Pastabos dėl folkloro ansamblių kostiumo

Laisvė Ašmonaitienė

Tautinis kostiumas - tai atgaivinta tradicinė kaimo apranga. Folkloro ansamblio kostiumo šiuolaikinis modelis - kuo tikslesnė 19 a. pab. - 20 a. pr. liaudies kostiumo kopija. Stilizuoti drabužiai čia nepriimtini. Kostiumas turi atitikti laiką, o ne reikšti kieno nors fantaziją. Kostiumą turi sudaryti visi jo komponentai: moterų - sijonas, marškiniai, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas, papuošalai; vyrų - surdutas, marškiniai, skrybėlė, auliniai batai, juostos ir t.t. To reikalauja papročiai.

Viena iš bėdų - tautinio kostiumo vilkėjimas, kai iš principo neturima supratimo, koks kostiumas turėtų būti. Daug kas pasigamina kostiumą ne taip, kaip reikėtų, be reikalo sunaudodami ir laiko, ir lėšų. Gerai apsirengusių ansamblių labai mažai. Kodėl?

Todėl, kad:

1) Neturi pinigų;

2) Trūksta žinių.

Antroji priežastis bene pavojingiausia.

Kai trūksta žinių, užsakomi prasti drabužiai. Net ir labai kvalifikuotos audėjos, neturėdamos žinių, išaudžia blogai. Pačiam kuriant, išmanymas ne mažiau reikalingas. Gali atsitikti, kad įdėjus daug darbo, rezultatas vis tiek bus prastas (Suvalkija).

Drabužių nešiojimas. Moterų ir merginų galvos dangos skiriasi. Kaip moteris, kuriai per 30 metų, turėtų pamiršti karūnėlę, taip vaikai bei merginos - kepurėles. Tai ištekėjusios moters galvos apdangalas. Atsisakyti palaidų plaukų! Ištekėjusiai moteriai (ar kai per 30) būtinas galvos apdangalas (kepurėlė, nuometas, skara). Skaros - didelės, plačios (jos kilusios iš nuometo), o ne “nosinė” ant viršugalvio. Merginai galvos apdangalas nebūtinas. Be reikalo vengiama gyvų gėlių (ir ne tik rūtų).

Papuošalai. Žemaitijoj - gintaras (šlifuotas), Suvalkijoj ir Dzūkijoj - labiau koralas, Aukštaitijoj - sidabras. Nešiojami ir stiklo papuošalai (raudoni, tamsiai mėlyni). Reikėtų atsisakyti neapdoroto gintaro.

Juosta. Ji buvo skirta prilaikyti sijoną, prispausti marškinius. nešiojama po liemene, nelabai plati.

Prijuostė. Nemokama užsirišti. Dažnai ji esti per siaura (kaip rankšluostis). Negalima nešioti kelių sričių mišinio. Vyro kostiumo pagrindinė dalis - sermėga (vėliau - surdutas); liemenė (po surdutu, trumpa, nešiota kaip ir dabar - po kostiumu); vyriško kostiumo puošmena - galvos apdangalas, t.y. skrybėlė; ji yra veltinė (ne šiaudinė), puošta plunksnomis (gaidžio, povo). Po kaklu - ne tautinė juostelė ar kaklaraištis, o kaklaskarė.

Labai pigaus kostiumo nėra, nebuvo ir nebus. Kaip negalima įsigyti pigaus, bet gero drabužio.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys