Dainuojamasis folkloras ansambliuose

Rytis Ambrazevičius

Problemos:

1. Repertuaro pasirinkimas.

2. Repertuaro atlikimas.

Pagrindinis kriterijus: repertuaro lokalumas (vieno kaimo, vienos apylinkės, vieno rajono repertuaras įvairių minėtų tipų ansambliuose). Platesnė repertuaro geografija toleruotina tik vaikų ansambliuose (jų repertuaro ir užrašyta esama kur kas mažiau). Repertuaro ieškojimo hierarchija: gyvoji lokali tradicija, archyvai, leidiniai. Daug galima nuveikti jau pirmajame etape, tačiau dėl žinių trūkumo ar nuostatų kartais nesugebama į dienos šviesą iškelti vertingesnių repertuaro sluoksnių.

Repertuaro atlikimas - tai bendras meninis lygis, bendri atlikimo technikos dėsningumai bei ypatingi lokalios atlikimo technikos bruožai. Tema labai plati, ir čia paminėsime tik keletą bendrų ansamblinio atlikimo technikos reikalavimų. Problemos: vedančiojo vaidmuo bei balsų balansas. Dažnai veda keletas balsų, jų tembrai necharakteringi, stinga stiprių tariančiųjų: ypač jeigu tariantieji vyrų balsai silpni, susidaro “trūkstamo pagrindo” įspūdis. Tembrų išlyginimas, vedančiojo balso grupės susidarymas asocijuojasi su choro, o ne folkloro ansamblio reikalavimais.

Vengtinos meninės išraiškos, technikos priemonės, atėjusios iš kitokios muzikos. Pavyzdžiui, dinamika (kai kurių posmų išryškinimas ar dinaminis susilpninimas, kulminacijos), dainuojančių grupių “dialogai”, ritardanto, vienalaikis įstojimas, mimika ir gestikuliacija, be abejo, akademinis balso formavimas.

Labai paplito akompanavimas kanklėmis. Dažnai tai ne tik formaliai neatitinka tradicijų, bet ir sugriauna specifinę dainavimo ritmiką, faktūrą, dermę. Apie akompanavimą akordeonu arba armonika, kitus analogiškus reiškinius kalbėta jau ne kartą.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys