Liaudies instrumentai folkloro ansambliuose

Arūnas LUNYS

Norima atkreipti dėmesį į dar dažnai pasitaikančias instrumentų naudojimo folkloro ansamblių pasirodymuose klaidas. Ansamblių vadovai, muzikantai per daug žavisi įvairiomis su tradicijomis nesiderinančiomis naujovėmis. Armonika, akordeonas plačiai naudojami einant ratelius, o tai nėra gerai. Vis dažniau pasitelkiamos fonogramos. Netinkamai derinami instrumentai, ypač - armonika, akordeonas, kanklės. Kanklės naudojamos neatsižvelgiant į repertuarą, instrumento specifiką. Vaikų folkloro ansamblių instrumentinės grupės tampa “eksperimentiniais cechais”, kuriuose galima išgirsti būtų ir nebūtų dalykų: nebūdingos instrumentų sudėtys, vaikai perkraunami, instrumentai naudojami ten, kur jų neturi būti. Ogi instrumentai, kurie būtent tinka vaikams, jų repertuarui, nepopuliarinami. Taip pat ne visi ansambliai laikosi tradicinės kapelos sudėties. Daug vadovų orientuojasi į stilizuotas kaimo kapelas: sutelkia didelį atlikėjų būrį (tai nebūdinga tradicinėms senosioms kapeloms); be saiko naudoja saviskambius instrumentus, kurie dažniausiai užgožia melodiją. Neatsižvelgiama ir į turimą gerą, tradicine maniera grojantį kaimo muzikantą; užuot išryškinus, jis – užgožiamas triukšmu arba daugybe atlikėjų. Kiti ansambliai nevengia ir režisūros, kuri juos priartina prie stilizuotų dainų ir šokių ansamblių žanro.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys