"BALTICA'99"

Dvyliktasis tarptautinis folkloro festivalis “Baltica’99” birželio 30 - liepos 4 dienomis vyko Vilniuje, taip pat Jurbarko, Kauno, Širvintų rajonuose, Dzūkijos nacionaliniame parke ir Lietuvos liaudies buities muziejuje.

“Baltica’ 99” tikslas - pasaulio kultūrų įvairovė, jos pristatymas ne tik folkloru, bet ir amatais, tradicine virtuve, vaizdo medžiaga ir, žinoma, autentišku bendravimu. Todėl šį kartą kitaip nei “Baltica’ 96”, kuri geoetniškai buvo orientuota į Baltijos ir Šiaurės šalis, pagal išgales siekta pristatyti kuo įvairesnes, Lietuvos visuomenei dar nematytas kultūros tradicijas.

Festivalyje dalyvavo folkloro grupės : BILBILI iš Albanijos (27 žm.), THE CAM VALLEY MORRIS MEN iš Anglijos (8 žm.), ROZMARYN iš Čekijos (23 žm.), ELEFTHERI iš Kipro (21 žm.), PYONG-TAEK NONG-AK iš Korėjos (22 žm.), DREVO ir VOLODAR iš Ukrainos (17 žm.), SENLEJA iš Latvijos (28 žm.), MUNUKSED iš Estijos (18 žm.), atlikėjai iš Ganos (2 žm.), FOLK ROSE iš Italijos (5 žm.); projekto “Pasaulio muzika” atlikėjai: ARPUS LAIKA iš Latvijos (5 žm.), AFRO MOSES & NGOGO HIGHLIFE iš Danijos (11 žm.); iš viso svečių - 186. Kai kurios šalys savo kultūrą Lietuvoje reprezentavo pirmą kartą (Pietų Korėja, Albanija, Gana, Kipras). Daugelis grupių visiškai arba beveik visiškai atitiko festivalio reikalavimus, kurių svarbiausias - pristatyti autentišką arba rekonstruotą savo krašto tradiciją.

Kaip oficialūs programos dalyviai į “Baltica’ 99” buvo pakviesti 23 Lietuvos folkloro ansambliai (apie 400 žm.), dar 39 (apie 700 žm.) ansambliai atvyko į festivalį stebėtojų teisėmis arba dalyvavo regioninėse programose. Festivalio koncertuose taip pat dalyvavo žymūs autentiško ir netradicinio folkloro bei kitų žanrų atlikėjai, tarp jų - Veronika Povilionienė, Adelė ir Stasys Mickai, Jonas Lechavickas, Rugiaveidė, Skirmantas Sasnauskas, Linas Rimša, Algirdas Klova, Jūnė, Aurimas (iš BIXo), Arūnas Šlaustas, M. Šnaras ir kt. “Pasaulio muzikos” koncerte pasirodė ir jaunimo pamėgta grupė SKAMP (pastarajame projekte iš viso dalyvavo 26 Lietuvos ir 20 užsienio atlikėjų).

Festivalio metu įvyko apie 15 viešų renginių regionuose ir 20 - Vilniuje, neskaitant festivalio miestelio Sereikiškių parke programos daugiasluoksniškumo, oficialių vakarų ir vakaronių, naktinio klubo, priėmimų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus, etc.

Festivalis, kaip ir daugelis folkloro renginių, nėra orientuotas į kokį nors socialinį sluoksnį, bet skirtas visai visuomenei, nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų. Juolab kad didžioji dalis jo renginių buvo nemokami. Žinoma, bene labiausiai festivaliu domisi folkloro puoselėtojai, tyrinėtojai, ansamblių dalyviai ir kiti prijaučiantys tradicinei kultūrai.

Šio festivalio programa, sprendžiant iš žiūrovų susidomėjimo, dalyvių (lietuvių ir svečių) atsiliepimų, spaudos, buvo įvertinta kaip viena turtingiausių, intensyviausių, prisodrinta skirtingus poreikius ir skonį atliepiančių renginių. Tai jau savaime sąlygojo didžiulė dalyvavusių grupių įvairovė. Kita vertus, rengėjai dėjo visas pastangas, kad siekiantys pažinti, bendrauti, pasimokyti turėtų sąlygas tai padaryti - tam skirtas ir, manome, pasiteisinęs bei vertas tolesnio tobulinimo festivalio miestelio principas. Mėgstantys tiesiog stebėti, klausytis galėjo girdėti įvairaus pobūdžio koncertų - uždarose ir atvirose erdvėse, reprezentacinių ir įtraukiančių žiūrovus. Informacijos poreikiams tenkinti buvo skirta “Video-BALTICA” klubo programa - čia demonstruotus filmus apie festivalyje dalyvavusias šalis, jų tradicinę kultūrą lydėjo specialistų komentarai. Folkloro tyrinėtojai, etnomuzikologai buvo pamaloninti unikaliu albanų daugiabalsiu dainavimu, instrumentine muzika bei archajiškais šokiais, ukrainiečių ansamblių atliekamu apeiginiu folkloru, meistriškai derinant mokslinį ir praktinį pradus preciziškai sukomplektuotais turtingais rankų darbo išeiginiais čekų kostiumais ir pan. Naujesnės kultūros gerbėjams, jaunimui buvo surengtas “Pasaulio muzikos” koncertas, reprezentavęs postfolkloro, folkroko, folkdžiazo ir kitus panašius muzikos stilius. Kaip originalius projektus, sukeliančius gilių emocinių išgyvenimų, daugelis dalyvių ir žiūrovų išskyrė konceptualų, teatralizacijos elementais praturtintą koncertą “Būties ratu”, susiejusį įvairių tautų folklore užkoduotą gyvenimo, svarbiausių jo akcentų (gimimo, vedybų, mirties) įprasminimą, taip pat naktinę, savotiškai apeiginę muzikos ir ugnies (su fakelais) akciją ant Gedimino kalno.

“Baltica’ 99” buvo populiarinama įvairiomis priemonėmis, pradedant INTERNETU (ši informacija apie festivalį pasirodė anksčiausiai), reklaminiu prospektu, spauda (pristatomieji straipsniai, anotacijos, pokalbiai, programos skelbti festivalio rėmėjo “Lietuvos ryto” puslapiuose, taip pat “Lietuvos aide”, “Šiaurės Atėnuose”, “Respublikoje”, “Kultūros gyvenime”, “Kauno dienoje”, “Valstiečių laikraštyje”, “Dienovidyje” ir kt.), radiju ir televizija (LRT buvo sukurta ir sukama festivalio vinjetė, pristatoma radijo ir TV informacinėse bei kultūros laidose, radijo stotis “Laisvoji banga” reklamavo “Pasaulio muzikos” koncertą ir pan.) ir baigiant plakatais - afišomis, bukletu, kvietimais, skrajutėmis.

Žiniasklaidos atsiliepimai didžia dalimi buvo palankūs, žurnalistai, kritika teigiamai vertino renginio tikslus, programą, platesnį jos kontekstą (nuo archajikos iki šiuolaikinio meno), pastebėjo įdomių, netikėtų detalių. Pastabų susilaukė nacionalinės virtuvės ir amatų pristatymas, kurio masteliai, lyginant su “Baltica’ 96”, sumažėjo (ir sąmoningai, ir dėl objektyvių organizacinių sunkumų).

Rengėjų nuomone, “Baltica’ 99” iš tiesų prisidėjo prie Lietuvos ir jos kultūros įvaizdžio - visi festivalio svečiai pabrėžė ne tik turiningą jos programą, bet ir tai, kad ji buvo puikiai organizuota, dalyviams buvo sudarytos palankios pasirodymų ir gyvenimo sąlygos (pirmą kartą folkloro festivalių Lietuvoje istorijoje visi dalyviai gyveno miesto centre, “Lietuvos” viešbutyje, suteikusiame 80 proc. nuolaidą; čia jie nakvojo, maitinosi, turėjo galimybę bendrauti, leisti laiką naktiniame festivalio klube ir pan.). Svečiai susipažino su Vilniaus miestu, Trakais (buvo organizuotos ekskursijos), taip pat ir kitais Lietuvos kraštais, kuriuose grupės dalyvavo pagal programą.

Kiek galint visapusiškiau “Baltica’ 99” dalyviams ir žiūrovams, mūsų žiniomis, net specialiai atvykusiems į Vilnių dėl festivalio, buvo pristatyta lietuvių tradicinės kultūros, folkloro rūšys ir žanrai (esame gavę nepaprastai šiltų atsiliepimų).

Su kai kuriomis šalimis, pvz., su Pietų Korėja (su šalies delegacija buvo atvykęs Kyonggi provincijos kultūros fondo atstovas), su Kipru, užsimezgė tolesnio bendradarbiavimo ryšiai (festivalio kontekstas ir kontaktai ateityje galėtų būti panaudojami platesniam valstybiniam kultūriniam bendradarbiavimui).

Festivalio lėšų šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija - 200.000 Lt.

2. Festivalio mecenatai:

Viešbutis “Lietuva” suteikė nuolaidą festivalio dalyvių maitinimui, nakvynei;

Atviros Lietuvos fondas skyrė 22.050 Lt (svečiams apgyvendinti išnaudota 9.600 Lt, maitinti - 12.450 Lt).

Spaustuvė “Logotipas” - nemokamai atspausdino festivalio plakatus, bukletus, dalyvių korteles, kvietimus;

Lietuvos radijas ir televizija - nemokamai parengė reklaminį videoklipą, reklamavo festivalį, įrašė festivalio pradžios ir “Pasaulio muzika” koncertus;

Dienraštis “Lietuvos rytas” - nemokamai reklamavo festivalį;

AB “Vilanta” - skyrė festivaliui 10.000 Lt (panaudota daliai danų grupės kelionės išlaidoms padengti);

Žemės ūkio bendrovė “Kontautėliai” - skyrė festivalio reikmėms bendrovės gaminamų mėsos gaminių (7.000 Lt).

AB “Utenos trikotažas” - pagamino 1.000 vnt. marškinėlių; 500 vnt. padovanojo (7.000 Lt);

AB “Nalšia” - nemokamai skyrė festivalio dalyviams vežioti autobusą;

UAB “Comliet” - nemokamai skyrė 5 vnt. mobiliųjų telefonų ir apmokėjo pokalbius;

Skandinavijos avialinijos (SAS) - atskraidino festivalio svečius iš Danijos, taikydami nuolaidą (10.000 Lt);

UAB “Akovita” - pagamino nemokamai proginių festivalio maišelių;

UAB “Utenos alus”, “Raigeda ir ko” - skyrė po 500 Lt savo gaminamos produkcijos; Turizmo firma “Kiveda” - skyrė autobusą (su nuolaida) festivalio svečiams vežioti;

Biržų akcinė pieno bendrovė, saldainių fabrikas “Rūta”, AB “Vilniaus paukštynas”, AB “Pagirių šiltnamiai” skyrė nemokamai savo gaminamos produkcijos;

Alaus restoranas “Žemaičių smuklė” ir restoranas “Idabasar” - veltui pavaišino festivalio dalyvius;

Radijo stotis “Laisvoji banga” - nemokamai reklamavo koncertą “Pasaulio muzika”.

Visos finansinės operacijos atliktos laiku, jokių įsiskolinimų neliko.

Kultūros ministerijos skirtų lėšų panaudojimas

1. Festivalio dalyvių nakvynė 43.200 Lt

2. Festivalio dalyvių maitinimas 25.050 Lt

3. Festivalio bukleto gamyba 11.500 Lt

4. Festivalio reklaminės įrangos, atributikos gamyba 7.800 Lt

5. Akademinio dramos teatro , vaizdo įrangos nuoma 6.200 Lt

6. Sereikiškių parko apipavidalinimo išlaidos 4.000 Lt

7. Koncertų salių papuošimo išlaidos 2.300 Lt

8. Scenų Sereikiškio parke įrengimas 7.800 Lt

9. Festivalio renginių įgarsinimas 17.300 Lt

10. Apšvietimas 6.200 Lt

11. Ryšių išlaidos 1.800 Lt

12. Transporto nuoma, kuras 9.000 Lt

13. Parko išvalymas, tualetų nuoma 6.000 Lt

14. Afišų išklijavimas 500 Lt

15. Apmokėjimas darbininkams 6.100 Lt

16. Honorarai dailininkams, dizaineriams:

Spaudos dizainas (trijų rūšių plakatai, bukletas, kvietimas, dalyvių kortelės); Bernardinų baž-nyčios, Nacionalinio dramos teatro, Sereikiškių parko scenografija; Sereikiškių parko festivalio miestelio, naktinės ugnies ir muzikos akcijos ant Gedimino kalno, akcijos “Vilnelės ženklai” apipavidalinimas 8.000 Lt

17. Honorarai renginių režisieriams, rengėjams: 25.700 Lt

17.1. Koncertas “Pasaulio muzika” 1.600 Lt

17.2. Kiemų Sereikiškių parke programa 1.500 Lt

17.3. Naktinė ugnies ir muzikos akcija 2.100 Lt

17.4. Pradžios koncertas, ceremonia-las Prezidentūroje 2.300 Lt

17.5. Koncertas “Būties ratu” Bernardinų bažnyčioje 2.300 Lt

17.6. Koncertai ir koncertai vakaronės Sereikiškių parko scenoje 2.300 Lt

17.7. Pabaigos koncertas 2.300 Lt

17.8. Koncertai, vaikštynės, eitynės 2.300 Lt

17.9. Tautodailės programa 1.900 Lt

17.10. Nacionalinės virtuvės programa 1.900 Lt

17.11. Giesmių koncertas, Lietuvos folkloro ansamblių programa aikštėse ir gatvėse, naktinio klubo programa 1.900 Lt

17.12.Regioninės programos 1.650 Lt

17.13. Pažinties vakaronė, Pradžios vakaras, Pabaigos koncertas (rengimas ir vedimas) 1.650 Lt

18. Apmokėjimas renginių vedėjams, vertėjams: 8.630 Lt

18.1.Pradžios ir Pabaigos koncertų ir koncertų vakaronių Sereikiškių parko scenoje vedimas lietuvių ir anglų kalbomis 3.200 Lt

18.2. Kiemų programų vedimas (liepos 2, 3, ir 4 dienomis) lietuvių ir anglų kalbomis 3.500 Lt

18.3. Pažinties vakaronės, Pradžios vakaro, Pabaigos vakaronės, klubo “Video-Baltica” (liepos 2, 3 dienomis), naktinių klubų “Lietuvos” viešbutyje vedimas anglų kalba 1.930 Lt

19. Korespondencijos, festivalio reklaminio prospekto ir bukleto vertimas 500 Lt

20. Koncertas “Pasaulio muzika” Nacionaliniame dramos teatre atlikėjams 5.300 Lt

21. Reklaminio klipo sukūrimas 600 Lt

22. Festivalio renginių filmavimas 460 Lt

23. Festivalio bukleto sudarymas 230 Lt

24. Nenumatytos išlaidos 4.000 Lt

25. Įnašai soc. draudimui 1.830 Lt

Iš viso: 210.000 Lt

Pajamos:

1. Už bilietus į Pradžios ir “Pasaulio muzikos” koncertus 6.200 Lt

2. Už atributiką 3.800 Lt

Iš viso pajamų 10.000 Lt

IŠ VISO IŠLAIDŲ: 200.000 Lt

Pastaba:

Iš viso (su ALF lėšomis) nakvynei išleista 52.800 Lt, maitinimui - 37.500 Lt.

Festivalio organizatoriai

Pagrindinis festivalio BALTICA’99 rengėjas - Lietuvos liaudies kultūros centras.

Nuolat dirbo 7 žmonių kūrybinė grupė. Samdyti 54 žmonės (3 - dailininkai, 20 -asistentų, 4 - renginių vedėjai, 3 - pranešėjai, 3 - vertėjai, 11 - lydinčiųjų, 10 - tarnybos).

Festivalis bendradarbiavo su Jurbarko, Kauno, Širvintų, Varėnos kultūros skyriais, Vilniaus etninės veiklos centru, Dzūkijos nacionaliniu parku, Liaudies buities muziejumi (čia dirbo 28 žm.).

Iš viso į festivalio organizavimą buvo įtraukti 89 žmonės (be garso operatorių, apšvietėjų, scenos techninio serviso, Nacionalinio dramos teatro aptarnaujančio personalo, pirotechnikų, maitinimo įmonių, transporto darbuotojų ir pan.).

Bendras lankytojų skaičius visuose renginiuose ~ 25.000

Perspektyva

Festivalis, organizuojamas bendru Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimu, kol kas vienintelis šio žanro (folkloro, tradicinės kultūros) renginys, turintis valstybinį statusą ir paramą. Pamečiui kiekvienoje iš minėtų šalių vykstantis festivalis sąlygoja ir pagrindžia jo dažnumą - kas treji metai.

Festivalio BALTICA rengėjai numato išsaugoti pagrindinius, jų nuomone, pasiteisinusius principus - kultūrų pristatymo kompleksiškumą, “festivalio miestelio” koncepciją (svajojama apie galimybę suprojektuoti ir pagaminti daugkartinio naudojimo įrangą - dengtus sumontuojamus paviljonus, tvoreles ir pan.), tikimasi Lietuvos visuomenę supažindinti su jai dar mažiau žinomomis kultūromis - polinezų, mongolų, Pietų ar Šiaurės ir Pietų Amerikos indėnų ir kt.

2002 metais dalį festivalio BALTICA renginių numatoma organizuoti ne Vilniuje (galbūt Palangoje, Nidoje ar kitur).

Tel. 612540

KŪRYBOS METRAŠTIS 1999. Turinys