Lietuvos dainų šventės šimtmečiui artėjant, lapkričio 12 d. Panevėžyje nugriaudės vienas garsiausių Dainų šventės renginių – pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Žiūrovai išvys įspūdingus orkestrų bei chorų pasirodymus, kuriuos lydės spalvingos choreografinės kompozicijos bei vaizdingos meninės projekcijos.

Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje vyksiančioje Panevėžio krašto dainų šventėje „Vario audra“ dalyvaus per 40 meno kolektyvų. Pasirodymus rengs pučiamųjų instrumentų orkestrai, vienijantys net septynis šimtus pūtikų, choreografines kompozicijas atliks per šimtą šokėjų, unikalaus skambesio renginiui suteiks jungtinis medžioklės ragų orkestras. Koncerte taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras, Panevėžio pučiamųjų instrumentų orkestras „Garsas“, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų instrumentų orkestras bei Sauliaus Petreikio grupė.

„Panevėžio krašto dainų šventė „Vario audra“ skirta kompozitoriaus, kapelmeisterio Juozo Gudavičiaus 150-osioms gimimo metinėms paminėti. J. Gudavičiaus dainos „Kur giria žaliuoja“, vadinamos antruoju Lietuvos himnu, perfrazuotais žodžiais kad giria žaliuotų kitąmet pasitiksime šimtmetį mininčią Dainų šventę. Tad koncerto „Vario audra“ koncepcija nenukrypsta nuo pagrindinės šventės idėjos – kvietimo tautą telktis, stiprinti lietuvio ir gamtos bendrystę, saugoti tradicijas, atkreipti dėmesį į gamtos ir kultūros ekologiją, atrasti sankirtą tarp skirtingų kartų ir vertybinių pasaulių“, – sakė šventės meno vadovas Remigijus Vilys.

Net dvi valandas truksiančiame koncerte žiūrovai išvys didžiąją dalį 2024 m. Lietuvos dainų šventės pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ programos. Skambės lietuvių klasikos ir visiškai nauji, specialiai Dainų šventei sukurti kūriniai: Sauliaus Petreikio „Pradžios vėjas“, Donato Bukausko „Step up“, Tado Zakarausko „Mes einame namo“.

Renginys išradingai bei šiuolaikiškai sujungs įvairius muzikos stilius, sceninius bei specialiuosius efektus: vaizdo projekcijas, šviesos bei dūmų užsklandas. Chorų pasirodymui arenoje bus sumontuota speciali erdvinė sceninė pakyla.

Koncertą vainikuos naujas, dar negirdėtas Juozo Gudavičiaus kūrinys „Vyties Kryžiaus kavalieriaus maršas“, kurį atliks jungtinis pučiamųjų instrumentų orkestras. Šį kūrinį neseniai atrado ir aranžavo kompozitorius Kazys Daugėla.

K. Daugėla pasakojo, kad rengiantis kompozitoriaus J. Gudavičiaus 150-osios gimimo metinėms ir gavus prašymą aranžuoti kelis nesudėtingus jo kūrinius, teko visą savaitę praleisti Lietuvos literatūros ir meno archyve Vilniuje. Sklaidant archyvuose sukauptus natų rinkinius, akys užkliuvo už seno rankraščio negirdėtu pavadinimu „Vyties Kryžiaus kavalierius“. Patyrinėjus paaiškėjo, kad tai iki šiol nežinomas J. Gudavičiaus kūrinys, parašytas paskutiniais gyvenimo metais, 1938-aisiais. Marše kompozitorius panaudojo keturių populiariausių savo dainų „Kur paliko ta jaunystė“, „Mes broliai, sesutės“, „Saulė nusileido“ ir „Kur giria žaliuoja“ melodijas.

Regioninės dainų šventės yra svarbi pasirengimo didžiajai Lietuvos dainų šventei dalis, leidžianti patikrinti kolektyvų meninį lygį, naujų kūrinių skambesį, režisūrinius sprendimus, programos vientisumą. Taip pat tai unikali galimybė mažesnių Lietuvos miestų gyventojams pirmiesiems išvysti būsimos Dainų šventės renginių programas.

Panevėžio krašto dainų šventę rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Panevėžio miesto savivaldybe ir Panevėžio muzikiniu teatru.

Renginys nemokamas.