Į pradžią Svetainės žemelapis
English
Poskyriai
Folkloro
Tautodailės
Papročių ir apeigų
Muzikos
Teatro
Choreografijos
Regionų kultūros informacija
Etninės kultūros
Mėgėjų meno
Kultūros centrų
Leidybos
Biblioteka
Liaudies kūrybos archyvas
Žurnalas „Liaudies kultūra“
Įrašų studija

Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Barboros Radvilaitės g. 8, 01124 Vilnius, Lietuva
Tel.: (8 5) 261 1190, 261 2540
Faks. (8 5) 261 2607
El. p. lnkc@lnkc.lt
 

Darbo laikas:
I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45
Pietų pertrauka 12.00–12.45

Valstybės biudžetinė įstaiga
Kodas 190758519
A. s. LT517300010002455760, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

 

Kryždirbystė Žemaitijoje
 

KRYŽDIRBYSTĖ ŽEMAITIJOJE:
mokslo straipsnių rinkinys

Vilnius 2015

Knygos leidybą parėmė: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Sudarytoja dr. Teresė Jurkuvienė

Mokslinė redaktorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė

Recenzentai:
dr. Algimantas Katilius
dr. Liepa Griciūtė-Šverebienė
dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė

Kalbos redaktorė Danguolė Straižienė

Maketuotoja Aušrinė Ylekytė

UDK  745(474.5)
Kr303
ISBN 978-609-8166-01-9

   

Turinys

Pratarmė 5

Gabija Surdokaitė-Vitienė
Kryždirbystė XIX a. Žemaičių vyskupijoje: carinės valdžios  diktato akivaizdoje  7

Asta Giniūnienė
XIX a. koplytėlės su Viešpaties kančios kelio skulptūromis  Žemaičių vyskupijoje   61

Jolanta Zabulytė
XIX a. – XX a. I pusės Žemaitijos medinių kryžių dekoro bruožai   85

Skaidrė Urbonienė
Nepriklausomybės kryžiai Žemaitijoje  113

Margarita Janušonienė
Kryždirbystės paveldas Žemaitijoje. Apsaugos aspektas  131

Alė Počiulpaitė
Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika –  Žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše.  Žemaitiškieji niuansai 153

Trumpai apie autores  171

Kryžių nuotraukos  173

 


 

Pratarmė        

Mokslinių straipsnių rinkinys „Kryždirbystė Žemaitijoje“ parengtas pagal 2013 m. rugpjūčio 3 d. Telšiuose vykusios konferencijos, vieno iš Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimo renginių, pranešimus. Plėtoti kryždirbystės temą menotyrininkus paskatino Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta SJ, įžvelgęs nenykstančią šios religinės ir meninės tradicijos svarbą bendruomenės gyvenime bei jos tyrimų aktualumą.

Nors kryždirbystė yra bene daugiausia dėmesio sulaukusi lietuvių sakralinės dailės šaka, tenka pastebėti, kad daugelis straipsnių nėra moksliniai, apsiribojama paminklų fotografijų, kartais tik minimalios informacijos pateikimu, vis dar esama tik pačiais bendriausiais bruožais aptartų istorijos laikotarpių, neištyrinėtų paminklų statymo priežasčių bei aplinkybių, specifinių pamaldumo apraiškų, neaptartų paminklų vietinių formų, ikonografijos šaltinių, neišaiškintos kai kurių dirbinių autorystės. Todėl šia knyga siekta plačiau aptarti kryždirbystę ir pateikti išsamius naujausius mokslinius Žemaitijos regiono tyrimus.

Pirmieji rinkinio straipsniai patikslina ir papildo žinias apie Žemaitijoje gyvavusią kryžių statymo tradiciją: ankstyvoji istorija apžvelgiama pagal XVII–XVIII a. dokumentus ir yra lyginama su kitų krikščioniškosios Europos šalių panašiomis praktikomis; išsamiai nagrinėjami XIX a. antrosios pusės–XX a. pradžios kryžių statymo apribojimai; tyrinėjamos iki šiol mažai kieno žinotos, beveik netirtos reto tipo ir jau nykstančios koplytėlės su Kristaus kančios kelio scenomis; pristatomi žemaitiški kryžių puošybos būdai, išskiriami skirtingi paminklų tipai ir vietos, kurioms jie būdingi; nagrinėjama pirmajam Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejui skirtų paminklų statyba nuo 1928 m. – jau atskiras tradicinės kryždirbystės etapas, kai puošnus kryžius laikytas lietuvių nacionalinio tapatumo ženklu. Du rinkinio straipsniai skirti praktiniams kryždirbystės paminklų apsaugos, apskaitos, fiksavimo, saugojimo muziejuose klausimams. Nagrinėjamas ir tradicijos tvarumas šiandien, kryžių statytojų – individų ir bendruomenių – intencijos bei pamaldumo praktikos, kryždirbio ir užsakovo santykiai.

Svarbu paminėti, jog Žemaitijos ribos straipsniuose brėžiamos skirtingai – jos priklauso nuo kiekvienos autorės pasirinkto laikotarpio ir teritorijos. Žemaičių vyskupystė, Telšių vyskupija, etnografinis Žemaitijos regionas įvairiais laikais nurodė ne tik nevienodas žemių ir plotų ribas, bet ir kultūros erdves, kuriose skleidėsi atskiri kryždirbystės bruožai. Kita vertus, ribų kitimas, natūrali etnografinių regionų ribų asimiliacija, vėlesnės kryždirbių sąmoningos pastangos kurti tik vietiniu stiliumi dažnai kaip tik leidžia palyginti ir išskirti būtent žemaitiško paminklo ypatybes.

Prie išsamių tekstų gausu iliustracijų, daugelis jų – iki šiol nepublikuotos. Skaitytojui pristatomi ir išnykę, vien iš piešinių bei fotografijų žinomi paminklai, ir tie, kurie iki šiol puošia Žemaičių žemę

© Lietuvos liaudies kultūros centras

 
  


 2014   2011  

  

   2014 

 

Lietuvos kultūros centrai
Etninės kultūros antologija   
Etninės kultūros renginiai

Naujausias žurnalo 
„Liaudies kultūra“ numeris

© Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas.
Naudojama Smart Web.