Gaudeamus XIII

GAUDEAMUS XIII

Tris šalis - Estiją, Latviją ir Lietuvą - jungia ne tik Baltijos jūra, savita nacionalinė kultūra, bet ir senas tradicijas turinčios dainų šventės. Jau ne vieną dešimtį skaičiuoja studentų dainų ir šokių šventė "Gaudeamus".

Kas tai?
G - neužmirštamos dienos ir naktys;
A - dainos ir šokiai;
U - repeticijos ir koncertai, diskotekos ir vakaronės;
D - naujos pažintys ir jaunystės šėlsmas;
E - ilgas kūrėjų ir atlikėjų meninių ieškojimų kelias, didelės grupės menininkų ir organizatorių triūsas;
A - neramus šventės laukimas;
M - be ypatingų deklaracijų ar susitarimų Baltijos šalių bendras vyksmas;
U - tikra, vienodus siekius šokyje ir dainoje vienijanti šventė;
S - tvirtai Baltijos jūros pakrante žengianti studentų dainų švenčių tradicija.
ISTORIJA:
Sumanyta dar 1956 metais, kaip bendra Baltijos šalių studentijos dainų ir šokių šventė periodiškai rengiama Estijoje,Latvijoje ir Lietuvoje paeiliui.

1956 liepos 7-8
1-osios Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės ugnis liepsnojo Tartu, Toomo slėnyje. Dalyvavo svečiai iš Rusijos (Leningrado ir Maskvos), Karelijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Daugiau nei 2200 dainininkų, šokėjų ir muzikantų teko laimė būti šios puikios tradicijos užgimimo liudininkais.

1958 liepos 5-7
2-oji Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė vyko Rygoje ir Siguldoje. Dalyvių - jau 3000!
1967 liepos 8-9
3-ioji šventė jau turi vardą -"GAUDEAMUS"! Ji vėl Estijoje - naujojoje Tartu Tiachtverės dainų švenčių estradoje. Koncertas vyko ir Elvoje. 3200 atlikėjų.

1968 liepos 6-7
4-oji "Gaudeamus" Lietuvoje - naujojoje Vingio parko estradoje ir "Žalgirio" stadione. Vilniuje tąsyk dainavo, grojo ir šoko daugiau nei 5000 studentų iš Talino, Tartu, Leningrado, Charkovo, Kišiniovo, Minsko,Tomsko ir kitų miestų.

1971 liepos 9-11
5-asis "Gaudeamus" aidėjo Latvijoje,Rygoje, o pagrindiniai koncertai vyko naujojoje Ogrės estradoje. Dalyvavo daugiau kaip 3000 studentų.

1974 liepos 6-7
6-oji "Gaudeamus" šventė - vėl Tartu, Tiachtverės estradoje, ir Polvoje.Dalyvių - 4500, o tarp jų - nauji draugai iš Tbilisio ir Jerevano.
1978 liepos 7-9
7-asis "Gaudeamus" Vilniuje - pats skaitlingiausias, daugiau nei 6000 atlikėjų parengė jungtinius koncertus Vingio parko estradoje ir "Žalgirio" stadione.

1981 liepos 10-12
8-osios "Gaudeamus" Latvijoje jungtiniai koncertai vyko Ogrėje ir kituose Latvijos miestuose, bet svarbiausiame renginyje - Rygos dainų švenčių estradoje dalyvavo per 6500 atlikėjų, o tarp jų - tiek daug puikių šokių kolektyvų, kad nuo tol "Gaudeamus" jau tapo studentų dainų ir šokių švente.

1984 liepos 7-8
9- asis "Gaudeamus" - Estijoje. Koncertai Tartu, Kochtla-Jarvėje ir Piarnu, o svarbiausias - puikiojoje Talino dainų estradoje; čia dvi dienas šoko, dainavo ir grojo 6000 studentų. 9-oji šventė reikšminga tuo, kad itin prasiplėtė žanrų požiūriu - dalyvavo ne tik chorai ir tautinių šokių, bet ir gimnastikos, pramoginių šokių grupės, pučiamųjų orkestrai, dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų kapelos.

