Birželio 11–12 d., po ketverių metų pertraukos, į Klaipėdą grįžta tradicinė Lietuvos vakarų krašto dainų šventė. Šių metų šventė skiriama Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 95-mečiui ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus 135-osioms gimimo metinėms paminėti.

Šventėje dalyvaus daugiau nei šeši tūkstančiai dalyvių – 280 vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų chorų, vokalinių ansamblių, tautinių instrumentų orkestrų ir ansamblių, tradicinių kanklių ansamblių, skudučių ansamblių, liaudiškos muzikos kapelų ir šokių kolektyvų iš visos Lietuvos.

Išvakarėse ir šventės dieną bus surengti atskiri kolektyvų koncertai miesto Atgimimo aikštėje, Klaipėdos kariliono muzikos koncertas, eitynės. Visus renginius vainikuos Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, kuri vyks 2022 m. birželio 12 d. 17.00 val. Vasaros koncertų estradoje. Pasibaigus šventinei programai organizatoriai kvies dalyvius ir žiūrovus kartu padainuoti lietuvių liaudies dainų pynę. Taigi laukiame gražios dainų šventės, kur visi jos dalyviai - dainininkai, šokėjai, orkestrantai, kartu su žiūrovais įsilies į Lietuvos muzikinės kultūros erdvę, parodydami individualų, savitą braižą, patys dvasiškai praturtėdami, pritraukdami vis daugiau muzikos ir meno gerbėjų.

Klaipėdos kraštas nuo seno garsėja savo dainų šventėmis, kurių tradicijos siekia dar XIX a. pabaigą. 1927-ųjų metų birželio mėn. 6 d. Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva, atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę. Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto Direktorijos sutelktų pastangų dėka, šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. Tokia dvasia vyko ir paskesnės – 1933 bei 1938 metų dainų šventės Klaipėdoje.

Pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės yra davusios šio krašto lietuviams esminį savasties suvokimą, įspaudusios tautinei savimonei pasididžiavimo ir stiprybės ženklus, davusios supratimą, kad turime savo didingą Tėvynę, kad turime būti vieningi, kad esame Lietuvos kūrėjai ir turime ją puoselėti ir saugoti, kaip tai darė mūsų protėviai.

Dainų šventės Klaipėdoje – tai pirmųjų Mažosios Lietuvos dainų švenčių tradicijų tąsa. Joms visoms būdingi bruožai - didžiulė atsakomybės dvasia, giliu patriotizmu prisodrintos ir lietuvybe alsuojančios dainos, apdainuojančios meilę savam kraštui ir jo žmonėms. Todėl, visoms kartoms iš laikmečio gilumos iškyla prasmingi Vydūno žodžiai: „Dainoje - tautos dvasia“.

Pokario metais dainų šventes mieste rengė Klaipėdos miesto chorvedžių būrelis (anais laikai taip vadinama „sekcija“ prie vykdomojo komiteto). O nuo 1988 metų, kai įsikūrė Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, į savo rankas bendrija perėmė ir dainų švenčių rengimą. Bendrijos iniciatyva Klaipėdoje surengta ne viena dešimtis miesto bei regioninės bei respublikinės dainų šventės, skirtos įvairioms progoms bei šio krašto iškilioms asmenybėms paminėti.

Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas – per lietuvišką dainą ugdyti jaunąją kartą gėriui ir grožiui, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai, puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas. Tikime, kad šiuo renginiu sustiprinsime meilę Tėvynei, pagarbą jos didingai praeičiai ir Tautos iškilioms asmenybėms bei didvyriams.

Rengėjai ir organizatoriai: Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras „Žvejų rūmai“.

Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, VšĮ „Klaipėdos šventės“.

Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ informacija