoriai Adolfas Teresius ir Saulius Lampickas.