Stengiamės dirbti prasmingai

Lina Sinkevičienė

Atsiliepdami į Lietuvos kultūros ministerijos kreipimąsi tinkamai atšvęsti Lietuvos vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo 1000-metį, 1998 m. gegužės 28-birželio 5 d. Raudondvario architektūriniame dvaro ansamblyje surengėme respublikinę tautodailininkų tapybos darbų parodą konkursą „Lietuvos pilys ir piliakalniai“.

Tikslai:

- Atkreipti visuomenės dėmesį į Raudondvario architektūrinį ansamblį, eksponavimo erdvės, didelių ekspozicijų galimybes;

- Įamžinti Lietuvos pilis ir piliakalnius;

- Parodyti geriausius tapybos, grafikos, karpinių iš popieriaus darbus.

Parodai darbus pateikė 37 tautodailininkai iš visos Lietuvos. Išleistas parodos katalogas, afišos, bukletai, pagaminta vėliava. Kiekvieną vakarą vyko koncertai, „Poezijos pavasaris“, buvo rodomi spektakliai. Atsiliepė daug organizacijų ir pavienių asmenų, norinčių materialiai paremti parodą konkursą. Kultūros ministerija skyrė pagrindinę konkurso premiją – 2500 Lt. Pirmąją ir trečiąją premiją įsteigė Kauno apskrities viršininkas Kazimieras Starkevičius, antrąją premiją – Kauno m. merija. Spauda negailėjo gerų žodžių. “Ūkininko patarėjo” žurnalistės J. Kažemėkaitytės žodžiais: “Puiku, kad Raudondvaryje surengtas toks konkursas. Tai kultūrinė užuomazga. Rasta aukso gysla, bet reikėtų labiau išnaudoti kultūrinio būrimosi Raudondvario pilyje galimybes. Juk čia būta turtingos istorinės kultūrinės praeities.” Supratę tokių renginių tęstinumo svarbą, žadame renginių ciklą tęsti iki 2009 m. Organizatoriai - kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys. Režisierė Alvyda Čičinskienė, dailininkė - Vida Šaltienė.

Įdomus renginys iš ciklo “Pasaulio lietuvių dainų šventės atspindžiai rajone” vyko Raudondvario dvaro kiemelyje 1998 m. rugsėjo 26 d. Dalyvavo geriausi Kauno rajono vaikų ir suaugusiųjų folkloro kolektyvai, Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyviai. Gražiai šią šventę papildė savo kūriniais tautodailininkai. Žiūrovai galėjo ne tik išgirsti folkloro kolektyvų koncertą, bet ir įsigyti tautodailininkų darbų. Renginys vyko po atviru dangumi. Ir žiūrovai, ir atlikėjai, ir tautodailininkai nuoširdžiai bendravo - juos jungė graži Raudondvario dvaro parko gamta, bendras šokis, daina, žaidimai. Šventę rengė kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys, aktyviai prisidėjo Raudondvario kultūros centras, Raudondvario etnokultūros biblioteka. Režisierius ir scenaristas - Kauno r. kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistas etnokultūrai Algirdas Svidinskas, dailininkė - vyr. specialistė V. Šaltienė. Finansavo kultūros, švietimo ir sporto skyrius, rėmė rajono seniūnijos.

Lapkričio 21 d. Rokų kultūros centro renginyje “Dainuojantis ruduo”, skirtame V. Kudirkos “Tautiškos giesmės” 100-mečiui, dalyvavo 17 moksleivių chorų - Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyvių. Lapkričio 27 d. suaugusiųjų chorų koncerte “Dainų šventės atspindžiai” dalyvavo Garliavos kultūros centro merginų ir mišrūs chorai, moterų choras “Žaisa”, Girionių vyrų, Domeikavos mišrus, LŽŪU mišrus ir Raudondvario mišrus chorai. Abiejų švenčių rengėjas - kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys. Režisierė A. Čičinskienė, dailininkė V. Šaltienė. Lėšų skyrė kultūros, švietimo ir sporto skyrius.

Gruodžio 11 d. Ramučiuose ansamblių šventėje “Versmės daina” dalyvavo 10 ansamblių - Vilkijos, Padauguvos, Pagynės, Babtų, Raudondvario, Daugėliškių, Linksmakalnio, Rokų, Piliuonos, Ramučių. Rengėjai - kultūros švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys. Režisierė Irena Mickuvienė. Lėšų skyrė kultūros švietimo ir sporto skyrius.

1998 m. vasario 20 d. Vilniaus karininkų ramovėje vyko Kauno rajono etninės kultūros diena. Taip Vilniaus etnokultūrinei bendruomenei prisistatė geriausi Kauno rajono folkloro ansambliai. Tai Babtų folkloro ansamblis “Vėrupė”, Garliavos “Senolių” folkloro ansamblis ir liaudies smuikininkas iš Batniavos Feliksas Baltrušaitis. Renginio pobūdis - reprezentacinis koncertas vakaronė. Rengėjai - Kauno r. kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys, Vilniaus karininkų ramovė. Režisierius A. Svidinskas. Renginį rėmė rajono kultūros, švietimo ir sporto skyrius.

Gruodžio 18 d. savivaldybės salėje iškilmingą minėjimą, skirtą V. Kudirkos 140-osioms gimimo metinėms, surengė kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys. Dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas A. Vidžiūnas, profesorius J. Jasaitis, giedojo LŽŪU choras “Daina”, pasirodė Babtų vid. mokyklos moksleiviai. Renginį režisavo A. Čičinskienė, dailininkė V. Šaltienė. Finansavo Kauno rajono savivaldybė.

Rugpjūčio 23 d. - Juodojo kaspino dieną - Domeikavoje, Pogrindinės spaudos muziejuje, surengtas II pogrindinės spaudos dalyvių ir visuomenės susitikimas “Lietuviškų katakombų šviesa”. Dalyvavo kunigas Robertas Grigas, pogrindinės spaudos kolekcininkas Domas Akstinas, poeto Kęstučio Genio žmona, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Juozas Jurevičius, muziejaus įsteigėjas V. Andriulis. Giedojo seniūnijos choras (vadovė R. Endriule-vičienė). Rengėjai - Domeikavos kultūros centras, režisavo jo direktorė Danguolė Kasperienė. Renginį finansavo Domeikavos seniūnija.

Paminklai

Svarbiausi istoriniai įvykiai 1998 m. įprasminti paminkluose. 1863 m. sukilimas skaudžių pėdsakų paliko ir Kauno rajone. Kauno gubernijoje ginkluotą kovą vasario mėnesį pirmasis pradėjo kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamas 300 vyrų būrys, tačiau 1863 m. gruodžio 17 d.

A. Mackevičius Ringovės kaime, už 5 kilometrų nuo Vilkijos, buvo paimtas į nelaisvę. Rugsėjo 19 d., minint 170-ąsias A. Mackevičiaus gimimo ir jo nužudymo 135-ąsias metines, Ringovės kaime atidengtas didžiulis (lyg Puntuko vaikaitis) paminklinis akmuo. Renginyje dalyvavo Seimo pirmininkas V. Landsbergis, apskrities bei rajono vadovai, Kauno ir Vilkijos apylinkių visuomenė. Rajono kultūros darbuotojai prie paminklinio akmens surengė prasmingą renginį, kuriame gyvu žodžiu, įtaigiu posmu ir melodinga sukilėlių daina dar kartą visiems priminti A. Mackevičiaus pasakyti bene paskutiniai žodžiai, jog Tėvynė ir laisvė jam brangiausia. Paminklinio akmens pastatymo iniciatoriai - kraštotyrininkas A. Da-niusevičius, Kauno rajono savivaldybė. Rėmėjai – Vilkijos aukštesnioji žemės ūkio mokykla, Kauno r. savivaldybė.

Paskutinis renginių ciklo renginys, skirtas 1863 m. sukilimo 135-osioms metinėms, buvo koplytstulpio atidengimas Vandžiogaloje. Tautodailininko Adolfo Teresiaus sukurtas 5 metrų aukščio ąžuolinis koplytstulpis, kaip pagarbos ir atminimo ženklas ištremtiems į Sibirą Ibėnų kaimo žmonėms, sudegintam Ibėnų kaimui ir žuvusiems 1863 m. sukilimo kovose žmonėms, atidengtas lapkričio 29 d. Iniciatoriai - Kauno r. kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys. Lėšų paminklui skyrė Kauno r. kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys ir Vandžio-galos seniūnija. Koplytstulpio atidengime dalyvavo daug garbių svečių, tarp kurių ir 1863 m. sukilimo dalyvio anūkė dainininkė Teresė Chmieliauskaitė.

Nepriklausomybės atkūrimo 80-mečiui Vandžiogaloje atstatytas Lietuvos Nepriklauso-mybės 15-mečio paminklas. Jis buvo pastatytas 1933 m. už vietos šaulių ir gyventojų suaukotus pinigus, atidengtas 1933 m. birželio 15 d. Tai mūrinė, apie 3 m aukščio kolona, kurios viršuje - Gediminaičių stulpai. Paminklo vienoje plokštėje įrašas “Lietuvos Nepriklausomybei atminti”, kitoje - Vytis. Prie šio paminklo 1933 06 18 d. Vandžiogalos šauliai ir visuomenės atstovai prisiekė išvaduoti Vilnių. Sovietmečiu paminklas buvo nugriautas. Atstatytas 1998 m. spalio 25 d. Paminklą pagal senas foto-nuotraukas atkūrė tautodailininkas A. Fokas. Iniciatoriai - kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys, statytojai - Vandžiogalos seniūnija. Lėšų paminklo atstatymui skyrė Kauno r. savivaldybės tarybos kultūros, švietimo ir sporto komitetas, kultūros, švietimo ir sporto skyriaus kultūros padalinys, Vandžiogalos seniūnija, aukojo gyventojai.

Minint tarptautinę Mokytojo dieną, šalia Noreikiškių vid. mokyklos atidengta tauto-dailininko, gyvenančio Noreikiškių seniūnijoje, Zigmo Koncevičiaus sukurta 5 m aukščio medžio skulptūra karaliui Mindaugui su užrašu “Lietuva”. Tai tautodailininko dovana mokyklai. Tabariškių parapijos klebonas Ričardas Repšys, pašventinęs skulptūrą, sakė: “Tai labai prasmingas pašventinimas, nes Mindaugas - žmogus, norėjęs tapti karaliumi, o karalius - Dievo vietininkas žemėje”.

Jubiliejai

Babtų folkloro ansamblis “Vėrupė” paminėjo 10-mečio sukaktį. Ansamblis jau yra tapęs ne tik miestelio, Kauno rajono, bet ir viso etnokultūrinio sąjūdžio aktyvia grandimi. “Vėrupė” koncertavo tarptautiniame festivalyje Karaliaučiuje, 1995 m. dalyvavo tarptautiniame festivalyje “Parbėg laivelis” Klaipėdoje, 1998 m. “Vai žiba žiburužiai” Marijampolėje. Vyr. vadovė Zita Duchovskienė, antroji vadovė Danguolė Mikelskienė, instrumentinės grupės vadovas Remigijus Marma pradėjo dirbti 1998 m. Ansamblį sudaro 23 dalyviai, kurių amžius nuo 25 iki 70 metų. Pastaraisiais metais “Vėrupę” papildė vaikai. Ne kartą pripažintas geriausiu Kauno rajono kolektyvu, jis buvo pakviestas dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų šventėse (1994, 1998 m.).

Jubiliejinį renginį rėmė Babtų seniūnija.

1998 m. gegužės mėnesį Girionių vyrų chorui (1986 m. pavadintas “Girionys”) sukako 20. Pirmas vadovas A. Preikša. Choras 1980 m. ir 1985 m. respublikiniame miškų pramonės chorų konkurse užėmė II vietą. Nuo 1986 m. chorui vadovauja Gražina Gutmanienė. Šiuo metu dainuoja 26 vyrai.

1998 m. “Žaisa” šventė 35 metų sukaktį. Moterų choras “Žaisa” įsikūrė 1963 m. (vadovas Vaclovas Malinauskas). Nuo 1980 m. chorui vadovauja Arvydas Ruželė. Dainininkai respublikiniame miškų pramonės chorų konkurse 1980 m. ir 1985 m. laimi I-II vietas. Nuo 1984 m. chorui vadovauja L. Dzeda-ravičienė. Dainuoja 28 moterys, daugiausia medikės. Šiuo metu chorą globoja Žiegždrių ligoninė.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys