Ten, kur Venta

Veronika Norvilienė

Renginiai

Nuo 1977 metų kiekvieną pavasarį, balandžio 26-ąją, poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus gimimo dieną, skiriama respublikinė premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. 1977-1991 metais premiją skirdavo Naisių kolūkis. Nuo 1992 metų - Šiaulių rajono savivaldybės kultūros skyrius. Iškilminga poezijos popietė “Tylios mano dainos” pradedama rajono literatūros muziejuje gimtajame Zigmo Gaidamavičiaus name arba Sereikių koplyčioje, šalia kurios palaidotas poetas. Netoliese ošia laureatų liepaičių ir ąžuolų parkas.

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros skyrius premijas yra įteikęs: poetui Eugenijui Ališankai už poezijos knygą “Lygiadienis”, Vytautui Cinauskui - “Kad būtume šalia”, Gintarui Grajauskui - “Tatuiruotė”, Vytautui Kirkučiui - “Atotakos”, Daliai Bozytei - “Niekieno žemė”, Irenai Bitinaitei - “Provincijos ruduo”. 1998 metų Zigmo Gėlės premijos laureatu tapo savaitraščio “Literatūra ir menas” vyriausiasis redaktorius Alvydas Šlepikas už eilėraščių rinkinį “Taika tavo kraujui”.

Šiais metais premijų įteikimas sutapo su Poezijos pavasariu Šiauliuose, todėl atvyko didelė grupė svečių. Iškilmėse Sereikių koplyčioje eiles skaitė šių metų laureatas Alvydas Šlepikas, poetė Zita Gaižauskaitė, vertėja Birutė Marcinkevičiūtė, poetas ir žurnalistas Viktoras Rudžianskas, poetė Jolanta Sereikaitė, poetas ir fotomenininkas, taip pat Zigmo Gėlės premijos laureatas Alis Balbierius, Marija Jurgelevičienė, Vytautas Kirkutis, svečias iš Suomijos Lauris Otankoskis ir kiti svečiai. Dainavo Kuršėnų kultūros namų choras “Venta” (vad. Hana Postauskienė) ir Naisių kultūros namų moterų vokalinis ansamblis (vad. Audronė Treinauskienė). Aplankytas šalia koplyčios Zigmo Gėlės kapas, padėta gėlių, o poetų parke laureatas Alvydas Šlepikas pasodino savo ąžuoliuką. Vėliau šventės dalyviai aplankė Šiaulių rajono literatūros muziejų.

Premijos dydis 1000 Lt.

Tradicinę lietuviško kalendoriaus šventę Lauryno Ivinskio premijai įteikti geriausiam metų kalendoriaus sudarytojui organizuoja rajono kultūros skyriaus darbuotojai, o premiją nuo 1990 metų teikia Pavenčių cukraus fabrikas (dabar akcinė bendrovė “Pavenčių cukrus”). Premija įteikta 9 kalendorių sudarytojams.

1998 metų kalendoriaus šventė, kaip ir visada, prasidėjo Kuršėnuose, prie Lauryno Ivinskio paminklo (skulptorius P. Aleksandravičius, architektas S. Ramunis) gėlių padėjimu, aplankytas L. Ivinskio kapas senosiose Kuršėnų kapinėse. Pats premijos įteikimas ir šventinė popietė vyksta Kuršėnų kultūros namuose. Čia akcinės bendrovės “Pavenčių cukrus” direktorius J. Ignotas įteikė premiją geriausio 1998 m. kalendoriaus “Mano metai” sudarytojai “Šeimininkės” savaitraščio redaktorei Danutei Junevičienei. Po oficialiosios dalies skambėjo švelnios ir subtilios gitaristo Artūro Kelpšos ir fleitininkės Lidijos Gomolickaitės grojamos melodijos, o Kuršėnų kultūros namų vaikų liaudies teatro “Ikaras” (vadovai L. ir P. Valskiai) artistai parodė pasaką apie bjaurų drakoną ir viską nugalinčią Motinos širdį.

Po renginio visi pakviečiami aplankyti Kuršėnų kultūros namuose įrengtą kalendorių muziejų, kuris didelių rajono kultūros skyriaus vedėjos Valės Jurešienės pastangų dėka atidarytas 150-osioms Lauryno Ivinskio gimimo metinėms - 1996 metais. Jam vadovauja Lietuvos garbės kraštotyrininkė mokytoja Sigita Lukienė.

Knygnešio dieną - kovo 16 d. - jau septynis kartus rajone vyko literatūrinė-muzikinė popietė “Ar mus kas, knygnešius, atmins”. Lietuviškos spaudos platintojai pagerbti Kurtuvėnų žemėje, Gruzdžiuose, Šiupyliuose, Kairiuose, Šiauliuose.

Daug knygnešių pėdų liko mūsų rajone, daug jų neįvardyta. Spaudos draudimo laikotarpiu mūsų rajone priskaičiuojama per 40 spaudos platintojų. O knygnešių centrai buvo Gruzdžiai, Kurtuvėnai, Kuršėnai, Kairiai, Micaičiai ir kt. Renginiui paįvairinti pakviečiami įdomesni, su knygnešiais susiję žmonės. Šiupyliuose, kur palaidotas knygnešys Augustinas Baranauskas, dalyvavo jo anūkė Ž. Adomaitienė ir proanūkė G. Adomaitytė.

Praėjusiais metais Knygnešio dienos minėjime, kuris vyko Kairiuose, dalyvavo “Knygnešio” draugijos pirmininkė I. Kubilienė, žinomas šiaulietis poetas, žurnalistas J. Sabaliauskas, kuris papasakojo apie nuoširdų bendravimą su Šiaulių žemės išaugintu, buvusiu knygnešiu, liaudies poetu Jonu Krikščiūnu-Jovaru. Renginį paįvairino rajono kultūros darbuotojų folkloro ansamblis (vad. Birutė Jarošienė) ir kultūros darbuotojų moterų vokalinis ansamblis (vad. Birutė Prokopavičienė). Veikė spaudinių paroda.

Jau keturis kartus vyko pramoginės muzikos ansamblių vakarai. Paskutinius du kartus vakarai vyko Verbūnų kultūros namuose (direktorė J. Baranauskienė). Praėjusiais metais (spalio 23 d.) tą vakarą į Verbūnus atvyko šios muzikos atlikėjai iš dešimties mūsų rajono kaimo kultūros namų. Tai gausus 22-jų pramoginės muzikos atlikėjų būrys, iš jų net 15 solistų. Koncerte dalyvavo dainos ir muzikos mėgėjai iš Bazilionų, Bubių, Gilaičių, Gruzdžių, Kužių, Meškuičių, Ringuvos, Šakynos, Varputėnų ir Verbūnų. Kai kurie atlikėjai dainavo ir savo kūrybos dainas, kaip Ringuvos kultūros namų meno vadovas Gintaras Ročys, Varputėnų kultūros namų meno vadovė Nerilė Bernotienė, Šakynos kultūros namų meno vadovas Rimantas Mickevičius, o Bazilionių kultūros namų meno vadovas Raimondas Sinkevičius daina pavertė ir mūsų kraštietės poetės Vidmantės Jasukaitytės eilėraštį “Tavęs nėra”.

Aptariant renginį, buvo pažymėta, kad šių metų šventės dalyviai išaugo ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai, nes daugelio atlikėjų dainavimas prilygo profesionalams.

Ketveri metai vyksta tradicinė vaikų meno kolektyvų šventė “Dainų ir šokių pynė mamai” (gegužės 1-2 d.), skirta Motinos dienai dvi dienas vyksta kaimo kultūros namuose. Praėjusiais metais ši šventė vyko Bazilionų kultūros namuose (čia dalyvavo Bazilionų, Meškuičių, Naisių, Lieporių, Gilvyčių, Žadžiūnų, Kairių, Ringuvos, Verbūnų, Šakynos kultūros namų vaikų meno kolektyvai) ir Kuršėnų kultūros namuose “Venta” (dalyvavo Raudėnų, Varputėnų, Micaičių, Pakumulšių, Gruzdžių, Ginkūnų ir Kuršėnų kultūros namų “Venta” vaikų meno kolektyvai).

Treji metai rajone vyksta tradicinė vaikų dramos kolektyvų šventė “Kas žiogo širdelėj...”, skirta Teatro dienai. Ji vyksta Kuršėnų kultūros namuo-se kovo mėn. 26-27 dienomis. Praėjusiais metais šventėje dalyvavo 13 rajono dramos vaikų kolektyvų - iš Varputėnų, Aukštelkės, Bubių, Naisių pagrindinių mokyklų, Pavenčių, Kuršėnų, Daugėlių vidurinių mokyklų, Gruzdžių, Pakumulšių, Raudėnų, Kuršėnų kultūros namų, taip pat Gruzdžių bibliotekos lėlių teatras ir svečiai iš Šiaulių miesto - Moksleivių namų vaikų dramos studija “Bildukas”.

Gegužės arba birželio mėnesio pradžioje vyksta šeimų šventė “Graži mūsų šeimynėlė”. Kiekvienais metais ji vyksta vis kitaip ir vis kitoje vietoje. Jau vyko Varputėnuose, Micaičiuose, Pakumulšiuose, Kuršėnų parke, praėjusiais metais - Kuršėnų kultūros namuose “Venta”. Gegužės 15 dieną čia susirinko įdomios šeimos iš Kuršėnų ir paminėjo Tarptautinę šeimos dieną.

Kuršėnų kultūros namuose balandžio 25 d. vykusioje regioninėje Žemaitijos kapelų šventėje dalyvavo 15 kapelų, tarp jų Kuršėnų kultūros namų ir rajono kultūros darbuotojų kapelos, kultūros darbuotojų moterų vokalinis ansamblis, kultūros namų “Venta” vaikų šokių kolektyvas. Šventėje dalyvavo kompozitorius Jurgis Gaižauskas. Šventę vedė Magdelė - V. Našlėnienė, Juzė - A. Žilius, režisavo V. Verkulienė ir B. Prokopavičienė. Pagrindiniai šventės rėmėjai - Šiaulių rajono savivaldybė ir “Ūkininko patarėjo” redakcija.

Sausio 11-31 dienomis Šiaulių rajono kultūros skyriaus vedėjos Valės Jurešienės iniciatyva (ji ir apskrities kultūros tarybos pirmininkė) Šiaulių apskrityje surengtos apskrities rajonų kultūros dienos. 20 rajono meno mėgėjų kolektyvų koncertavo apskrities rajonuose, o Verbūnų, Meškuičių, Kuršėnų, Gruzdžių ir Žadžiūnų kultūros namuose lankėsi Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Radviliškio rajonų meno kolektyvai.

Liepos 7 d. Kurtuvėnuose vyko apskrities klojimo teatrų šventė “Be svirno nebūtų ir šventės”. Dalyvavo Gruzdžių bibliotekos lėlių teatras (J. Ja-siškytė), Kurtuvėnų-Bubių etnografinis ansamblis (Z. Popova), Gruzdžių kultūros namų šokių kolektyvas, kaimo kapela, armonikų ir folkloro ansambliai (J. Veikšienė ir N. Karalienė), Radviliškio rajono Raudondvario kultūros namų teatras. Gegužinėje grojo Bazilionų pramoginės muzikos ansamblis. Šventę vedė G. Kaminskas (Šiupylių k.n.) ir A. Budreckienė (Varputėnų k.n.). Organizavo kultūros skyriaus vyr. konsultantė dramai N. Girniuvienė. Šventę rėmė rajono kultūros skyrius ir Šiaulių apskrities administracija.

Renginių ciklas Lietuvos Nepriklausomybės 80-mečiui paminėti:

02 07 - Dainos vakaras “Lietuvai atgimusi daina skambės” “Ventos” kultūros namuose. Dalyvavo vokaliniai meno mėgėjų kolektyvai iš 14-os kultūros įstaigų. Organizatorė vyr. konsultantė vokalinei ir instrumentinei muzikai B. Proko-pavičienė, koncertą vedė renginių organizatorė V. Verkulienė.

02 11 - Poezijos šventėje “Tave mes, Tėvyne, širdy išnešiosim...” Naisių literatūros muziejuje dalyvavo rajono skaitovai, Naisių pagrindinės mokyklos ir Meškuičių kultūros namų mergaičių vokaliniai ansambliai, penkiametė solistė E. Kavaliauskaitė.

02 12 - Konferencija “Vasario 16-oji - tautos ir valstybės simbolis” ir kraštotyros darbų paroda (organizatorė kultūros skyriaus vyr. konsultantė kraštotyrai L. Varkalienė). Koncerte dalyvavo kultūros darbuotojų liaudiškos muzikos kapela, moterų vokalinis ansamblis, skaitovai - L. Varka-lienė ir Z. Gestautas.

Minėjimai vyko ir seniūnijose.

Sukaktys

Lapkričio 20 d. Kuršėnų miesto kultūros namuose folkloro ansamblis “Nesenstantys širdimi” paminėjo 15 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Jį sudaro 30 žmonių. Ansamblis yra koncertavęs ne tik savo rajone, bet ir Kaune, Elektrėnuose, Šilutėje, Šilalėje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Akmenėje, Telšiuose, Kernavėje (Rasos šventėje), dainavo ir 1998 m. pasaulio lietuvių dainų šventėje. Ansambliui vadovauja Birutė Poškienė.

Jubiliejaus proga Lietuvos liaudies kultūros centras ansamblį apdovanojo padėkos raštu.

Gruodžio 27 d. Kuršėnų tremtinių choras paminėjo veiklos dešimtmetį, jam ta proga suteiktas “Tremties varpai” vardas. Mišriame chore dainuoja per keturiasdešimt dainininkų. Choristai pasipuošę gražiais rūbais, turi savo vėliavą. Choras yra dalyvavęs visose respublikinėse tremtinių dainų šventėse Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Jubiliejaus proga choras apdovanotas rajono savivaldybės padėkos raštu, vadovė Birutė Jarošienė ir aktyviausieji - kultūros skyriaus padėkos raštais.

Paminklai

Rugsėjo 3 d. baigtas rengti bunkeris Gulbino miške (Kužių seniūnija). Paminklą statė patys partizanai, o rajono savivaldybė tvarkymo darbams skyrė - 6000 Lt. Paminklo pastatymo iniciatoriai - J. Mocius, Gutauskienė ir kt. (LPKTB)

Spalio 9 d. atidengtas paminklas partizanams broliams Maskoliūnams Mažaičių kaime (Šakynos seniūnija). 3000 Lt skyrė Šiaulių rajono savivaldybė. Projekto autorius L. Skėrys (jis ir darbų atlikėjas), talkino vietos gyventojai, seniūnė. Medžiagos - akmenys, cementas. Išlieta lenta.

Spalio 23 d. cementinio paminklo Jonelaičiuose (Kužių seniūnija) projekto pastatymo iniciatorius - J. Jokubaitis, projekto autorius A. Jukna. Statė J. Jokubaitis ir K. Markauskas. 2000 Lt skyrė rajono savivaldybė.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1998. Turinys