1988 liepos 1-3
10-asis "Gaudeamus" Vilniuje pasiekė rekordinį dalyvių skaičių - 7000!
Koncertai vyko Šiauliuose (jungtinis Latvijos delegacijos koncertas), Kaune (Estijos ), o Vilniuje - net trys jungtiniai koncertai: liepos 1-ąją Kalnų parke - atidarymo ceremonija ir Ansamblių vakaro koncertas, liepos 2-ąją - Šokių diena "Žalgirio " stadione, o liepos 3-iąją- Dainų diena Vingio parke.
10-asis "Gaudeamus" - Atgimimo pradžia. Tad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės vėliavos studentų rankose tuomet buvo lyg iššūkis. Tai -Tikėjimo Laisve simbolis.

1991 birželio 27-30
11-osios"Gaudeamus" Latvijoje koncertai vyko Liepojoje ir Ciesyje, o pagrindinis koncertas - Ogrėje. 4500 studentų - laisvi nepriklausomų valstybių dainuojantys, grojantys ir šokantys piliečiai.

1995 liepos 8-9
12-asis "Gaudeamus" vėl grįžo į gimtąsias vietas - į Tartu dainų slėnį, į nuostabią Tiachtverės estradą. Šįkart joje - 4500 atlikėjų.

1999 birželio 25-27 dienomis Vilniuje vėl "Gaudeamus" šventė, šį kartą jau 13-oji.

Idėja:
Kartu su LAIMĖS paukšte
skriskime į XXI amžių!

Koncerto scenarijaus sumanytojai trijų Baltijos tautų nacionalinę kultūrą, jos lobius atskleidė kuo savičiau, pažvelgė į pasaulį per bendrąsias žmogiškas vertybes.
LAIMĖ - tai žmonijos gyvavimo Žemėje aukščiausias siekis. Dar gilioje senovėje lietuviai garbino deivę Laimą, kuri, pasak profesorės Pranės Dundulienės, buvo vaisingumo ir viso, kas žemėje gyva, atsiradimo globėja, žmogaus gyvenimo prižiūrėtoja, jo dalios lėmėja.
Deivė Laima buvo vaizduojama paukšte-gegute, o jos pagalbininkė Laimė - vandens paukšte ( antimi, gulbe). Neolito epochos titnaginių paukščių statulėlių rasta ne tik Lietuvoje, bet ir Prūsijoje, Latvijoje, Estijoje, Maltoje ir kitur. Jos paplitusios nuo Baltijos jūros iki Penzos, nuo Baltarusijos iki Kazanės. Paukštės įvaizdis dažnas pasaulio tautų mitologijoje bei tautosakoje. Liaudies mene paprastai šalia gyvybės medžio vaizduojama ir mitologinė paukštė. Paukštė - įkūnijanti visos žmonijos svajones ir siekius.
TIKĖJIMAS - kad buvome, esame ir būsime šioje Žemėje savo tėvų ir protėvių papročių bei tradicijų tęsėjai.
MEILĖ - džiaugsmas, jog esi, gali matyti saulę, bėgančią upę, rugių lauką. Meilė darbui, kūrybai ir šalia esančiam.
VILTIS - kiekvienas iš mūsų turime savo viltį. Ja gyvena ir visos trys Baltijos šalys. Bet jei uždarysime savo vilties paukštę į narvą - ateities nebus. Mus vienija vienas ir tas pats istorijos kelias, todėl ir į naująjį amžių veda bendra Vilties-Laimės paukštė.

Palinkėjimai:
"Gaudeamus-XIII" šokių dienos meno vadovas ir vyriausiasis baletmeisteris Vidmantas MAČIULSKIS:
"Dar iš studentiškų dienų gyvi prisiminimai apie mano pirmąją "Gaudeamus" šventę Rygoje 1981 m., kurioje dalyvavau kaip šokėjas. Tai buvo neužmirštamos dienos ir naktys, susipynusios su repeticijų jauduliu, naujomis pažintimis, šėltynėmis naktimis ir šokiais iki paryčių.
O į visus šventės dalyvius norėčiau kreiptis lietuvių poeto A.Vienažindžio prieš 100 metų parašytais žodžiais:
Linksminkimos, linksminkimos,
Pakol jauni esma -
Nebus laiko mums linksmintis,
Kada pasenėsma.
Tad geros Jums nuotaikos ir įsimintinų šventės akimirkų!"

"Gaudeamus XIII" dainų dienos meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Povilas GYLYS:

"Linksminkimės, kol jauni esam. Ne veltui sakoma, kad studentiški metai - patys gražiausi gyvenimo metai. Kiekvienas, prisimindamas studentišką jaunystę, prisimena ir senąjį studentų himną - "Gaudeamus igitur iuvenes dum sumus!"
Laikas bėga, pirmakursiai tampa absolventais, magistrantai - profesoriais, "Gaudeamus" šventės dainuojantys ir šokantys išlakūs jaunuoliai - solidžiais piliečiais ir šventinių koncertų prisiekusiais žiūrovais, klausytojais."

LLKC muzikos sektoriaus vyr. specialistė Aurelija ANDREJAUSKAITĖ:
"Jei 1999 birželio 27-ąją dieną atvyksite į Vilniaus Vingio parką ir vėl išgirsite - "Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus", sutiksite: gal senojo studentų himno žodžiai ir pasimiršo, bet studentiški metai - ne!
Iškyla atmintyje įvairios datos ir šventės, draugai ir dėstytojai, sesijų nerimo, egzaminų nuoskaudų ir džiaugsmų prisiminimai, savoji ALMA MATER.
"Gaudeamus XIII" šventė ir 5500 jos dalyvių paliks šviesų pėdsaką atmintyje - saulė ir lietūs, repeticijos ir koncertai, draugystės vakarai ir senojo Vilniaus gatvelės, šypsenos, dainos ir šokio naujų draugų veidai.
"Gaudeamus XIII" - tai dabartinių studentų jaunystė."

Statistika:
Daugiau kaip 5500 Estijos, Latvijos ir Lietuvos šokėjų, dainininkų bei muzikantų. 158 kolektyvai. Kartu su universitetų ir akademijų studentais dalyvavo konservatorijų bei koledžų moksleiviai.
Estija - 900 dalyvių, 33 kolektyvai.
Choristų - 567;
Šokėjų - 200;
Muzikantų - 133.
Latvija - 1700 dalyvių, 45 kolektyvai.
Choristų - 1170;
Šokėjų - 356;
Muzikantų - 104.
Lietuva - 2900 dalyvių, 80 kolektyvų.
Choristų - 1580;
Šokėjų - 600;
Muzikantų - 287.
Programa:
Šventinius koncertus paprastai sudaro trys pagrindinės dalys - nacionalinės Lietuvos, Latvijos ir Lietuvos delegacijų programos, jungtinė programa ( atliekama visų dalyvių). Vyksta geriausių kolektyvų koncertai, eitynės ir studentiškos vakaronės.

Birželio 25 d.
16.45 val. Pučiamųjų orkestrų eitynės į Rotušės aikštę.
17 val. Oficialus "Gaudeamus XIII" atidarymas.
Pučiamųjų orkestrų koncertas Rotušės aikštėje.
Folkloro grupių koncertai senamiestyje.
21 val. Chorų koncertas šv.Jonų bažnyčioje.
22 val. Koncertas vakaronė prie Baltojo tilto.
Birželio 26 d.
21 val. Šokių vakaras Kalnų parke.
24 val. Dalyvių vakaronė Kalnų parke.
Birželio 27 d.
12 val. Chorų koncertai Vilniaus bažnyčiose. 17.30 val. Dalyvių eitynės iš Rotušės aikštės į Vingio parką.
19.30 val. Dainų diena Vingio parke.
22.30 val. Šventiniai saliutai.
Dalyvių vakaronė Vingio parke.

Organizatoriai:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos liaudies kultūros centras
Lietuvos chorų sąjunga

Ateitis:
"Gaudeamus" deglas iškeliavo į Latviją.
2002 m. Rygoje…

Saulius LIAUSA
Tel. 610996

KŪRYBOS METRAŠTIS 1999. Turinys