Etninė kultūra

Rytis Ambrazevičius, Birutė Imbrasienė, Teresė Jurkuvienė, Inga Kriščiūnienė, Arūnas Lunys, Nijolė Marcinkevičienė, Alė Počiulpaitė, Vida Šatkauskienė, Jūratė Šemetaitė, Juozas Šorys, Skirmantė Valiulytė, Eugenija Venskauskaitė

Lietuvos liaudies kultūros centro pagrindiniai uždaviniai yra šie: tirti liaudies kūrybos palikimą ir dabartinę etninės kultūros būklę, mėgėjų meninę veiklą bei jos raidą, rūpintis vertingiausių šalies kultūros tradicijų gyvybingumu, tęstinumu, rengti ir leisti metodinę literatūrą, repertuarą, žurnalą “Liaudies kultūra”, organizuoti respublikinius ir tarptautinius renginius - dainų šventes, festivalius, seminarus, konferencijas, teikti metodinę ir praktinę paramą savivaldybių mėgėjų meno kolektyvams, specialistams.

1998 metų pradžioje rajonų ir miestų savivaldybėse veikė 967 kultūros centrai, kuriuose dirbo 4328 meno kolektyvai.


Svarbiausios etninės kultūros paveldo ir šiuolaikinės raiškos tyrinėjimų sritys:

- Žmogaus gyvenimo, svarbiausių jo įvykių (vedybų, gimimo, mirties), buities papročiai, jų perimamumas;

- Kalendorinio ciklo tradicijos, metinės šventės, šiuolaikinis jų įprasminimas;

- Baltiškos, krikščioniškos, dabartinės “liaudiškos” pasaulėžiūros ypatybės;

- Tradiciniai gydymo metodai, būdai, ligų ir sveikatos samprata (liaudies medicina);

- Taikomoji, vaizduojamoji ir paprotinė liaudies dailė, ypač mažoji architektūra, skulptūra ir tautinis kostiumas;

- Dainavimo tradicijos, būdai regioniniu, žanriniu, funkciniu, akustiniu ir kitais aspektais;

- Vaikų muzikinis folkloras, jo reikšmė vaiko ugdymui;

- Lietuvių liaudies instrumentai, instrumentinis folkloras;

- Šokamasis vaikų ir suaugusiųjų folkloras;

- Folkloro ansamblių būklė, raidos tendencijos, folkloro pokyčiai dabarties kultūroje;

- Dabartinės etninės kultūros raiškos formos.

 

Lauko tyrimai

Sparčiai nykstant dvasiniam kultūros paveldui, tradicijų perdavimo iš kartos į kartą sistemai, LLKC etninės kultūros skyriaus specialistai didžiulį dėmesį skiria etninės kultūros lauko tyrimams, fiksavimui garso, vaizdo, rankraštiniu ir kitais būdais.

1998 metais buvo tęsiami pietryčių Lietuvos regiono kompleksiniai tyrinėjimai bei užsienyje gyvenančių lietuvių liaudies kultūros fiksavimas ir tyrimas. Surengtos kompleksinės ekspedicijos Širvintų rajono Gelvonų apylinkėje, taip pat Mogiliovo srityje ir Apso apylinkėse (Baltarusija).

Etninės kultūros medžiaga nuolat renkama individualiai liaudies medicinos, kalendorinių papročių, anapusinio pasaulio sampratos ir kitomis temomis (žr. vykdomas programas).

LLKC audiovizualinės antropologijos laboratorija vienintelė Lietuvoje sistemingai fiksuoja įvairius etninės kultūros reiškinius vaizdajuostėje: papročius, darbus, gamybos procesus, folklorą (ypač šokius, žaidimus), įdomiausius pateikėjus, liaudies meistrus, jų gyvenamąją aplinką ir pan. Pastaraisiais metais, tęsiant visų unikalesnių etninės kultūros apraiškų fiksavimą, programiškai telkiamas dėmesys į pedagogikos, amatų, mitybos tradicijas, šventvietes ir su jomis susijusias apeigas. Laboratorijoje sukaupta 1500 valandų vaizdo medžiagos.

1998 metais iš viso surengta 30 etninės kultūros paveldo rinkimo ekspedicijų (iš jų 15 - audiovizualinio fiksavimo).

 

Programos

Vykdomos etninės kultūros fiksavimo tyrimo, programos:

Viena svarbiausių tautodailės sektoriaus darbo sričių - liaudies kostiumo rekonstrukcijos programa (vykdoma nuo 1991 metų). Tai istorinės medžiagos kaupimas, sisteminimas ir adaptavimas. Jos tikslas yra parengti turimus istorinius duomenis apie XIX a. - XX a. pr. išeiginius liaudies drabužius ir kiek galima tiksliau atkurti buvusį kostiumą. Numatoma išleisti leidinį, kuris ne tik pristatytų lietuvių liaudies kostiumo pavyzdžius, bet ir padėtų tuos rūbus pasigaminti, naudojantis pridėtais brėžiniais, ornamentų piešiniais, technikų ir gamybos eigos aprašymais. Visi pavyzdžiai turi tikslias metrikas, rekonstrukcijos pagrįstos moksline medžiaga. Tokio pobūdžio leidinio Lietuvoje kol kas nėra.

Programos vykdymo laikotarpiu sukaupta apie 80 procentų numatytos medžiagos (daugiau kaip tūkstantis audinių, rankdarbių pavyzdžių, ornamentų piešinių, konstrukcinių brėžinių, taip pat apie 100 rekonstruotų ir atliktų kostiumų komplektų piešinių). Ji nuolat naudojama konsultacijoms, seminarams, paskaitoms.

1998 m. vykdant programą, atlikta:

1. Klaipėdos krašto piešinių kolekcija papildyta Mažosios Lietuvos Klaipėdos ir Šilutės kraštotyros muziejų medžiaga (klaipėdiečių prijuostės, juostos, moterų vėlyvasis kostiumas - apie 30 vnt.)

2. Pradėti vyrų drabužių ir moterų žieminių drabužių konstrukciniai brėžiniai (moterų švarkeliai, vyrų ir moterų sermėgos, remiantis Lietuvos dailės muziejaus medžiaga, archyvine medžiaga ir publikacijomis - apie 20 vnt.).

3. Plečiama moterų prijuosčių piešinių kolekcija (apie 50 visų sričių prijuosčių).

4. Papildoma juostų piešinių kolekcija Kauno M. K. Čiurlionio ir Šiaulių “Aušros” muziejaus medžiaga (apie 30 vnt.).

5. Papildomos piešinių kolekcijos įvairių moterų aprangos dalių piešiniais (apie 20 vnt.).

Liaudies mažosios architektūros kompleksinio fiksavimo ir tyrimo programa pradėta įgyvendinti 1997 m. Programos atsiradimą sąlygojo: dabartinių liaudies mažosios architektūros gausa (nefiksuojama ir netiriama) ir vis aštrėjanti tradicijų tęstinumo problematika.

Programa apima šiuo metu eksterjere esančius liaudies mažosios architektūros statinius: kryžius, koplytėles bei pasaulietinio turinio darbus. Tiriami tradicinės liaudies mažosios architektūros bruožai (šiuo aspektu ji beveik netyrinėta), fiksuojami ir analizuojami liaudies mažosios architektūros statiniai, renkama medžiaga apie jų kūrėjus - liaudies meistrus.

Programos rezultatas:

1. Leidinys, kuriame bus patikslinta gausia ikonografine medžiaga paremta liaudies mažosios architektūros analizė, suformuoti dabartinių statinių vertinimo kriterijai, tradicijų išlaikymo ir raidos perspektyvos ir kt.

2. Liaudies kūrėjų kartoteka.

3. Žemėlapiai.

4. Konferencija ir paroda.

1998 m., vykdant šią programą:

1. Parengtas metodinis leidinys, kuriame skelbiamas anketų, skirtų liaudies mažosios architektūros fiksavimui ir formų analizei, kompleksas su plačia įžanga.

2. Surengtas seminaras “Liaudies mažosios architektūros bruožai ir raida”.

3. Ekspedicijose surinkta medžiaga (anketinė, ikonografinė, archyvinė - apie 200 vnt.).

Papročių ir apeigų sektorius vykdo “Lietuvių tradicinių ir apeiginių valgių tyrinėjimo” programą. 1998 metais:

1. Sudarytas ir išleistas anketų rinkinys “Maistas, jo gamyba ir vaišių papročiai” - metodinė priemonė mitybos kultūros tradicijų medžiagai rinkti.

2. Paruošti lietuvių apeiginių, šventinių, kasdieninių ir sezoninių valgių receptai, paprotinė medžiaga “Interneto” publikacijai “Etninės kultūros antologija” (325 receptai) ir knygai anglų kalba “Lithuanian traditional foods” (Baltos lankos, 1998).

Nuo 1987 m. drauge su Etnomuzikos institutu vykdoma “Lietuvos etnoinstrumentologinių tyrinėjimų” programa. Ekspedicijose pagal paruoštas apklausos anketas renkami duomenys apie tradicinius liaudies muzikantus, instrumentus, daromi garso, vaizdo įrašai, kaupiami muzikos instrumentai, fotodokumentai. Medžiaga surinkta iš 39 rajonų. Etnomuzikologinių ekspedicijų rezultatams aptarti rengiamos mokslinės konferencijos.

Š. m. rugpjūčio 3-9 dienomis Molėtų ir Anykščių rajonuose įvyko dešimtoji etnoinstrumentologinė ekspedicija, kurios metu apklausta 58 muzikantai, į magnetinę juostą

(6 vnt.) įrašyta jų atliekama muzika, sukaupti anketiniai duomenys. Kaip ir kasmet Muzikos akademijoje surengtas geriausių ekspedicijoje sutiktų muzikantų koncertas.

 

Konferencijos, pokalbiai

LLKC etninės kultūros skyrius iniciavo tarpdalykinių konferencijų ciklą “Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėjautos bei pasaulėžiūros aspektai”.

1998 m. sausio 21-22 d. surengta pirmoji mokslinė konferencija “Gimties samprata tradicinėje kultūroje”. Joje perskaityti 22 moksliniai pranešimai, kuriuos paruošė Lietuvos mokslų akademijos, Istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Teisės institutų, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Šiaulių universitetų ir Vilniaus pedagoginio universiteto, Muzikos akademijos profesoriai, mokslo darbuotojai bei Lietuvos liaudies kultūros centro specialistai. Sudarytas ir parengtas spaudai konferencijos “Gimties samprata tradicinėje kultūroje” pranešimų rinkinys (10 spaudos lankų).

1999 m. sausio 20-21 dienomis įvyko antroji konferencija - “Lyčių samprata tradicinėje kultūroje”.

Siekdami kuo natūralesnių praeities ir dabarties kultūrų ryšių, tradicijų ir naujovių darnos, vertindami nuomonių įvairovę, LLKC specialistai nuolat inicijuoja ir organizuoja kultūros sferos žmonėms ir visuomenei aktualių problemų aptarimus, diskusijas etninės kultūros raiškos klausimais ir viešai skelbia tokių aptarimų medžiagą.

1998 m. surengtas “apskritas stalas” etninės kultūros situacijos ir perspektyvų klausimams nagrinėti “Tautos savimonė ir kultūros vertybių skalė”. Jame dalyvavo Kultūros ministerijos specialistai, Nacionalinių premijų laureatai, etnologai, kultūrologai, folkloro žinovai. (Medžiaga paskelbta: “Šiaurės Atėnai. - 1998. Nr. 32, 33, 34.)

Muzikologų, etnomuzikologų, etnologų, folkloro atlikėjų, festivalių rengėjų diskusijoje “Muzikinio folkloro perkūrimas - galimybė ar pažanga?” kalbėta apie aktualias naujų folkloro judėjimo tendencijų (postfolkloro) problemas, folkloro sąsajas su roku, džiazu, popmuzika ir pan. Medžiaga paskelbta žurnale “Liaudies kultūra” (1998. Nr. 6).

Surengta tęstinė (penktoji) diskusija apie kalendorinių švenčių papročius ir jų gyvavimo dabarties visuomenėje ypatumus - “Verbos, Velykos, Atvelykis”. (Medžiaga bus paskelbta kitais metais, artėjant įvardytosioms šventėms).

Dalyvauta ir užsienio šalių rengiamuose seminaruose, konferencijose - Lenkijoje (Nareve), tarptautinėje konferencijoje “Archainis dainavimas” skaityti pranešimai “Formantinė technika tradiciniame dainavime”, “Kalbos dialekto įtaka muzikiniam dialektui” bei vadovauta praktiniams dainavimo kursams; Turkijoje (Silifke) skaitytas pranešimas “Lietuvių choreografinis folkloras” ir kt.

 

Metodinė parama, renginiai

Etninės kultūros skyriaus specialistai nuolat teikia metodinę paramą rajonų ir miestų kultūros ir švietimo darbuotojams, etninės kultūros specialistams, folkloro ansamblių vadovams, liaudies meistrams ir pan. Jie rengia seminarus, skaito paskaitas savivaldybių kultūros įstaigose, Kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, Pedagogų kvalifikacijos kėlimo institute, Rytų Lietuvos kultūros centre, Jaunimo turizmo centre, Lietuvos aukštosiose mokyklose, konsultuoja atvykusius interesantus (vien choreografinio folkloro sektoriuje šiemet aptarnauta 110 lankytojų).

1998 metais iš viso skaityta 106 paskaitos (52 iš jų - ne Vilniuje).

Šiemet surengti išvažiuojamieji seminarai Marijampolėje, Jurbarke, Jonavoje apie vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansamblių ypatybes, dainuojamojo, šokamojo, instrumentinio folkloro repertuarą, atlikimo specifiką (folkloro ansamblių vadovams, mokytojams, kultūros darbuotojams).

Tęstas specializuotų teorinių praktinių seminarų ciklas “Choreografinis folkloras nūdienos regionuose” (folkloro ansamblių vadovams, mokytojams ir kitiems besidomintiems), skirtas lietuvių tradicinio šokio specifikai, istorijai, žanrams, atlikimo manierai, regioniniams ypatumams pažinti ir - pratybose - išmokti naujų krašto šokių, ratelių, žaidimų. Seminarai vyko Ignalinoje, Šiauliuose, Šilutėje, Klaipėdoje. Kiekvienam seminarui paruoštas konkretaus regiono

8-20 šokių, ratelių rinkinukas. Filmuoti geriausi šokamojo folkloro pateikėjai, atlikėjai.

Folkloro ansamblių apžiūros buvo svarbiausia 1998-ųjų metų metodinės paramos ir vadovavimo išraiška. Rengiantis Dainų šventei, atrenkant kolektyvus, pasinaudota proga apskritai apžvelgti Lietuvos folkloro ansamblių būklę, raidos tendencijas, svarbiausias veiklos problemas. Apžiūrose dalyvavo 498 ansambliai iš 43 rajonų (visų, išskyrus Šalčininkų) ir 11 miestų (išskyrus Neringą), nuo 0 iki 28

(Anykščių r.) kolektyvų kiekviename.

Apžiūrų rezultatai buvo apibendrinti ir paanalizuoti aptarime konferencijoje “Lietuvos folkloro ansambliai ir Dainų šventė” (š. m. spalio 28 d.).

Į Pasaulio lietuvių dainų šventės Folkloro dieną buvo pakviesti 177 Lietuvos folkloro kolektyvai ir 21 užsienio lietuvių ansamblis, taip pat 92 pavieniai dainininkai, muzikantai, pasakotojai (iš 27 rajonų), geriausi mėgėjų teatrai, apie 400 tautodailininkų.

Folkloro diena - vienas svarbiausių Lietuvos folkloro šiuolaikinės raiškos įvykių (LLKC etninės kultūros specialistai yra idėjinis ir organizacinis šio renginio variklis). Trečią kartą kaip savarankiškas atskiras renginys Folkloro diena ilgą laiką į kultūros periferiją nustumtai tradicinei liaudies kūrybai suteikė lygiavertės kultūros dalies statusą.

Pastaroji Folkloro diena išsaugojo svarbiausius praėjusios šventės principus - kompleksiškai pristatyti visų Lietuvos etnografinių regionų, kraštų kultūros tradicijų gyvybingumą, daugiasluoksniškumą, pasiekti žiūrovų ir dalyvių bendrabūvį. Dainos, šokiai, tautosaka, tautodailė, tradicinė virtuvė šventėje buvo praturtinta žaidimų programa, žolininkių, bitininkų dalyvavimu, teatrų, tradicinių kaimo atlikėjų, vaišių programomis, postfolkloro krypčių pasirodymais.

Sudėtinėje Dainų šventės dalyje - Taikomosios liaudies dailės respublikinėje parodoje buvo eksponuota 521 autoriaus 1540 darbų (tekstilės, keramikos, kalvystės, juvelyrikos, medžio, pinti, paprotinio liaudies meno - margučių, sodų, kaukių, verbų). Parengtas parodos katalogas.

Taptautinis instrumentinio folkloro festivalis “Griežynė 98” vyko IV kartą (Vilniuje ir Palangoje). Jame dalyvavo 8 užsienio šalių ir 3 Lietuvos muzikantų grupės. Be įprastų festivalio atidarymo, uždarymo koncertų, pasirodymų kavinėse, buvo surengta folkloro švenčių atributikos paroda, lietuvių liaudies muzikos instrumentų, leidinių apie muzikos instrumentus paroda, videoklubas (jame buvo demonstruojami filmai apie įvairių pasaulio šalių tradicinę instrumentinę muziką), Lietuvos muzikantų koncertas, šokių mokymosi vakaras, lietuvių liaudies, svečių atsivežtų muzikos instrumentų pristatymas ir paskaita.

Prie valstybinės programos “Etninių kultūrų festivalis Vašingtone” (JAV, 1998 m. birželio 24-liepos 5) Lietuvos kultūros pristatymo parengimo nemažai prisidėjo ir LLKC specialistai. Drauge su programos vadove

Z. Kelmickaite suformuota būdingiausių lietuvių tradicinių amatų meistrų, folkloro atlikėjų grupė, jie konsultuoti, paruošta informacinė medžiaga, įvairių tipų (koncertinės, aiškinamosios), žanrų (Joninių, Velykų, Užgavėnių, vaišių ir kt.) folkloro programos, tradicinių valgių receptai.

LLKC darbuotojai konsultuoja, gelbsti, dalyvauja rengiant savivaldybių folkloro šventes, tarptautinius festivalius bei kitus renginius. Juos analizuoja ir kaupia vaizdo įrašus (1998 m. užfiksuoti 36 folkloro renginiai, 9 iš jų - ne Vilniuje).

 

Leidiniai

LLKC rengiami ir leidžiami etninės kultūros leidiniai yra keliariopo pobūdžio: vieni jų skelbia lokalinę ekspedicijose surinktą paprotinę, tautosakinę, muzikinę ir kitą tradicinės kultūros medžiagą, kiti publikuoja etnologinius tyrinėjimus, treti leidiniai yra taikomojo, šviečiamojo, metodinio pobūdžio, ketvirti - žanriniai sisteminiai liaudies kūrybos pavyzdžiai, repertuaro rinkiniai.

1998 metais išleista knyga “Pavarėnis” (Pavarėnio kaimo tradicinė kultūra).

Didžiąją leidinio dalį sudaro 1997 metų etnografinėse ekspedicijose Pavarėnio kaime (Babriškių parap. Varėnos r.) surinkta autentiška medžiaga. Tai pasakojimai, tikėjimai, padedantys geriau pažinti senojo kaimo tradicijas, gyvenimo būdo ypatumus, pasaulėžiūrą. Knyga papildyta 1937 metais iš Pavarėnio kaimo žmonių užrašyta, Literatūros ir tautosakos instituto archyve saugoma medžiaga. Leidinio įžangoje aprašyta šio amžiaus trečiojo dešimtmečio kaimo gyventojai, jo ekonominis kultūrinis gyvenimas, įdomesni kaimo įvykiai.

Knyga “Pavarėnis” parašyta autentiška to kaimo tarme.

Sudaryta knyga “Molėtų rajono, Joniško apylinkių vietovardžiai, padavimai, sakmės” (14 sp.l.). Medžiaga skelbiama originaliu, pirmą kartą taikomu sudarymo principu - minėtose apylinkėse surinkti vietovardžiai publikuojami su juos nupasakojančiais tautosakos kūriniais (sakmėmis, padavimais). Jie spausdinami mišria šio krašto tarme ir atspindi senąją pasaulėžiūrą. Vietovardžiai lokalizuoti žemėlapiuose, aprašyti objektai nufotografuoti.

Knyga galės naudotis kalbininkai, tautosakininkai, etnologai, archeologai ir kt.

Sudarytas ir rengiamas spaudai tęstinis leidinys “Liaudies kūryba”, T. 5 (20 sp. l.). Tai mokslinių etnologijos, mitologijos, etnomuzikologijos, menotyros, folkloristikos, šiuolaikinės etninės kultūros raiškos straipsnių rinkinys.

Parengta ir išleista metodinė priemonė kalendorinių švenčių papročiams rinkti “Lietuvių kalendoriniai metai”.

LLKC įsteigė ir ruošia taikomųjų publikacijų seriją “Gyvoji tradicija”. Serijos leidinių, juos lydinčių garso ir/arba vaizdo įrašų paskirtis aktualizuoti vertingiausią įvairių tradicinės kultūros sričių palikimą, kompleksiškai jį gaivinti, pritaikant dabarties visuomenės poreikiams, šiuolaikinei šeimai, mokyklai. 1997 metais buvo išleista pirmoji serijos publikacija - kasetė “Kicu kicu bė bė” (lopšinės ir žaidinimai), baigiamas rengti vaikų ugdymo tradicijas, folklorą pateikiantis ir jį šiuolaikinių psichologijos, pedagogikos, medicinos mokslų kontekste interpretuojantis leidinys.

1998 metais paruoštas ir išleistas kompaktinis diskas “Pinu pinu pynę”, kuriame įrašytos lopšinės, žaidinimai, vaikų ir piemenų dainos. Jas įdainavo vaikų folkloro ansambliai, pavieniai atlikėjai, tradicinės kaimo dainininkės. Plokštelės trukmė - 60 min.

Šiemet taip pat sudarytas vaikams, jaunimui, mokytojams skirtas leidinys “Atvažiuoja Kalėdos” (advento-Kalėdų tautosaka, papročiai). Leidinyje pirmą kartą kartu pateikta advento- Kalėdų dainos, žaidimai, burtai, orų spėjimai, patarlės ir posakiai, mįslės, oracijos. Įžangoje yra apžvelgti advento-Kalėdų papročiai, švenčių kilmė, aptarta tautosaka. Renkant medžiagą, orientuotasi į jos populiarumą, galimybę pritaikyti Kalėdų šventėms darželiuose, mokyklose. Leidinys savitas tuo, kad jį papildys advento-Kalėdų dainų garsajuostė bei žaidinių vaizdajuostė. Apimtis 15 sp. l.

Sudaryta ir leidybai parengta garsajuostė “Atvažiuoja Kalėdos”. Advento-Kalėdų dainas Vilniaus plokštelių studijoje įdainavo geriausi Pietų ir Rytų Lietuvos vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai, panaudoti Lietuvos muzikos akademijos Etnomuzikos archyvo įrašai. Trukmė - 40 min.

Rengiama advento-Kalėdų žaidimų vaizdajuostė.

Leidybai parengta ir garsajuostė “Čiuž čiužela”, skirta visiems, norintiems atgaivinti Užgavėnių švenčių tradicijas, susipažinti su Užgavėnių dainomis, šokiais, žaidimais. Garsajuostė įrašyta Vilniaus plokštelių studijoje, įrašuose dalyvavo vieni geriausių vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai. Trukmė - 40 min.

Spaudai rengiamas Užgavėnių tradicijas, folklorą pristatantis leidinys.

Netrukus iš spaudos pasirodys serijos “Gyvoji tradicija” leidinys “Lietuvio namai” (8 sp. l., autorė prof. A, Vyšniauskaitė, tekstą paįvairina gausios iliustracijos).

Knygoje aiškinama, ką lietuviui reiškė jo namai, sodyba, kad tai jo tvirtovė ir šventovė, kur gimė ir ramiai bei saugiai gyveno ištisos kartos.

Pateikta paprotinė, tautosakos medžiaga, namų sudedamųjų dalių, daiktų simbolinio suvokimo aiškinimas padeda atskleisti tos tariamos archaikos giluminę prasmę, reikalingą ir šiandienos egzistencijai.

Knyga galės naudotis mokytojai, kultūros darbuotojai, etninės kultūros propaguotojai - kiekvienas, kuris nori sukurti savus namus.

Leidinyje “Muzika armonikoms” (sudarė A. Baika) pateikta 70 tradicinių liaudiškų melodijų, užrašytų iš įvairių Lietuvos regionų kaimo muzikantų, grojančių bandonija, koncertina, Peterburgo ir Vienos armonika.

Leidinį sudaro tradicinis armonikos tipo instrumentų repertuaras: maršai, polkos, valsai, tautiniai ir atneštiniai šokiai.

Be natų pavyzdžių, rinkinyje pateikta išsami šių instrumentų raidos istorija Lietuvoje, taip pat kūrinių pateikėjų duomenys.

Tai antrasis tradicinės instrumentinės muzikos repertuaro leidinys (pirmasis - S. Paliulio “Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai”, išleistas 1959 m.).

Išspausdintas III pataisytas ir papildytas choreografinio folkloro rinkinio “Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai” (I-IV klasėms) leidimas.

Pakartotinai išleista lietuvių tradicinės kultūros apžvalga “Lithuanian Roots”.

 

Etninės kultūros informacija

Nuo 1993 metų LLKC etninės kultūros skyriuje sistemingai kaupiama ir skleidžiama etninės kultūros šiuolaikinės raiškos informacija. Anketų ir apklausų būdu renkami duomenys apie valstybines ir visuomenines etninės kultūros institucijas (valdymo, mokslo, mokymo, konservavimo, skleidimo ir pan.), jų veiklą (renginius, leidinius, fondus ir pan.) , specialistus bei kitos žinios.

1998 metais:

išleisti 3 periodiniai informaciniai biuleteniai “Etninės kultūros renginiai Lietuvoje”; parengtas spaudai informacinis leidinys “Lietuvos folkloro ansambliai” (skelbiami duomenys apie 400 kolektyvų);

patikslintas ir išleistas “Valstybinių institucijų etninės kultūros specialistų sąrašas”.

Nuolat pildoma ir publikuojama etninės kultūros leidinių, taip pat lietuvių folkloro, folkloro ansamblių garso įrašų bibliografija.

LLKC (pastaruoju metu vienintelėje vietoje) sistemingai pildoma folkloro garso publikacijų fonoteka (1998 metais ji papildyta 23 garsajuostėmis).

Informaciją “Interneto” tinkle LLKC skelbia nuo 1995 m. Visų pirma orientuojantis į anglakalbius skaitytojus siekiama pateikti bendrą informaciją apie lietuvių tradicinę kultūrą. 1996 m. tinkle buvo paskelbti LLKC leidiniai anglų kalba - J. Kudirkos “The Lithuanians” ir “Lithuanian Roots” (sudarytojas R. Ambrazevičius).

Pagal elektroniniu paštu gaunamus skaitytojų pageidavimus formavome ir pateikiamą informaciją:

1. Skelbiame tarptautinių kultūrinių renginių kalendorių;

2. Nuo 1996 m. publikuojame “Liaudies kultūros” žurnalo turinį ir reziumė anglų kalba;

3. Pateikiame Centro kultūros informacijos ir analizės sektoriaus surinktą etninės kultūros leidinių bibliografinę informaciją;

4. Pagal Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento duomenis sudarėme ir nuolat pildome lietuvių organizacijų pasaulyje sąrašą; surinkta informacija skirta užsienio lietuviams apie galimybes aptikti giminystės bei kilmės šaknis Lietuvoje;

5. Nemažą populiarumą pelnė lietuviškos virtuvės receptų puslapis.

Pagal skaitiklio parodymus nuo 1997 m. vasario mėn. LLKC puslapiai aplankyti ~ 4500 kartų. Nemažai gauname skaitytojų atsiliepimų (daugiausia iš JAV), padėkų už suteiktą informaciją bei atsakymus į juos dominančius klausimus.

1998 m. “Interneto” puslapiai buvo pildomi aktualia Dainų šventės, tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio “Griežynė”, artėjančio festivalio “Baltica-99” ir kitų kultūrinių įvykių informacija.

Pastaraisiais metais daugiausia dirbama prie “Interneto” publikacijos anglų kalba “Lietuvių etninės kultūros antologija” (bendras projektas su Lietuvių etninės kultūros draugija).

1998 m. LLKC specialistai šiai antologijai parengė medžiagą apie kalendorines ir šeimos šventes, liaudies mediciną, tautinį kostiumą, tradicinę virtuvę, liaudies dainas, šokius ir vaikų folklorą, liaudies instrumentus, liaudies dailę. Šiuo metu medžiaga verčiama į anglų kalbą, tvarkoma grafinė ir garso medžiaga.


KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys

LNKC.LT