Pirmadienio popietę šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė žinomi visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai.

Nacionalinį sąvadą kasmet papildo viena už kitą įdomesnės tiek senosios, iš kartos į kartą perduodamos, tiek naujesnės, pastarojo laikmečio bendruomenes telkiančios tradicijos, papročiai, reiškiniai.

Gegužės 15 d. Rotušėje pristatyti septyni Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai: Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime, Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos (geroji praktika).

Mažosios Lietuvos regiono tapatumą atspindinčią lietuvininkų (šišioniškių) tarmę puoselėja apie 100 Klaipėdos, Pagėgių, Šilutės krašto žmonių. Iš visų tarmės saugojimo veiklų bene didžiausią poveikį gaivinant krašto šnektą ir skatinant vietos žmones jos mokytis padarė Šilutės Hugo Šojaus muziejuje veikusi šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė. Tarmės puoselėtojos Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė su savo mokinėmis iškilmių dalyviams vedė trumpą šišioniškių tarmės pamokėlę, linkėdamos visiems giliukį ėr didelį stukį. Tarmės saugotojams ir mokyklėlės iniciatorėms nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklų sertifikatą įteikė Vilniaus universiteto profesorius, knygotyrininkas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas.

Gražiškių miestelio pasididžiavimas ir svarbi tapatybės dalis – dar nuo XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose minima Šyvio šokdinimo tradicija. Šią tarpušvenčiu vykstančią persirengėlių apeigą smagiai pristatė tradicijos teikėjai ir saugotojai – Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus ir Gražiškių bendruomenės atstovai. Juos sveikino ir tęstinumo vertę tvirtinantį sertifikatą įteikė etnologas, mokslo istorikas, profesorius Libertas Klimka.

Žinomos kėdainietės atlikėja Giulija Baužienė ir jos dukra operos solistė Monika Sakalauskaitė-Falcon Sąvado sertifikatą įteikė Velykų antrosios dienos prausimo tradiciją puoselėjančiam užupiečiui Algirdui Berankiui ir Kėdainių rajono savivaldybės merui Valentinui Tamuliui. Sakralinio prausimo ir laistymosi vandeniu paprotys, kuriuo linkima gero derliaus, grožio, laimės ir sveikatos, fiksuojamas nuo XIX a. ir iki šiol kasmet praktikuojamas Kėdainių rajono Užupės kaimo gyventojų.

Senas tradicijas turintį amatą – skiedrinę stogdengystę – pristatė tradicijos puoselėtojas sertifikuotas tautinio paveldo meistras Gintas Čekauskas su dukra Vytaute bei aktyviu amato praktikuotoju Mantu Pažėra. Tradicijos teikėją ir saugotoją – asociaciją Čekauskų etnografinį muziejų sveikino sertifikatą teikusi Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse direktorė Gita Šapranauskaitė ir Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januškevičius.

Dainingas Brukų ir Sūsninkų kaimų moteris buriantis folkloro ansamblis „Bruknyčia“ skambia daina paliudijo Kalvarijos krašto dainavimo tradicijos gyvybingumą ir įtikino, jog daina gali suburti darnią bendraminčių šeimą. Tradicijos tęsėjų ir teikėjo Kalvarijos savivaldybės kultūros centro atstovus pagerbė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, etnomuzikologė, Sąvado komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė.

Balanų, statinių (štankietų) skaldymas – vienas archajiškiausių medienos apdirbimo būdų, kai lentos, stogų danga, tvorų statiniai ir kiti medžio dirbiniai ruošiami skaldant, plėšiant medieną. Dzūkijoje puoselėjamą tradiciją pristatė Musteikos, Marcinkonių, Zervynų kaimų meistrai, teikiamu sertifikatu jų vertybę įtvirtino dzūkė, žymi teatro ir kino aktorė Neringa Varnelytė. Varėnos krašte puoselėjamais tradiciniais amatais, jų saugotojais džiaugėsi ir rajono meras Algis Kašėta.

Mažosios Lietuvos instrumentinį muzikavimą kanklėmis-arfa, dambreliu, lamzdeliu, smuiku, dūdmaišiu demonstravo Klaipėdos folkloro ansamblių „Kuršių ainiai“, „Kuršiukai“, „Alkiukai“ muzikantai. Apie muzikavimo ypatumus pasakojo paraiškos rengėjos prof. Lina Lukošienė ir doc. Algytė Merkelienė. Įrašymą į Sąvadą liudijantį dokumentą šios nuo XVI a. rašytiniuose šaltiniuose minimos tradicijos saugotojams ir teikėjui Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centrui teikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė, pasidžiaugusi prie Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-mečio minėjimo prisidedančiu renginiu.

Iškilmes vedė Ignas Krupavičius, koncertavo folkroko grupė „Atalyja“. Renginį tiesiogiai transliavo LRT.lt portalas.