Panemuniais, pamituviais
Aldona Urbanavičienė
Renginiai
Tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis Vaivorykštė-98. Tai IV festivalis, vykęs 1998 m. gegužės 30-31 d. Jurbarke. Dalyvavo per 300 dalyvių, žiūrovai pamatė 17 spektaklių. Pirmosios dienos renginys Didžioji vaivorykštė vyko Jurbarko kultūros rūmuose. Žiūrovai pamatė
7 spektaklius:
1. Tauragės moksleivių kūrybos centro lėlių teatro J. Januškevičiūtės Paršiuką Ikarą
(rež. J. Šmitienė)
2. Raseinių vaikų meno mokyklos dramos studijos H. K. Anderseno Dvi pasakas
(rež. A. Damašauskienė)
3. Kauno rajono Garliavos Jonučių vid. mokyklos teatro studijos L. Ustinovo Senamadiškus stebuklus (rež. J. Daraškevičius)
4. Klaipėdos vaikų ir jaunimo teatro Aušra Kalifą vienai dienai Tūkstantis ir viena diena pasakų motyvais (rež. ir inscenizacijos autorius G. Miltinis)
5. Šakių Varpo vid. mokyklos teatro studijos
K. Kauko Paskutinį Kaifą (rež. V. Meškaitienė)
6. Jurbarko kultūros rūmų vaikų ir jaunimo teatro studijos J. Grušo Pražūtingą apsvaigimą
(rež. Birutė Šneiderienė, scenografija Z. Morlenco)
7. Talino (Estija) vaikų ir jaunimo teatro Pinochio A. Averčenkos ir N. Geffi Ak, gyvenime (rež. I. Tomingas, kompozitorius
S. Panov).
Antrąją festivalio dieną miesto skvere nuo ankstyvo ryto šurmuliavo Mažoji vaivorykštukė. Lauko scenoje vaidino mokyklų kolektyvai, atrinkti rajoniniame vaikų dramos kolektyvų konkurse. Suvaidinta 10 spektaklių. Per uždarymą visi kolektyvų vadovai improvizavo vaidinimą Karaliaus pyragai. Grupės buvo apdovanotos prizais. Renginį rėmė: Tauragės apskrities administracija, Jurbarko rajono savivaldybė, švietimo ir kultūros skyriai, laikraščio Ūkininko patarėjas redakcija. Vaivorykštės-98 režisierė Birutė Šneiderienė, dailininkas ir scenografas - Zigmas Morlencas.
I tarptautinis šiuolaikinių šokių festivalis Šypsena-98. Jis vyko 1998 m. balandžio 18 d. Dalyvavo 10 šiuolaikinių šokių grupių: Akmenės Akimirka, Klaipėdos Čiko, Gargždų Zuza, Klaipėdos Ezu, Mažeikių Mažasis kaubojus, Mažeikių Niuansas, Mažeikių moksleivių rūmų grupė, Siguldos m. (Latvija) šiuolaikinių šokių kolektyvas, ansamblis Tanev iš Lenkijos.
Rengė kultūros rūmų darbuotojai: choreografė - Jolanta Telišauskienė, vaikų ir jaunimo teatrų režisierė B. Šneiderienė ir kultūros rūmų dailininkas Z. Morlencas. Režisavo Gintaras Zareckas.
Festivalį rėmė UAB Asla, AB Dainiai, Jurbarko miškų urėdija, Elektros tinklai, vaistinės, kultūros rūmai, rajono savivaldybė.
Politinių kalinių ir tremtinių chorų dainų šventė, skirta tremties 50-mečiui, vyko 1998 m. birželio 13 d. Dalyvavo 28 įvairių respublikos miestų, rajonų ir miestelių chorai.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Kai choristai patraukė į Dainų slėnį, delegacijų atstovai padėjo gėlių prie paminklo žuvusiems tremtyje.
Dainos buvo skirtos tremčiai, Tėvynei. Paskutinės suskambo J. Dambrausko daina Malda už Tėvynę ir Kęstučio Vasiliausko Žemėj Lietuvos. Vakaronėje iš įvairių tremties vietų susitikę tremtiniai dalijosi prisiminimais, dainavo liūdnas ir linksmas dainas.
Šventės iniciatorės - Jurbarko kultūros rūmų direktorė Ada Baublienė ir politinių kalinių ir tremtinių choro Versmė vadovė Marija Tautkuvienė (ji buvo vyr. chorvedė).
Rėmėjai: Tauragės apskritis ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyrius.
Tauragės apskrities liaudies muzikantų, dainininkų, pasakotojų ir folkloro ansamblių šventėje 1998 m. vasario 28 d. dalyvavo Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonų muzikantai ir dainininkai. Jurbarko rajonui atstovavo Eržvilko kultūros namų Bandonijos muzikantai, Jurbarkų kultūros namų liaudiškos muzikos kapela Šilas, Skirsnemunės, Smalininkų kultūros namų folkloro ansambliai, Lybiškių kultūros namų dainininkės ir muzikantai, Tamošių kultūros namų muzikantės moterys, Jurbarko kultūros rūmų folkloro ansamblis Imsrė ir Klevelio pradinės mokyklos vaikų folkloro grupė Imsrelė. Tauragės rajonui atstovavo Eičių ir Pilsūdo folklorininkai, Šilalei kultūros centro folkloro ansamblis Kulpė, moterų duetas ir solistė Aldona Kanapkienė. Kolektyvai atliko laisvai pasirinktą programą. Šventės organizatoriai Jurbarko savivaldybės kultūros skyrius, kultūros rūmai. Scenarijus Ados Baublienės, dailininkas Z. Morlencas.
Šventę rėmė Tauragės apskritis, Jurbarko rajono savivaldybė ir Ūkininko patarėjas.
Pamituvio armonikoje, organizuotoje 1998 m. spalio 24 d. Jurbarko kultūros rūmų iniciatyva, dalyvavo Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonų kapelos ir pavieniai muzikantai: Tauragės bandonininkų ansamblis, Tauragės invalidų draugijos kapela, Šilalės rajono Kaltinėnų laisvalaikio salės armonikininkė Vida Viliušienė, Šilalės m. armonikininkas Boleslovas Litvinas, Šilalės kultūros centro folkloro ansamblio kapela, Smalininkų AŽŪM kapela, Eržvilko kultūros namų Bandonija, Jurbarkų kultūros namų kapela Šilas, Jurbarko kultūros rūmų kapela Mituva.
Šventės dalyvius iš šiaudelių pintomis karūnomis papuošė tautodailininkė Birutė Bartkutė. Muzikantai atliko 20-ties minučių laisvai pasirinktą programą, o privalomas kūrinys A. Raudonikio Vasiliausko polka. Organizatorių ir dalyvių pageidavimu Pamituvio armonika muzikantus pakvies kiekvienų metų spalio paskutinį šeštadienį. Renginį rėmė Tauragės apskrities administracija ir Jurbarko rajono savivaldybė.
Veliuonietis 1998 m. liepos 8-16 d. viešėjo Belgijoje, Laakdalio mieste, su kuriuo bendradar-biauja Jurbarko miestas. Veliuoniečio vadovė Ada Baublienė, kaimo kapelos vadovas Vidmantas Žemliauskas, vokalinės grupės Jadvyga Žemliauskienė. Ansamblis dainuoja žymiųjų tautosakininkų brolių Antano ir Jono Juškų užrašytas autentiškas dainas.
Veliuonietis yra koncertavęs:
1986 m. Lenkijoje, Suvalkų vaivadijoje
1988 m. Latvijoje, Daugpilio rajone
1992 m. Vokietijoje, Ksanteno mieste
1993 m. Moldovoje, Kriuliano mieste
Jurbarko kultūros rūmų jaunuolių ir jaunimo tautinių šokių kolektyvas Nemunėlis dalyvavo Lenkijoje, Bilgoraj mieste vykusiame festivalyje. Išvyką rėmė savivaldybės kultūros skyrius.
1998 m. rugsėjo 19-21 d. Nemunėlis (vad. Jolanta Telišauskienė) buvo pakviestas dalyvauti Frankų žemės folkloro šventėje. Tai tradicinis renginys, į kurį kasmet kviečiami Jurbarko kultūros rūmų kolektyvai. Išvyką rėmė rajono savivaldybės kultūros skyrius. Nemunėlis yra buvęs Turkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje.
Jubiliejai
Jurbarko kultūros rūmų moterų choras Lelija paminėjo 15-os metų sukaktį (vadovė Dalia Jonušauskienė). Per 15 metų vadovai nesikeitė. Choro branduolį sudaro vidutiniškai 25-30 dainininkių. Nuo 1985 metų dalyvauta visose Dainų šventėse. Ta proga 1998 m. gegužės mėnesį Lelijos choristės vyko į Vilniaus operos ir baleto teatro spektaklį - Štrauso operetę Vienos kraujas. Bilietus ir kelionę apmokėjo kultūros rūmai.
Paminklai
1998 10 04 Juodaičių seniūnijoje, Kazimiero Jokimo žemėje, tėvų atminimui ir Vaidoto rinktinės štabo slėptuvės vietoje pastatytas paminklinis akmuo su užrašu: Čia buvo Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyba. 1948 m. NKVD sunaikino Vaidoto rinktinės partizanų štabo slėptuvę, kurioje žuvo J. Čeponis, A. Mileris. Lauko akmuo šlifuotu paviršiumi. Paminklo statybą finansavo ir iniciavo Kazimieras Jokimas. Darbai kainavo 1700 Lt.
Kairėje kelio Jurbarkas - Smalininkai pusėje, 200 m iki Šventosios upelio, 1998 04 14 pastatytas ir pašventintas paminklas Lietuvos Respublikos saugumo departamento direktoriui Augustinui Povilaičiui. A. Povilaitis nuo 1936 m. iki 1940 birželio 15 d. dirbo Saugumo departamento direktoriumi. Pašvenčio kaime suimtas ir perduo-tas sovietų saugumo administracijai, 1941 m. liepos mėn. Maskvos Butirkų kalėjime dingo be žinios. Atminimo įamžinimo iniciatorius
V. Meškauskas. Projektavo architektas R. Eigėlis. Darbus vykdė LPKTS Jurbarko rajono skyrius, lauko akmenį paruošė R. Židulis. Paminklo aukštis 1,5 m, plotis 1,2 m. Paminklo statybą rėmė JAV pilietis R. Povilaitis, A. Povilaičio sūnus, ir rajono savivaldybė.
Paminklinis akmuo šulinyje išniekintiems
6 partizanams, žuvusiems Balandinės miške (Eržvilko seniūnija), pastatytas 1998 10 09 Balandinės miško 40 kvartale. Paminklas suprojektuotas ant šulinio, iš kurio 1990 metais buvo ištraukti 6 partizanų palaikai. Šulinys apmūrytas skaldytais akmenimis. Ant šulinio įtvirtintas kryžius. Kryžmoje pritvirtinta mūkelė, prie volo - juodo granito plokštė su Vyties ženklu ir įrašu: Žuvę už Lietuvos laisvę 1944-1953. Projekto autorius architektas
A. Žvinys. Paminklo aukštis apie 4 m. Paminklas pastatytas savivaldybės lėšomis.
Metalinis Balandinės kaimo kryžius pašventintas 1998 10 09. Šioje vietovėje 1945 m. liepos mėn. buvo užkasti partizanų, žuvusių Palaukesio miško žemėje, - I. Krikščiokaičio, P. Lionios,
V. ir J. Lekučių, P. Švedo ir Prano (pavardė nežinoma) palaikai. 1989 m. palaikai perkelti į Vertimų kapines (Jurbarkų seniūnija).
Stogastulpis pastatytas 1998 m. birželio 28 d., Varlaukio kaime minint Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karinio orkestro kapelmeisterio Juozapo Gudavičiaus 125-ąsias ir kompozitoriaus Jono Navakausko 90-ąsias metines. Ąžuolinio stogastulpio autoriai tautodailininkai Zigmas Morlencas ir Alvydas Balčaitis. Paminklas pastatytas iš savivaldybės lėšų. Kaina 1400 Lt.
KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys
LNKC.LT