Skamba girių daina
Marytė Stoškutė
Kiekvieno dzūko namuose - kvepiantys džiovinti grybai, čiobreliai, šviežia duona, baltas sūris, dar baltesnė staltiesė, o lovatiesės austinės, margaspalvės, įvairiausių raštų. Dzūkų ir daina skambiausia, giesmė liūdniausia, rauda graudžiausia. O dainuoja jie visur: ir sunkius darbus dirbdami, ir vestuves šokdami, krikštijant kūdikėlį, gieda ir rauda palydint žmogų į Anapilį. Tai toks dzūkų gyvenimo būdas. Bet kiekvienas rajono kaimas turi tik jam būdingų savitumų.Ekspedicija į Biekšių k. su dešimčia aukštesniųjų klasių mokinių buvo labai turtinga. Biekšių k. lankytasi 1998 m. birželio mėn. 13, 14, 20, 21, 27, 28 dienomis.
Organizatorė - Varėnos r. kultūros namų etnografė Irena Tešaitienė. Ekspedicijos tikslai:
- susipažinti su Biekšių k. savastimi;
- įrašyti dar dainuojamų dainų;
- išmokti šokti kadrilį.
Įrašytos dvi kasetės Biekšių k. dainininkės Zofijos Biekšienės (g. 1915 m.) dainuojamų dainų.
Ekspedicijos metu išsiaiškinta, iš kur kilęs Biekšių k. pavadinimas. Yra toks pasakojimas. Vyrai jojo iš naktigonės ir pamatė bėgantį kareivėlį. Sumetė, kad jį vejas, ir šaukė: bėk cia, bėk cia. O aidas atkartojo: biekšiai, biekšiai - taip kaimas ir gavo Biekšių vardą. Dainų, ratelių įrašai susisteminti. Iš jų mokomasi dainuoti ir šokti. Ekspedicija pakėlė iš rūpesčių kaimo žmones. Susibūrė Biekšių k. etnografinis ansamblis.
Sukaktys
1998 metais Krivilių, Panaros etnografiniai ansambliai ir pagyvenusių žmonių kolektyvas šventė 25 metų jubiliejus. 1973 m. pirmieji etnografinio ansamblio dalyviai buvo Krivilių aštuonmetės mokyklos mokytojai. Vėliau prisijungė Krivilių ir Papiškių kaimų moterys. Su dainomis ir šokiais jie svečiavosi Alytuje, Žuvinte, Vilniuje, Jurbarke, Smalininkuose, Lazdijuose, daugelyje rajono vietovių. Sėkmingai dalyvauta konkursuose Skamba skamba kankliai Vilniuje, Dzūkų godos, Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Prizines vietas yra laimėję apylinkių dienų konkursuose. Etnografiniame ansamblyje 20 žmonių: 3 vyrai, 3 berniukai, 4 mergaitės, 10 moterų. Vadovė Adelė Kučinskienė.
Organizuojant jubiliejinę šventę parėmė S. Kėrys, UAB Varėnė vadovas, UAB Staginis, Krivilių žemės ūkio bendrovės pirmininkas J. Antane-vičius, Varėnos r. savivaldybė.
Panaros etnografinis ansamblis susibūrė irgi 1973 m. (vadovavo M. Bolienė). Dabar ansambliui vadovauja O. Bubnelienė. Dalyvės (7 moterys) - nuo 40 iki 80 m. Ansambliukas svečiavosi Lazdijuose, Vilniuje, Druskininkuose, Plateliuose, Rumšiškėse ir kitur. Jubiliejinį koncertą parėmė autotransporto g-los direktorius A. Čaplikas.
Pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvas išaugo iš rajoninių kultūros namų jaunimo šokių kolektyvo, kuris dalyvavo 1960 metų respublikinėje dainų šventėje. Jo vadovas iki šiol Vaclovas Stadalnykas. Šoka 10 porų, groja kapela. Šokių kolektyvas dalyvavo 1975, 1980, 1985, 1990, 1994 ir 1998 metų respublikinėse dainų šventėse. Pagrindinis rėmėjas - rajoniniai kultūros namai.
Knygos
1998 m. išleista pirmoji Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nario teisininko Justino Jaksebagos, gyvenančio Varėnoje, eilėraščių knyga Kaimo teisėjo eilės apie gimtąjį kaimą ir Nalšios žemę. Tiražas 500 egz. Knygos leidybą rėmė Teisingumo ministerija.
Mindaugo ir Jono Gedimino Plokščių eilėraščių ir anekdotų knyga Amžiaus kalinys - tai pirmoji brolių knyga apie meilę ir šypseną sukeliančias situacijas. Tiražas 500 egz.
Leidybą rėmė Varėnos rajono savivaldybė.
Kovojanti Perloja - leidinys Perlojos respublikos įkūrimo 80-mečiui ir vėlesniems perlojiškių šaulių žygiams ginant ir įtvirtinant Lietuvos valstybę. Remiantis atsiminimais, naujai surinkta medžiaga ir archyvų dokumentais, leidinyje atskleidžiama įdomus Perlojos penkerių metų gyvenimas. Tiražas 1000 egz. Leidybą finansavo rajono savivaldybė.
Pražydusi puokštė dainų - žymių Lietuvos kompozitorių pagal varėniškio Petro Guntulio eiles sukurtos dainos. Kūriniai mišriems chorams, vokaliniams ansambliams, duetams ir kt. Tiražas 200 egz. Leidinio sudarytojas Antanas Gradeckas. Išleido Lietuvos muzikų draugija.
Renginiai
Maišatynė 98, arba Karštų širdžių ir aštrių liežuvių mūšis - tai renginys (pirmas tokio pobūdžio) šv. Valentino dienai. Jo pirmtaku galima laikyti LIKą (linksmųjų ir išradingųjų klubą), anksčiau buvusį labai populiarų. Maišatynėje 98 kovėsi trijų mokyklų komandos. Tikslas - suburti besilinksminančius jaunuolius, sukurti gerą nuotaiką.
Kas antri metai rajone vyksta rajoninės šokių šventės. 1994 m. - šokių festivalis Šoksim šokimėlį (rež. J. Stankevičienė), 1996 m. - šokių šventė Rėdos ratas (rež. J. Stankevičienė), 1998 m. - dainų ir šokių šventė Mūsų bitelės... (rež. E. K. Krupovičius, meno vadovė J. Stankevičienė).
Nuo 1995 m. kas antri metai organizuojami tautinių šokių grupių konkursai Sėjau rūtą. Kukliais gintariniais žiedeliais puošta rūtelė, žaliuojanti bet kuriuo metu - ar anksti pavasarį, ar vėlai rudenį - ne tik nekaltybės, bet ir stiprybės, amžinybės ženklas.
Šventėje Mūsų bitelės (birželio 6 d.) dalyvavo 29 chorai, 41 šokėjų grupė, jungtinė liaudiškos muzikos kapela, 11 folkloro ansamblių iš įvairių Varėnos rajono vietų. Renginį finansavo rajono savivaldybė.
Jau ketvirtą kartą su pertraukomis į grybų sostinę atkeliauja Grybų karalius: pirmąją grybų šventę varėniškiai išvydo 1988 metais, antrąją - 1989 m. ir po devynerių metų pertraukos, 1997 m. apsilankęs Grybų karalius pažadėjo, kad kiekvienais metais užsuks į Varėną. Tad 1998 m. spalio 4 d., sekmadienio rytą, grybų sostinės gyventojus pažadino pučiamųjų orkestras. Vasario 16-osios ir Vytauto gatvėse šurmuliavo seniūnijų rudens gėrybių parodos - mugės. Miestą puošė rudens puokštės. Grybų šventės 98 tema: Visa, kas gražu žemėje - iš Saulės, o visa, kas gera - iš Žmogaus.
Po atidarymo Baravykas IV aplankė visų seniūnijų kiemelius, apdovanojo gražiausių sodybų šeimininkus, grybavimo varžybų dalyvius. Miestelėnams koncertavo Alytaus kunigaikštienės Birutės motorizuoto pėstininkų bataliono orkestras, vadovaujamas leitenanto Viktoro Ščetilnikovo. Su vaikais aikštelėje Vaikų pasaulis žaidė Teatriukas iš Vilniaus. Vyko pramoginiai sportiniai žaidimai. Koncertavo Alytaus moksleivių kūrybos centro popchoras Boružėlė (vad. S. Mikalonis), Druskininkų kapela Kaimo daina (vad. A. Tamulionis), Lazdijų humoro grupė Dzyvų dzyvai (vad. B. Vanagienė), Alytaus rajono Daugų jaunimo kapela. Šventinį koncertą užbaigė Varėnos muzikantai, vadovaujami Valentino Tarailos. Rengėjai - Varėnos savivaldybė (ji skyrė lėšų) ir rajoniniai kultūros namai. Šventės režisierės R. Svirskienė ir T. Žilinskienė, dailininkas A. Žilinskas.
Jau šeštus metus Varėnos kultūros namuose varžosi apskrities armonikininkai. 1993 m. vienas iš geriausių pirmosios šventės armonikininkų buvo nedzingiškis Vladas Golambiauskas. Po jo mirties šeima įsteigė Vlado Golambiausko prizą - armoniką. Rengėjai - rajoniniai kultūros namai. Renginio vadovas - metodininkas instrumentinei muzikai Valentinas Taraila. renginį finansavo rajono savivaldybė, V. Golambiausko šeima, rėmėjai: UAB Varėnos duona, AB Varėnos pieninė, Lietuvos draudimo Varėnos skyrius, Ūkininko patarėjas, Šeimininkė.
1998 m. lapkričio 22 d. Perlojos respublikos 80-ies metų sukaktuvėms Perlojos bibliotekos pastate įkurtas istorijos-etnografijos muziejus. Muziejų kūrė garbaus amžiaus perlojiškis Antanas Volungėnas, padedant Perlojos respublikos prezidento dukrai Petronėlei Česnulevičiūtei ir perlojiškiams. Tą pačią dieną įvyko ir Perlojos respublikos 80-ųjų metinių paminėjimas bei koncertas. Renginį finansavo rajono savivaldybė, rėmė verslininkas Albinas Buzūnas. Rengėjai - Perlojos kultūros namų darbuotojai Jurgita ir Kęstutis Baranauskai, mokykla, Antanas Volungėnas.
Paminklai
Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1930 m., iš granito blokų, postamentas betoninis, h 3,5 m, projektas P. Tarabildos; restauruotas paminklo-tvarkos lėšomis 1997 m. pab. - 1998 m. pr. Restauratorius K. Norkūnas.
Medinio kryžiaus (1936 m.; 6 metrų aukščio) restauracija Barčių k., Vydenių seniūn. Restauravo AB Trobesiai paminklotvarkos lėšomis.
Piliakalnių želdinių tvarkymas paminklotvarkos lėšomis:
Merkinėje - Dzūkijos NP (6,2 ha teritorija)
Liškiavoje - Dzūkijos NP (5,0 ha teritorija)
Kaniavėlės piliakalnis (Kaniavos seniūn.) - A. Paulaitis (1,0 ha)
Dalis Ulbinų piliakalnio (Vydenių seniūn.), 4, 2 ha.
Kryžių atstatymas Mančiagirės k. kapinėse paminklotvarkos lėšomis. Darbus atliko A. Svirnelis.
Premijos
Jau trečią kartą per M. K. Čiurlionio gimtadienį rajono kultūrai nusipelniusiems žmonėms įteikiamos Sidabrinės bitutės ir premijos (įsteiga 1996 m.). 1998 m. premijomis įvertintos tikros Dzūkijos krašto darbštuolės -Gražina Jaronienė iš Senosios Varėnos ir Vanda Mockevičienė iš Nedzingės. Plačiai rajone ir už jo ribų žinoma jų veikla.
G. Jaronienės energijos dėka senamiestyje organizuojami renginiai, šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje nuolat koncertuoja atlikėjai, bibliotekai suteiktas Balio Gražulio vardas, kaupiama istorinė ir fotomedžiaga apie M. K. Čiurlionį.
Kas nematė arba negirdėjo Nedzingės folkloro ansamblio Piemenukai? Tai Vandos Mockevičienės rūpesčiu liaudies dainos, papročiai, tradicijos šildo ir jaudina žiūrovus. 1998 m. premijos (500 Lt) įteiktos Senosios Varėnos šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje. Teikėja - rajono savivaldybė.
1996 m. Sidabrinę bitutę pelnė žurnalistas Henrikas Gudavičius. 1997 m. - Varėnos rajoninių kultūros namų mišraus choro Varpilė vadovė Ramona Velžienė ir Marcinkonių etnografinio ansamblio vadovė Joana Serenčikienė.
KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys
LNKC.LT