Mėgstame poeziją

Albinas Stakauskas

Renginiai ir įvykiai

Kūrybiškai žmogaus prigimčiai atskleisti, suteikti galimybę saviraiškai Raseinių rajono kultūros centras ir kultūros rėmimo fondas “Rusenė” nuo 1995 metų organizuoja respublikinę dainuojamosios poezijos šventę “Šaltinis”.

Kviečiami iš visos respublikos kuriantys žodžius, muziką ir ją atliekantys, kuriantys muziką ir ją atliekantys.

Atlikėjas muzikos instrumentus pats pasirenka. Dalyvauja ir dainuojamosios poezijos grupės. Pirmoje šventėje galėjo dalyvauti ir moksleiviai, tačiau vėliau buvo kviečiami tik suaugusieji.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai: profesionalumas, tekstų ir muzikinio akompanimento meninis lygis, artistiškumas, sceninė kalba ir kultūra, sąmojis. Palyginimui duomenys apie dainuojamosios poezijos šventės dalyvius:

1995 m. - 6 kolektyvai (9 dalyviai)

1996 m. - 19 kolektyvų (28 dalyviai)

1997 m. - 17 kolektyvų (22 dalyviai)

1998 m. - 20 kolektyvų (36 dalyviai).

“Atspindžiuose-98” Raseinių regione lapkričio 7-8 d. dalyvavo vienuolika teatrų - tai Jurbarko K. Glinskio , Kėdainių laisvalaikio centro mėgėjų teatrai, Klaipėdos m. savivaldybės muzikos centro pantomimos teatras “M”, Šilutės savivaldybės, Kauno kultūros rūmų, Raseinių kultūros centro mėgėjų teatrai, Marijampolės kultūros centro jaunimo studija “Gaja”, Jonavos savivaldybės, Alytaus rajono liaudies ir zanavykų mėgėjų teatrai. Pirmą kartą vykę “Atspindžiai” sukėlė raseiniškių susidomėjimą.

Režisieriai, aktoriai ir svečiai pabendrauti, aptarti matytus spektaklius galėjo vakaronėje. “Atspindžių-98” režisierė Jolanta Šimaitienė, dailininkė Dalia Rapalytė.

Organizuoti šventę padėjo ir rėmė Raseinių kultūros centras ir Raseinių miesto savivaldybė.

“Dubysai” - 30 metų

Pirmą kartą Raseinių rajono kultūros namų kaimo kapelos muziką raseiniškiai išgirdo 1968-aisiais. Kolektyvą subūrė tuomet dar jaunas Gintautas Grigalis. 1980-aisiais metais Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos įsakymu kolektyvas buvo pavadintas liaudies kapela “Dubysa”. Jos metraštyje užregistruota per 500 susitikimų su žiūrovais, kuriuose vis darniau, skambiau aidėjo lietuvių liaudies bei kompozitorių kūryba ir liaudiškos melodijos, kurias vadovas užrašinėdavo iš savo tėvo, savamokslio smuikininko Povilo Grigalio, gyvenusio Lioliuose, Kelmės rajone. Išskirtinis “Dubysos” privalumas - savo regiono liaudies muzikos puoselėjimas ir populiarinimas, o tai - vadovo, kapelos atliekamų kūrinių aranžuotojo, profesinio brandumo rezultatas ir muzikantų bei dainininkų kruopštaus ir nuoširdaus darbo, meilės ir pasišventimo liaudiškai muzikai pavyzdys.

“Dubysa” nuo 1970 metų grojo visose respublikinėse dainų šventėse, yra šešių respublikinių konkursų laureatė, apie 50 kartų įvairių konkursų antrųjų, trečiųjų vietų laimėtoja, 1985 metų sąjunginės meno saviveiklos apžiūros laureatė, Lietuvos radijo ir televizijos laidų, daugelio Lietuvos bei rajono renginių ir švenčių dalyvė, solistų, vokalinių ansamblių, šokių, chorų, “Dainų dainelės” akompaniatorė.

“Dubysa” daugelį kartų garsino Lietuvą ir jos muziką svečiose šalyse - Vokietijoje (1982, 1993, 1994), Vengrijoje, Moldovoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje (1996).

1997 m. Vilniaus plokštelių studijoje įrašyta “Dubysos” kapelos garso kasetė, 1992 metais - vaizdo kasetė.

1998 m. “Dubysa” grojo Vasario 16-ajai skirtame vakare kultūros rūmuose, rajono dainų šventėje, rudens šventėje, sodininkams 20-mečio proga, Viduklės, Šiluvos, Sujainių kultūros namuose, Ariogaloje, eksperimentinėse dainų šventėse Tauragėje bei Alytuje, Jurginių šventėje Kuršėnuose, Žemaitijos regiono liaudiškos muzikos kapelų šventėje “Jurgelio valsas” Telšiuose. Dalyvavo 1998 metų pasaulio lietuvių dainų šventės Ansamblių vakaro Kalnų parke programoje (čia kapelos grojo ir du vadovo aranžuotus kūrinius - “Magdelės valsą” ir “Polkutę”). Spalio mėn 17 d. Raseinių kultūros rūmuose kapela šventė 30-ies metų sukaktį.

Kapelos vadovui G. Grigaliui už liaudiškos muzikos tradicijų puoselėjimą kūrybinės veiklos 30-ties metų sukakties proga įteiktas Kultūros ministro S. Šaltenio padėkos raštas.

Kapelą sudaro 12 muzikantų, dešimties vyrų ansamblis su drauge dainuojančiu vadovu Gražvydu Jegnoru, solistės bei Stasės Vežbavi-čienės, Dalios Bakšienės duetas, taip pat koncertų vedėja Magdelė - Virginija Našlėnienė ir vadovas Gintautas Grigalis.

30 metų kapeloje “ištvėrė” tik vadovas. Su vyrų ansambliu ilgai dirbo šviesios atminties J. Matkus. Dauguma dabartinių kapelos dalyvių - meno ir kitų mokyklų muzikos mokytojai. Yra senbuvių: smuikininkės E. Dobilaitienė ir J. Daugėlienė, dainininkas P. Mažuolis (nuo 1976 metų). Daug metų kapeloje triūba groja E. Galdikas, smuiku - J. Turčinskienė, mušamaisiais, armonika - V. Kasparavičius, akordeonu - Gr. Jegnoras, Z. Buivydaitė, D. Lipčienė, kontrabosu - A. Skeiveris, “užkietėję” dainininkai - B. Jocius, Pr. Teresa, V. Marcinkevičius.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys