Tikime, jog sunkumai praeis

Audronė Burakovienė, Joana Labanauskienė

Sudėtingą laikotarpį išgyveno kultūros darbuotojai. Netekę tokių “globėjų”, kaip ūkio vadovas, partinė organizacija, kaimo kultūros namų darbuotojai dairėsi, ieškojo kitos atramos. Neturtingas žemdirbių rajonas, nėra turtingų rėmėjų, todėl į mažas kaimų sales retai beužsuka profesionalūs kolektyvai.

Bet nevirto mūsų kultūros namai pastatais vaiduokliais, sugebėjome išsaugoti, nes tikime, jog sunkumai praeis. Šaltos kultūros gryčios sušyla nuo skambios dainos ar trankios kapelos garsų. Tuo mes ir džiaugiamės, kad išlikome, kad ypatingą dėmesį skyrėme tautinei kultūrai gaivinti.

Šiuo metu, t.y. 1999 m., kultūros darbininkų laukia nauji išbandymai.

Ar reikalingas kultūros skyrius? Ar neverta pereiti prie užsienietiškų variantų, t.y. finansavimo per mėgėjų kolektyvus? Šie ir kiti klausimai domina rajono deputatus. Kol jie sprendžia, kas naujesnio seniūnijų “kultūros baruose”, Čiobiškio seniūnijoje vyksta šilti susiėjimai. Balsingų moterų ansamblį (vad. V. Baumila) keičia Lapelių folkloro grupė, subūrusi kelių kartų gamtininkus (vad. V. Dambrauskienė). Musninkiečiai, prisiglaudę parapijos namuose, kartu su vadove D. Dau-bariene traukia ir dainas, ir giesmes. O kada tradicijos ugdomos kasdien, ima ir susiburia visa Urbonavičių ir Stankevičių šeimynos į “Gražią mūsų šeimynėlę”.

Dar ir dar norisi klausyti muzikantų muzikanto A. Zarembos virkdomos armonikos garsų. Susibūrė jauni vyrai armonikininkai, spėję apvažiuoti visą rajoną (vadovauja G. Makauskas). Malonu klausytis lenkiškų dainų ansamblio iš Jauniūnų (vad. St. Tamošiūnienė). Gražias tradicijas puoselėja Gelvonų seniūnijos meno mėgėjai (vad. L. Bikulčienė ir G. Krylavičienė). Gelvonų folkloro ansamblis dalyvavo 1998 m. pasaulio lietuvių dainų šventėje. Družų gyvenvietės žmonių gyvenimą paįvairina M. Morkūnienės vadovaujamas vaikų lėlių būrelis. Be atvangos dirba K. Petreikis iš Bagaslaviškio, subūręs jaunųjų ūkininkų kapelą.

Į tradicinę liaudies dainininkų šventę suvažiuoja arti 100 atlikėjų. Širdžiai mielas jaunystės dainas dainuoja Kiauklių, Pigonių, Liukonių moterys. Savo tautos dainas prisimena Kiauklių baltarusės bei sentikės.

1997 metais Širvintų kultūros namai paminėjo savo veiklos 50-metį. Į šventę buvo pakviesti dirbę specialistai bei patys pirmieji darbuotojai. Kiekvienas renginys - tai mažutė dalyvaujančių kolektyvų ataskaita visuomenei. 4 vaikų ir 4 suaugusiųjų kultūros namų meno kolektyvai dirba jau daugelį metų, turi savo tradicijas. Kamerinis choras, liaudiškos muzikos kapela bei vyresniojo amžiaus šokėjai yra Pasaulio lietuvių dainų švenčių dalyviai. Tremtinių choras dalyvauja tremtinių chorų sąskrydžiuose. Vaikai šoka tautinius ir šiuolaikinius šokius, mokosi rankdarbių, stato dramos spektaklius. Meno mėgėjų jėgomis organizuojami pramoginiai renginiai. Vyksta profesionalių kolektyvų bei pavienių žymių žmonių koncertai. Renkama kraštotyrinė medžiaga. Kultūrinis gyvenimas fiksuojamas kultūros namų metraštyje.

Rytų Lietuvos armonikininkų šventė “Grok, armonika - 98” vyko Širvintų miesto kultūros namuose 1998 m. vasario 21 d.

Šventėje dalyvauja geriausi 10-ies Rytų Lietuvos regiono rajonų (Ignalinos, Zarasų, Molėtų, Švenčionių, Širvintų, Vilniaus, Ukmergės, Šalčininkų, Trakų, Varėnos) ir Visagino miesto armonikininkai. Į šventę deleguojami du geriausi rajonų liaudiškos muzikos atlikėjai. Geriausią metų armonikininką išaiškina vertinimo komisija: pirmininkas V. Juozapaitis, nariai - A. Burakovienė (kultūros skyriaus vedėja), B. Kurgonienė (Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centro direktorė), A. Lunys (Lietuvos liaudies kultūros centro muzikinio folkloro specialistas).

Vertinamas armonikininko atliekamų kūrinių autentiškumas, meistriškumas, originalumas bei pastangos propaguoti savo krašto dainas ir muziką. Nugalėtoju tapo Algimantas Mieliauskas (Molėtai). Jis apjuostas tautine juosta “Geriausiam 1998 metų Rytų Lietuvos armonikininkui”.

Specialieji prizai atiteko: Antanui Zarembai (Širvintos) - autentiškiausiam armonikininkui, Kęstučiui Kuzmickui (Molėtai) - muzikantui virtuozui, Dainiui Urbonavičiui (Širvintos) - jauniausiam armonikininkui.

Režisierė ir vedėja Laima Bikulčienė dailininkė B. Garlienė

Dailininkė B. Garlienė

Garso operatorius A. Jakimavičius

Finansavo Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centras ir Širvintų kultūros skyrius

Rėmė J. Vyšniausko PĮ

1998 m. spalio 15-20 d. vyko kompleksinė ekspedicija Gelvonų seniūnijoje: Liukonyse, Žuvinčiuose, Leščiūnuose, Labūnavoje, Pasodninkuose, Karališkiuose, Mančiušėnuose, Žaigaičiuose, Tilvikuose, Maskoliškiuose.

Tipas - etnografinės medžiagos rinkimas (dainuojamoji, žodinė tautosaka, choreografija, padavimai, tikėjimai, užkalbėjimai, būrimai, vietovardžiai ir kt.).

Organizatoriai: Širvintų rajono savivaldybės kultūros skyrius ir LLKC etninės kultūros skyrius.

Dalyviai: Širvintų kultūros skyriaus kraštoty-rininkė, L. Bikulčienė, Gelvonų kaimo kultūros namų direktorė G. Krylavičienė, LLKC etninės kultūros specialistai: V. Musteikis, S. Valiulytė, J. Šemetaitė, R. Balkutė. Vilniaus konservato-rijos studentai: E. Kubilytė, A. Kochanskytė, I. Rimgailaitė.

Finansavo Širvintų kultūros skyrius, LLKC etninės kultūros skyrius.

Įrašytos dvi vaizdo ir penkios garso kasetės.

Nuo 1990 m. rajone surengta 11 ekspedicijų:

4 kompleksinės, kitos muzikinio žanro. Užrašyta 17 vaizdo ir apie 40 garso kasečių.

Šiuo metu kopijuojama ir į rajoną grąžinama etnokultūrinė medžiaga iš Tautosakos archyvo Vilniuje ir Muzikos akademijos saugyklos.

Gelvonų miestelio paminklas didžiosios kovos apygardos partizanams atminti (skausmo piramidė) pašventintas 1998 m. birželio 27 d.

Kūrinio autoriai: skulptorius Jonas Jagėla.

Statybos vykdytojai: Širvintų statybos AB, AB “Ivaksa” (Vilnius), AB “Nesta” (Trakai), UAB “Bronzos amžius” (Vilnius).

Iniciatoriai - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Paminklo charakteristika: “Skausmo piramidė” sukomponuota iš dviejų didelių juodo granito luitų, kurie simbolizuoja pokario skausmą. Per vidurį susiglaudusių luitų - raudonos gėlės. Tai pralieto kraujo simbolis.Priešais paminklą yra trys gėlynai. Ant kairiojo granito luito sumontuotas bronzinis kalavijas - kovos simbolis. Virš jo iškalti žodžiai: DIEVAS TĖVYNĖ LAISVĖ. Dešiniojo luito priekinėje plokštumoje iškaltas tekstas: “1944-1953 Didžiosios kovos apygardos partizanams”. Nugarinėje kairiojo luito dalyje iškaltas Vyčio kryžius, žodžiai: ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI ir apygardos partizanų vardai, pavardės bei slapyvardžiai. Matmenys, medžiaga: paminklo pagrindas nelygiašonio trikampio formos. Priekinės kraštinės ilgis 8,15 m, dešiniosios 7,10 m, kairiosios - 6,3 m., paminklo aukštis - 3,5 m. Juodo granito plokštės. Valstybė skyrė 258 800 Lt.

Koplytstulpis Draučių kaimo tragedijai atminti pašventintas 1998 m. spalio 28 d.

Kūrinio autorius ir statybos vykdytojas: tautodailininkas J. Gridziuška.

Iniciatoriai: LR Vyriausybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Širvintų rajono savivaldybė.

Paminklo kompoziciją sudaro trys koplytstulpiai. Vidurinis - didesnis. Jame pavaizduota Pieta. Šoniniai mažesni, juose - angelai. Virš didžiojo koplytstulpio stovi didelis kryžius. Paminklo idėja - Draučių kaime žuvusiųjų artimųjų skausmas. Paminklas ąžuolinis, turi akmenų postamentą.

Matmenys - ilgis 200 cm, plotis - 90 cm, aukštis - 450 cm. 22 000 Lt skyrė valstybė.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys