Kurstome dvasinį židinį

Danutė Vigelienė

Švenčionėlių miesto kultūros centro dainų ir šokių kolektyvas “Senjorai”( vadovai - Vida Strižūnaitė, Valdemaras Striužas) 1998 m. birželio 1 d. koncertavo Rumunijoje renginyje, skirtame Tarptautinei vaikų gynimo dienai. 1995 m. “Senjorai” dalyvavo tarptautiniame liaudiškos muzikos ir tautinių šokių festivalyje “Ežerų sietuva” Švenčionyse, 1996 m. liepą - tarptautiniame festivalyje “Baltica” Švenčionyse, 1997 m. liepą vėl “Ežerų sietuvoje” Švenčionyse, 1998 m. liepą - Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje.

Dainų ir šokių ansamblis “Aukštaitija” įsikūrė 1978 m. Pirmieji ansamblio vadovai: meno vadovas Everistas Raišuotis, baletmeisterė Teresė Raišuotienė, choro vadovė Jūratė Kazimierėnaitė, orkestro vadovas Alvydas Pralgauskas. Ansamblis dalyvavo rajoninėse ir respublikinėse dainų šventėse, su koncertais aplankė daugelį užsienio šalių: 1981 m. Čekoslovakiją (Praha, Brno, Karlovy Varai, Bratislava, Aukštieji Tatrai); 1983 m. VDR (Drezdenas, Veimaras, Leipcigas, Erfurtas, Magdeburgas, Berlynas);

1984 m. Lenkiją (Lomža, Zombrovas); 1986 m. Vengriją (Sombathėjus, Zalengersegas, Budapeštas, Mezotūras); 1987 m. Lenkiją (Kelcai, Krokuva, Varšuva).

Nuo 1990 m. iki 1996 m. “Aukštaitija” koncertinę veiklą buvo nutraukusi. Keitėsi vadovai. Dabar ansamblis vėl koncertuoja. Jo programoje lietuvių liaudies ir autorių kūriniai.

Ansamblio meno vadovas - Aurimas Baliukonis, choro vadovė - Virginija Indriūnienė, orkestro vadovė - Virginija Beržinskienė, baletmeisterė - Teresė Raišuotienė. Šiais metais “Aukštaitija” dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje.

Pabradės kultūros centro lenkų liaudies dainų ir šokių kolektyvas “Žeimena” susikūrė 1991 m. Šiuo metu jam vadovauja J. Belanova, choro vadovė L. Isačenko, šokių grupės vadovė K. Sidorova, kapelos vadovė Ž. Gumvonaja. “Žeimena” yra koncertavusi Lenkijoje (1992, 1993, 1996, 1997, 1998) tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Pažymėtina, kad 1998 m. Varšuvoje koncertuota lenkams, gimusiems Lietuvoje.

Pabradės kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių grupė “Beržuvos” (vadovė Teresė Raišuotienė) koncertavo Vokietijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Olandijoje.

Švenčionių kultūros centro pagyvenusių žmonių kolektyvas - Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyvis (šokių vadovė - Lidija Juršėnienė). Jis koncertavo Čekijoje, Piseko mieste, daugelyje mūsų respublikos rajonų.

Pabradės miesto kultūros centro jaunimo liaudies šokių kolektyvas “Laumena”, įsikūręs 1990 m. (vadovė Lolita Vilimienė), dalyvavo respublikiniuose konkursuose (“Pora už poros”, “Aguonėlė”), taip pat tarptautiniame folkloro festivalyje “Baltica” (Švenčionys, 1995 m.) ir “Ežerų sietuva”, Pasaulio lietuvių dainų šventėje (1994 m.), koncertavo Vengrove - 1997 m., Otvodske, Varšuvoje - 1998 m.

Tarptautinės teatro dienos proga kovo 27-28 d. Švenčionėlių kultūros centre vyko respublikinė mėgėjų teatrų komedijų šventė “Juoko sūkurys” (Pirmą kartą surengta 1996 m.). Dalyvavo 9 įvairių Lietuvos miestų kolektyvai. Šventė pakartota 1997 ir 1998 metais. Per trejus metus komedijų šventėse dalyvavo: Viešintų klojimų teatras, Vilniaus profsąjungų kultūros rūmų senjorai, Kalvarijos, Skapiškio, Subačiaus, Visagino, Jurbarko, Marcinkonių, Ukmergės, Ignalinos teatrai, Kauno technologijos universiteto teatras studija. Renginius remia Švenčionėlių miesto kultūros centras, UAB “Rida”, “Agrotiekimas”, “Energija”, “Laja”, “Bičiuliai”, parduotuvės “Pasaga”, “Papartis” Š. Stasiulevičiaus IĮ ir kt.

Rajone savivaldybės lėšomis Lietuvos kariams ir partizanams pastatyta ir pašventinta 11 kryžių: partizanui ltn. Vaclovui Leišiui Naujo Strūnaičio kapinėse, Tigro rinktinės nežinomam būrio vadui, sl. “Rytas”, Kasčiukų miške, Lietuvos kariuomenės kariui plk. -lt. Otonui Milaševičiui Adutiškio katalikų kapinėse, 1941 m. birželio mėn sukilėliui Juozui Šalnai Aučynų k. kapinėse, nežinomam Lietuvos kariuomenės leitenantui Mėžionių (Šilalio) senosiose kapinėse, Lietuvos savisaugos dalinių 2 bataliono karių atminimui Adutiškio katalikų kapinėse, nežinomiems (7) Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanams Reškutėnų k. katalikų kapinėse, Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadui Rokui Vincui Žaliaduoniui, partizanams Mykolui Cicėnui, Mykolui Vaiškūnui Garnių k., Švenčionių seniūnijoje, Tigro rinktinės partizanui Adolfui Sauliui Mėžionių (Marozų) senosiose kapinėse, Lietuvos kariuomenės kariui Alfonsui Stumbriui Davaisių k. kapinėse, Tigro rinktinės partizanų kapavietėje Adutiškio katalikų kapinėse. Paminklų autorius - anykštėnas Eligijus Smetona. Kryžių aukštis - 1 m, antkapių ilgis - 1,33 m, plotis - 50 cm. Medžiaga - betonas, geležis.

Savivaldybės ir bažnyčios lėšomis restauruota Januliškio bažnyčia (IP - 1736). Bažnyčia medinė, statyta 1857 m.

Pabradėje, senosiose kapinaitėse ir katalikų veikiančiose kapinėse, savivaldybės lėšomis Lietuvos kariuomenės 80-mečiui pastatyta ir pašventinta koplytėlė - antkapinis paminklas Lietuvos kariuomenės kariams, 1941 m. birželio sukilėliams atminti ir kenotafas Lietuvos kariuo-menės kariams, žuvusiems 1941 06 23-28 d. Projekto autorius V. Striužas. Koplytėlės medžiaga - akmenys, betonas, metalas. Metalinis kryžius 0,7 m, skardinis keturšlaitis stogelis 0,7 m, aukštis 3,40 m.

Kenotafo aukštis 1,20 m. Medžiaga - akmuo, metalas. Darbus atliko Švenčionių AB “Minvydas”. Bajorėlių senosiose kapinaitėse palaidoti Pabradės apsaugos rinktinės kariai sukilėliai, žuvę kovose su bolševikais 1941 m. birželio 23-28 dienomis: j. psk. Jonas Končiūnas, grandinis Antanas Jurkonis, eilinis Eduardas Astrauskas, eilinis Povilas Vnarauskas, eilinis Stasys Zuoza, 4 nežinomi kariai, taip pat kenotafas gen. štabo kapitonui Račiui.

Pabradės katalikų kapinėse palaidoti kariai sukilėliai, žuvę kovoje su raudonarmiečiais: ltn. Kazimieras Žinius, psk. Adolfas Petrulis, eilinis Pranas Gražinskas, eilinis Antanas Matiukas, eilinis Eduardas Vaišnys, eilinis Vaclovas Venckus, partizanas Marcelis Jasiukaitis, 4 nežinomi kariai.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys