Pagrindinė svetainė

Lietuvos nacionalinis kultūros centras

Barboros Radvilaitės g. 8, 01124 Vilnius
Tel.: +370 5 261 1190, 261 2540
Faks. +370 5 261 2607
El. p. lnkc@lnkc.lt

Istorija

LIETUVOS NACIONALINIS KULTŪROS CENTRAS (LNKC) – taikomojo mokslinio metodinio pobūdžio valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Centre dirba 49 darbuotojai (2017).

LNKC ir jo specialistai vykdo šias funkcijas:

teikia metodinę pagalbą kultūros ir švietimo įstaigų mėgėjų meno kolektyvams, užsienyje veikiantiems lietuvių bendruomenių kolektyvams, jų vadovams, kultūros centrams;

rūpinasi regionų, kraštų kultūros ir meno šakų savitumo išsaugojimu, remia etninių ir mėgėjų kultūros institucijų (valstybinių ir nevalstybinių), kolektyvų, asmenų veiklą, padeda organizuoti įvairius renginius, renka, tiria ir skelbia etninės kultūros (tautodailės, tautinio kostiumo, muzikinio ir choreografinio folkloro, papročių, liaudies medicinos) paveldą (daugiausia nematerialųjį), rengia ekspedicijas, fiksuoja ir analizuoja mėgėjų kūrybos istorijos raidą, šiuolaikinę raišką, gaivina ir skleidžia įvairias liaudies kultūros formas, skatina ir propaguoja šalies mėgėjų kūrybos vertingiausių tradicijų tęstinumą, naujas jų kultūros raiškos forma;

rengia šalies, regioninius teorinius, praktinius seminarus, kursus, skaito paskaitas, nagrinėja kitų valstybių mėgėjų kultūros raišką ir patirtį, skatina meno kolektyvų, specialistų bendradarbiavimą, dalyvavimą įvairiose tarptautinėse institucijose ir judėjimuose.

LNKC sudaro 3 skyriai: Etninės kultūros (Folkloro, Papročių ir apeigų, Tautodailės poskyriai, žurnalo „Liaudies kultūra“ redakcija), Mėgėjų meninės kūrybos (Choreografijos, Muzikos, Teatro poskyriai), Bendrasis (Regionų kultūros informacijos (etninės kultūros, mėgėjų meno, kultūros centrų), Leidybos, Informacinių technologijų poskyriai, Liaudies kūrybos archyvas, biblioteka, ūkio skyrius ir kiti).

Archyve sukaupti 198 etninės kultūros rankraščiai, 1 449 garso ir 996 vaizdo juostos, 600 skaidrių, 11462 foto negatyvai ir fotonuotraukos, 8 301 skaitmeninis foto negatyvas, 11000 choreografinio folkloro aprašų. Biblioteka kaupia Dainų švenčių archyvą, mėgėjų meno visų sričių ir žanrų repertuarą, etninės kultūros, kraštotyros leidinius, filosofinę, sociologinę ir kultūrologinę literatūrą (apie 17000 knygų).

Nuo 1995 m Lietuvos folkloro garso įrašų fonotekoje jau yra sukaupta virš 500 įrašų, išleistų 1968–2010 m. 2000 metais išleistas leidinys „Lietuvos folkloro garso publikacijų bibliografija“. Kiekvienais metais naujausia garso įrašų informacija skelbiama informaciniame leidinyje „Etninės kultūros renginiai Lietuvoje“ ir LNKC svetainėje.

Nuo 1924 m Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu yra ir Dainų švenčių būstinė, surengė 19 Dainų švenčių. 2003 m. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. 2007 m. priimtas Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymas.

Rengia įvairių meno sričių ir žanrų tarptautinius renginius – folkloro festivalį „Baltica“ (nuo 1987 m.), instrumentinio folkloro festivalį „Griežynė“ (nuo 1992 m.), Šiaurės ir Baltijos šalių dainų šventę (nuo 1995 m.), Baltijos valstybių vokalinių ansamblių konkursą (nuo 2006 m.), taip pat nacionalinius renginius – solistų ir vokalinių ansamblių konkursą „Sidabriniai balsai“ (nuo 1976 m.), vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursą „Tramtatulis“ (nuo 2005 m.), Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursą (nuo 2002 m.; 1977–1987 m. – „Dainuoju darbo Lietuva“, 1960–1977 m. – Dainų švenčių konkursai), Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkursinį festivalį „Mes Lietuvos vaikai“, Lietuvos berniukų chorų festivalį-akciją „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“, Pučiamųjų orkestrų čempionatą (visi nuo 2001 m.), Aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalį (nuo 1995 m.), liaudiškų šokių konkursą „Pora už poros“ (nuo 1969 m.), vaikų ir moksleivių konkursinį festivalį „Aguonėlė“ (nuo 1986 m.; 1976–1986 m. – Tautinių šokių ansamblių konkursas), jaunimo liaudiškų šokių ansamblių konkursą „Kadagys“ (nuo 1995 m.), vyresniojo amžiaus žmonių tautinių šokių ansamblių ir grupių koncertinių programų konkursinį sambūrį „Iš aplinkui“ (nuo 2002 m.), lėlių teatrų konkursinę apžiūrą „Molinuko teatras“ (nuo 1976 m.), miestų ir rajonų centrų suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūrą ir šventę „Atspindžiai“ (nuo 1991 m.), kaimo teatrų apžiūrą ir šventę „Pastogė“ (nuo 1994 m.), skaitovų ir poezijos spektaklių apžiūrą ir šventę „Verdenė“ (nuo 1998 m.), vaikų ir jaunimo teatrų šventę „Šimtakojis“ (nuo 2001 m.). LNKC rengia mėgėjų meno kolektyvų apžiūras, konferencijas, konkursus, liaudies meno parodas, temines etnografinės medžiagos rinkimo konkursus „Etninės kultūros šaltiniai“ (nuo 1994 m.), regionines konkursines apžiūras „Tradicija šiandien“, (nuo 1999 m.). LNKC įgyvendina lietuvių tautinio kostiumo rekonstrukcijos (sukurta 86 lietuvių tautinių kostiumų kolekcija, išleistas leidinys „Lietuvių tautinis kostiumas“ 2006 m.), kryždirbystės tradicijų kompleksinio tyrimo, išsaugojimo ir plėtotės (abi nuo 1991 m.), Tradicinės kultūros vertybių sąvado (nuo 2000 m.), meno šakų, žanrų kolektyvų ekspertų konsultantų (nuo 2006 m.) programas.

LNKC ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondas įsteigė mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų metų nominacijas „Aukso paukštė“ (nuo 1999 m. apdovanoti 193 mėgėjų meno kolektyvai ir jų vadovai), Aukso vainikas (geriausiam metų liaudies meistrui; nuo 2006 m. apdovanoti 42 meistrai), Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Kultūros ministerija – metų nominaciją Geriausias kultūros centras (nuo 2005 m. apdovanoti 24 kultūros centrai).

Lietuvos nacionalinis kultūros centras rengia ir leidžia metodinę literatūrą, knygas (ir skaitmenines), garso įrašus kultūros ir švietimo specialistams, visuomenei, publikacijų serijas: „Gyvoji tradicija“ (nuo 1996 m. išleista 10 leidinių – „Atvažiuoja Kalėdos“, „Kupole rože“, „Gyvi ar gyvi“, „Kicu kicu bėbė“, „Pinu pinu pynę“, „Lietuvių tradiciniai valgiai“ ir kiti), „Dainos iš visos Lietuvos“ (nuo 1999 m.; 15 leidinių), „Lietuvių liaudies instrumentinė muzika“ (nuo 1999 m.; 9 leidiniai), choreografinio folkloro rinkinius, studijas ir kitus spaudinius apie muzikinį, choreografinį ir kitą folklorą, kultūros centrus, renginius, taip pat repertuarą mėgėjų meno kolektyvams (pjeses, muzikos leidinius chorams, pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrams, liaudiškoms kapeloms, liaudiškų šokių grupėms). LNKC leidžia periodinius informacinius leidinius: „Etninės kultūros renginiai Lietuvoje“ (nuo 1994 m.) ir „Kūrybos metraštis“ (nuo 1998 m.), žurnalą „Liaudies kultūra“ (1988–1989 m. „Kultūrinis švietimas“).

Per 67 gyvavimo metus LNKC dirbo per 360 įvairių specialistų. Iš jų – nemažas būrys ilgamečių, daug nusipelniusių įstaigai darbuotojų: profesoriai Vytautas Jakelaitis ir Algirdas Vyžintas, choreografai Marija Vaitulevičiūtė, Algimantas Astikas, Laimutė Kisielienė, Kazys Poškaitis, režisieriai Alfonsas Zauka, Marija Vyskupaitienė, Stanislava Surkevičienė, teatrologai Antanas Vengris, Gražina Mareckaitė, etnologas Juozas Kudirka, menotyrininkė Giedrė Puodžiukaitytė, chorvedys Petras Puošiūnas, žurnalistas Algimantas Čižauskas. LNKC yra dirbę žymių kraštotyrininkų, rašytojų, kompozitorių (Balys Buračas, Bronius Radzevičius, Justinas Marcinkevičius, Algimantas Raudonikis, Vytautas Barkauskas, Adolfas Krogertas, Justinas Jonušas, Augustinas Kepenis ir kiti).

Per šešis dešimtmečius įstaigos inicijuoti, organizuoti, globoti renginiai ir kitokio pobūdžio darbai – gana saviti ir reikšmingi, jau dabar įrašyti į centro istorijos puslapius. Tai kalvių, audėjų, visų amatų dienos, skulptūrų ansambliai - M.K. Čiurlionio kelias, Raganų kalnas, chorų ir pučiamųjų orkestrų sąskrydžiai, etnografinių ansamblių šventė „Ant marių krantelio“ (1980-1986), konkursai: Dainų švenčių (1960-1985), liaudies šokių „Pora už poros“ (nuo 1969 m.), teatrų festivalis „Baltijos rampa“ (1969-1996), kultūros simboliu tapusi Lietuvos dainų šventė (nuo 1924 m.).

1941 m. Vilniuje įkurti Liaudies kūrybos namai, 1960–1979 pervadinti Liaudies meno rūmais. 1979 m. Liaudies meno rūmai ir Kultūros ministerijos Švietimo darbo mokslinis metodinis kabinetas sujungti ir įstaiga pavadinta Moksliniu metodiniu kultūros centru, 1990–2016 – Lietuvos liaudies kultūros centras. O nuo 2016 m. spalio 5 d. vadinasi Lietuvos nacionaliniu kultūros centru.

Direktoriai: Vincas Adomėnas (1941–1944), Povilas Sagaitis (1944–1946), Leopoldas Galdikas (1946–1949), Napoleonas Nakas (1949–1953), Vytautas Jakelaitis (1953–1958), Salomonas Sverdiolas (1958–1986), Juozas Mikutavičius (1986–2006), Saulius Liausa (nuo 2006).

Plačiau apie Centro istoriją skaitykite knygoje „Lietuvos liaudies kultūros centrui 60“ (pdf,18.4 Mb).

Inga Kriščiūnienė
Regionų kultūros informacijos poskyrio vadovė