Šventės ir kasdienybė

PIRMOJO VIEŠO LIETUVIŠKO VAIDINIMO 100-MEČIUI

1999-ieji metai kaip niekad buvo gausūs teatrinių renginių - švenčių, konferencijų, jubiliejų. Net penki Lietuvos mėgėjų teatrai šventė liaudies teatro vardo suteikimo 40-mečius. Tai Alytaus rajono liaudies teatras (režisierė Aldona Balalienė), Jurbarko K. Glinskio mėgėjų teatras (režisierė Danutė Budrytė-Samienė), Rokiškio rajono savivaldybės teatras (režisierius Jonas Korenka), Telšių Žemaitės teatras (direktorius Kajetonas Šliogeris) ir Švenčionėlių liaudies teatras (režisierius Virgilijus Noreika). Vis dėlto didžiausias teatrinis įvykis - pirmojo viešo lietuviško vaidinimo Keturakio "Amerika pirtyje" 100-metis.
1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje, grafo Tiškevičiaus daržinėje, surengtas viešas vaidinimas ne tik lėmė platų ir galingą lietuviškų vakarų sąjūdį, tautinės savimonės atgimimą, bet ir po 100 metų skatina mus branginti teatro meno tradicijas, puoselėti nacionalinę dramaturgiją. Praėjusio šimtmečio pabaigoje parašyta komedija buvo statoma šimtus kartų tiek Nepriklausomos Lietuvos laikais, tiek sovietmečiu. Ją vaidino išeivijos scenos mėgėjai, Lietuvos profesionalai ir mėgėjai. Keturakio "Amerika pirtyje", kaip ir Žemaitės "Trys mylimos", tapo populiariausios ir mėgstamiausios mėgėjų pjesės, sudaro mūsų senosios dramaturgijos aukso fondą.
Įvairiai per 100 metų buvo minimas pirmas viešas vaidinimas: 10-metis pavadinamas Didžiuoju Teatro jubiliejumi, 25-mečiui skiriama G. Petkevičaitės-Bitės atsiminimų knyga "Iš mūsų vargų ir kovų", 70-mečio proga Palangoje, J. Basanavičiaus gatvės gale, pastatoma skulptorės V. Vildžiūnaitės medinė paminklinė stela, 90-osioms metinėms atidengiama skulptoriaus R. Midvikio akmeninė stela. Nuo 1984 m. kiekvieną vasarą Lietuvos mėgėjų teatrai susirenka Palangoje į šventę, kuri skiriama pirmam viešam vaidinimui paminėti: vaidina spektaklius, rengia teatralizuotas eitynes, pagerbia Palangos spektaklio iniciatorių, aktorių atminimą. 100-mečiui skirti renginiai vyko ištisus metus visoje Lietuvoje. Sukurta 100-mečio emblema, išleistas plakatas, pagaminti atminimo medaliai. Vasario 22 d. Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, įvyko konferencija "Lietuvos teatras per 100 metų", gegužės 28-29 d. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto režisūros katedra surengė konferenciją "Mėgėjų teatras: patirtis ir perspektyvos". Nuo 1975 m. ši katedra parengė per 200 mėgėjų teatrų režisierių. Daugelis jų sėkmingai vadovauja įvairiems teatriniams kolektyvams mokyklose, kultūros namuose. Katedros absolventų sutiksi ne tik didmiesčiuose, rajonų centruose, bet ir mažuose miesteliuose, kaimuose. Skapiškyje (Kupiškio r.) vaikų ir suaugusių mėgėjų trupėms vadovauja Vita Bačanskienė, Kalvarijoje (Marijampolė) su suaugusiais ir vaikais dirba Kęstutis Krasnickas, Viešintų (Anykščių r.) kaimo teatrą įkūrė Vytautas Germanavičius, Kuršėnų (Šiaulių r.) vaikų teatrui "Ikaras" vadovauja Leontina ir Petras Valskiai, Joniškyje dirba Vanda Šalkauskienė, Arvydas Butkus, Kelmėje - Dalia Stirbytė, Algimantas Armonas, Gediminas Trijonis, Telšiuose - Laima Adomaitienė, Kęstutis Brazauskas, Jonavoje - Živilė Martinaitienė, Jonas Andriulevičius, Feliksas Paulauskas, Rokiškyje - Jonas Korenka, Ukmergėje - Vytautas Česnaitis ir t.t. Režisūros katedros dėstytojai stebi savo buvusių auklėtinių kūrybos kelią ir rengia absolventų darbų festivalius "Auksinis amūras", "Svirplio teatras", steigia kūrybines laboratorijas, dirba vertinimo komisijose, teikia metodines ir praktines rekomendacijas. Dalis dėstytojų yra šios katedros absolventai. Katedros vedėja doc. dr. Danutė Vaigauskaitė, taip pat šios katedros auklėtinė, 1997 m. išrinkta Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidente. Glaudų absolventų ryšį su savo Alma mater patvirtino ir ši konferencija, kurioje dalyvavo būrys Lietuvos mėgėjų teatrų režisierių. Net 7 absolventai skaitė pranešimus. Prelegentai apžvelgė įvairius mėgėjų teatro plėtotės tarpsnius. Visi dalyviai, ypač studentai - būsimieji režisieriai, pagarbiai klausė teatro istorijos patriarcho dr. Vytauto Maknio, labai emocionaliai pasakojusio apie lietuviškų vakarų epochą, pirmojo viešo lietuviško vaidinimo Palangoje reikšmę ir svarbą visai mūsų kultūrai, doc. dr. Aleksandro Guobio pranešimo apie Vydūną, doc. dr. Petro Bielskio minčių apie etnosą ir teatro pradmenis. Jaunimo teatro aktorius Ferdinandas Jakšys pasidalijo savo pastarųjų metų įspūdžiais, patirtais įvairiose mėgėjų teatrų šventėse, festivaliuose. Mėgėjų teatras - tai gyvas šaltinio vanduo, į kurį nevalia spjauti, kurio negalima teršti, kuris daug kartų gardesnis už užjūrio "colas" ir "pepsius". LLKC teatro sektoriaus specialistai Regimantas Kaškauskas, Vaclovas Vičius, Irena Maciulevičienė, kuruojantys mėgėjų teatro žanrą, plačiai aptarė, palygino ir įvertino mėgėjų teatro raidą sovietmečiu, jo plėtrą ir pasiekimus pastarąjį dešimtmetį. Nors vaidinančiųjų gerokai sumažėjo (1990 m. - 2124 kolektyvai, 1999 m. - 1710), tačiau ženkli kūrybinė ir organizacinė jų veikla, žanrų, krypčių įvairovė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė galimybė pažinti kitų šalių teatrinę kultūrą, atėjo ilgai lauktas ir tikrai pelnytas tarptautinis Lietuvos mėgėjų teatro pripažinimas, susikūrė net 10 visuomeninių organizacijų. Doc. Gediminas Šimkus pranešime "Režisūros katedra - Lietuvos teatrinės kultūros procese" objektyviai įvertino katedros absolventų laimėjimus, jų svarų indėlį į dvasinę mūsų tautos kultūrą, tačiau su nerimu kalbėjo apie dabartinių studentų ateitį. Ar sugebės jaunas žmogus sukurti kultūros židinį ten, kur jo labiausiai reikia? Konferencijoje dalyvavęs prof. Vytautas Jakelaitis, kuris ilgus metus vadovavo šiai aukštajai mokyklai, priminė populiariausią palinkėjimą absolventams: "Kad Jums niekada nebūtų lengva..." Ir iš tikrųjų patys atkakliausieji ir ryžtingiausieji savo darbštumo, talento dėka kartais visai tuščioje vietoje ne tik subūrė žmones, statė spektaklius, bet ir įkūrė visoje Lietuvoje gerai žinomus teatrus. Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas, Joniškio vaikų teatro "Bendraamžiai" režisierius Arvydas Butkus, Telšių Žemaitės teatro jaunimo studijos "Aglija" režisierė Laima Adomaitienė konferencijoje pasidalijo patirtimi, išsakė kūrybinius principus. Įdomų pranešimą apie Lietuvos mėgėjų teatrą pasauliniame kontekste perskaitė doc. dr. Danutė Vaigauskaitė. 1991 m. susikūrusi Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga 1993 m. tapo Pasaulinės mėgėjų teatro asociacijos AITA/IATA nare - jai suteiktas Nacionalinio centro statusas. Nuo to laiko Lietuvos mėgėjų teatrai garbingai atstovauja ne tik visam mėgėjų teatrų judėjimui, bet ir savo šaliai įvairiuose tarptautiniuose, pasauliniuose forumuose, festivaliuose. Šiandien Lietuvos mėgėjų teatras laukiamas ir gerai vertinamas užsienyje. Tarptautinė žiuri antrą kartą pakvietė Telšių "Agliją" atstovauti Lietuvos teatrinei kultūrai 24-ajame Pasauliniame mėgėjų teatrų festivalyje liepą Maroke. Tai nepaprastas Lietuvos teatro įvertinimas. Režisūros katedros dėstytojos doc. Elena Savukynaitė, doc. dr. Irena Bierontaitė, Nijolė Kliušenkova, Irena Žitkutė, doc. Sofija Kanaverskytė konferencijoje lietė temas, artimai susijusias su jų dėstomais dalykais (scenos kalba, renginio režisūra, scenografija), kėlė aktualias teatrinės kūrybos problemas. Klaipėdos universiteto Teatro pedagogikos magistrantė Jūratė Petruškevičiūtė apibendrino mokyklinio teatro raidą. Diskusijose savo mintimis dalijosi buvęs teatro istorijos dėstytojas Balys Juškevičius, Kultūros ministerijos Teatro skyriaus vadovas Ramutis Rimeikis.
Konferencijos dalyvių laukė staigmena - iš Vilniaus atvežtas ir kiekvienam padovanotas dar dažais kvepiantis pirmojo viešo lietuviško vaidinimo Keturakio "Amerika pirtyje" 100-mečio plakatas. Išsiskirta neilgam.
Rugpjūčio 19 d. Birutės kalno papėdėje iškilmingu ceremonialu gražiai pagerbtas pirmojo viešo spektaklio organizatorių, vaidintojų atminimas, įteikti jubiliejiniai atminimo medaliai mėgėjų teatrų veteranams, režisieriams, teatro pedagogams, istorikams. Rugpjūčio 20 d. teatralizuotose eitynėse Palangos gatvėmis dalyvavo visos Lietuvos mėgėjų teatrai. Pakilios nuotaikos nesugadino ir lietus, negailestingai "krikštijęs" visus: ir vaidinančius, ir žiūrinčius "Ameriką pirtyje" lygiai po 100 metų. Tarp šimtamečių pušų, galbūt dar menančių pirmąjį Palangos vaidinimą, susirinkusiuosius pasveikino Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo švietimo ir kultūros komiteto pirmininkas Žibartas Jackūnas, kultūros ministras Arūnas Bėkšta. Teatro patriarchas Vytautas Maknys, Kretingos rūmų teatro režisierius Egidijus Radžius, tądien švenčiantis 70-metį, ir Kelmės mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas šalia šimtamečių pasodino mažą pušelę, kuri ateinančioms kartoms primins 1999-ųjų rugpjūčio 20-ąją... Po atviru dangumi, ant specialiai įrengtos, ąžuolo vainikais papuoštos scenos vaidino profesionalai ir mėgėjai. Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktoriai 598-ąjį kartą žiūrovams parodė režisieriaus V. Lencevičiaus režisuotą "Ameriką pirtyje". Pirmą ir vienintelį kartą (deja!!!) vaidino mėgėjai - jungtinės 11-os teatrų pajėgos. Tokios "Amerikos pirtyje" dar niekas nebuvo matęs. Spektaklio dalyviai sumaniai keitė vieni kitus, todėl pamatėme net 6 Vincus, 7 Agotas, keliolika Bekampių ir Bekampienių. Vieni kalbėjo aukštaitiškai, kiti žemaičiavo. 50 artistų iš Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos, Palangos, Rokiškio, Telšių, Trakų ir Utenos pakluso ne tik savam, bet ir jungtinio spektaklio režisieriui, Klaipėdos universiteto docentui Gediminui Šimkui. Tai nebuvo paprastas spektaklis, greičiau spektaklis šventė: su teatrų vėliavomis, dainomis, išradingomis mizanscenomis, puikiomis aktorių improvizacijomis. Kaip ir dera, spektaklį pradėjo ir veiksmą komentavo vyriausiasis Bekampis - teatro veteranas, aktorius ir režisierius Balys Juškevičius. Beje, Žibininkuose vykusioje kūrybinėje mėgėjų teatrų stovykloje buvo pristatyta jo knyga "Teatro šviesose ir šešėliuose", o jo vadovaujamas Kartenos mėgėjų teatras labai šauniai suvaidino "Ameriką pirtyje". Gražiai į Palangos šventę "įsikomponavo" Klaipėdos universiteto Režisūros katedros studentai, vaidinę caro žandarus, kurie bandė uždrausti lietuviškai kalbėti ir vaidinti. Gerai, kad šie žandarai "netikri" ir šiandien jų niekas nebijo. Prieš 100 metų žandarai nebuvo statistai, todėl mūsų tautos šviesuoliams teko gaivinti lietuvišką žodį, rūpintis dvasine tautos kultūra, dailės reikalais. Tokiais pat šviesuoliais šiandien galime vadinti šimtus režisierių, dirbančių ne tik didmiesčiuose, bet ir mūsų kaimuose ir miesteliuose, tūkstančius žmonių, uždegančių meile scenai, savo kraštui, papročiams, kalbai, meile gyvenimui... Palangos šventę pratęsė dvi dienas prie Medvėgalio kalno trukusi Didžioji krivūlė, šiemet sukvietusi ne tik klojimo teatrus, bet ir politinių kalinių bei tremtinių organizacijas, parapijų delegacijas. Pirmojo viešo lietuviško vaidinimo 100-metis paminėtas baigiamojoje kaimo teatrų šventėje "Pastogė" Jurbarke, teatrų festivaliuose Telšiuose, Tauragėje, Jurbarke, Švenčionėliuose, Vilkaviškyje, Jonavoje, Kelmėje, Kretingoje, Anykščiuose, Šilutėje, Palangoje, Balkūnuose (Alytaus r.), Skapiškyje (Kupiškio r.) ir kt. "Atspindžiuose 99". Devintą kartą vykusiuose "Atspindžiuose" mėgėjai suvaidino 32 naujus spektaklius. Daugumą premjerų teatrai skyrė pirmojo viešo vaidinimo 100-mečiui.
Spalio 16-17 d. Utenos kultūros rūmuose pasirodė Utenos, Ukmergės, Kretingos, Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Švenčionėlių, Viešintų (Anykščių r.), Skapiškio (Kupiškio r.) mėgėjų trupės.
Spalio 23-24 d. Telšių Žemaitės dramos teatre vaidino Plungės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Rietavo, Klaipėdos mėgėjai.
Lapkričio 6 d. Raseinių kultūros centre spektaklius rodė Prienų, Jurbarko, Skuodo, Šakių, Panevėžio ir Palangos teatrai.
Lapkričio 13-14 d. Jonavos kultūros rūmuose vaidino Švenčionėlių (Švenčionių r.), Ignalinos, Jonavos, Alytaus, Joniškio, Rusnės (Šilutės r.) ir Rokiškio mėgėjų teatrai.
Į 2000-uosius žengiame su viltimi, tikėjimu ir meile, su naujais darbais ir sumanymais. Telydi visus sėkmė.

Irena MACIULEVIČIENĖ
Tel. 612100

KŪRYBOS METRAŠTIS 1999. Turinys