Lietuvių tradiciniai dailieji amatai
Filmą „Lietuvių tradiciniai dailieji amatai“ (Lithuanian Traditional Handicrafts) sudaro 9 dalys: tekstilė, paprotinė dailė, šventieji paveikslai, puodininkystė, kalvystė, staliaus darbai, medžio dirbiniai, dievdirbystė, kryždirbystė. Filmas supažindina žiūrovą su audimo raštais, siūlų perpynimo būdais, taip pat - verpstėmis, rateliais, staklėmis, kuriomis per savo gyvenimą dažna moteris nuausdavo šimtus metrų lininių drobių patalynei, rietimus lininių, vilnonių, pusvilnonių audinių kasdieniniams ir išeiginiams drabužiams, matysime kaip kuriami trapūs dirbiniai – sodai, margučiai, verbos. Pristato XIX amžiuje Žemaitijoje plitusius atspaudus nuo raižytų medžio lentų - paveikslai, vaizduojantys šventuosius buvo parduodami prie bažnyčios per šventes ir atlaidus. Sužinosime kaip buvo žiedžiami puodai, kokie ornamentai ant jų buvo raižomi ir tai, kad kaimo kalviai ne tik nukaldavo vinis, sklendes, vyrius, užraktus ir kaustė arklius, bet ir geležinėmis detalėmis puošė paminklų viršūnes, bažnyčių, koplyčių, varpinių stogus ir kaldavo gražius ornamentuotus kryžius. O jau lietuviškų skrynių puošnumas, margumas – ypač kaimo kultūroje buvo mėgstamas žydinčio augalo motyvas, taip pat kaimo vyrai droždavo medinius šaukštus, samčius, audimo įrankius bei religines skulptūras, šių skulptūrų drožėjai kaime vadinti dievdirbiais. Paskutinė filmo dalis – Lietuvos kryždirbystė, kuri 2001-aisiais metais buvo pripažinta visos žmonijos nematerialaus paveldo šedevru.
Scenarijaus autorė Teresė Jurkuvienė, režisierė Daiva Bilinskienė ir kt., – Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2009. – 1 DVD. |