Nuoširdžiai sveikiname kūrėjus

Siekdami gerai pasirengti būsimoms dainų šventėms ir papildyti visų amžiaus grupių repertuarą, Dainų šventės fondas ir Lietuvos liaudies kultūros centras 1998 m. liepą (per Pasaulio lietuvių dainų šventę) paskelbė naujų šokių konkursą. Įsigyti naujų šokių - sena tradicija (nuo 1958-ųjų metų). Per daugiau kaip tris dešimtmečius oficialiai nupirkta daugiau nei 400 šokių. 1999-ųjų metų konkursas skyrėsi nuo ankstesniųjų: šokiai ne tik įsigyti, bet paskirtos ir Dainų šventės fondo premijos. Jis skyrėsi ir forma, ir kokybe. Konkursas vyko dviem turais. Pirmam turui spalio mėnesį autoriai naujus šokius pateikė vaizdo juostose, pridėdami voką, pasirašytą slapyvardžiu, ir nurodydami (tik organizatorių žiniai) pavardę, adresą ir telefono numerį. Vertinimo komisija, peržiūrėjusi vaizdo juostas, iš 19 į antrą turą atrinko 13. Antras turas įvyko gruodžio 11 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Šokius (dar autorių neįvardijant) šoko autorių arba kitų choreografų vadovaujamos grupės. Pagal konkurso nuostatus įvertinti trijų grupių šokiai. Moksleivių grupė pateikė du šokius. Vieną iš jų - NORIU BLYNO pašoko Vilniaus karininkų ramovės tautinių šokių ansamblio mažieji šokėjėliai. “Noriu blyno, noriu blyno, – prašė žvirblis už karklyno. - Noriu blyno, noriu blyno, - prašė gervė už nendryno”. Šokio ir muzikos autorius Ričardas Tamutis. Lietuvoje šokta daug įvairiausių polkų, daugelis jų turėjo pavadinimus. 1978 metais Suvalkijoje, Ašmintos kaime, užrašytas šokis “Aneliuke, kaire, kaire”, kurio ištakų niekas neprisimena. Gal tai buvo kokio išradingesnio kaimo žmogaus išmonė? Tuo pasinaudojęs, choreografas Raimundas Markūnas ir sukūrė ANELIUKĖS POLKĄ (muzikos autorius Rimantas Šiugždinis). Pašoko Klaipėdos jaunimo centro tautinių šokių ansamblio “Vijurkas” jaunuoliai. Jaunimo grupė pademonstravo penkis šokius: Panevėžio laisvalaikio centro ansamblis “Grandinėlė” merginų šokyje VERBELĖ priminė, kaip pavasarį merginos žadindavo žemę, eidavo saulės sutikti ir pavasario parsivesti. Choreografijos autorė Ugnė Zanevičiūtė, muzikos - Leonas Povilaitis. Senovės lietuviai tikėjo, kad sėja lemia būsimą derlių. Žemdirbiai stengdavosi sėjai parinkti tinkamą laiką. Jie sėjos pradžią siejo su gamtos reiškiniais. Būdavo svarbu ir vėjo kryptis, ir mėnulio fazė. Nesėdavo, kol neišgirsdavo pirmojo perkūno. Kai Žemaitijos vakaruose sudundėdavo pavasarinė perkūnija, senas žemaitis, pažvelgęs į dangų, lėtai ištardavo: „Dėkavot Dievui, sulaukėm žemelei palaimos! Dabar jau galėsime javelius sėti be baimės”. Toks KUBILINIO, kurį pašoko Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių ansamblis “Žilvitis”, siužetas. Choreografija Laimutės Kisielienės, muziką sukūrė Jūratė Baltramiejūnaitė . Oi krykštė, nardė raiba antelė lygiam ežerėlyj, giliam vandenėlyj.

Atjojo bernužėlis raitu raitužėlis ir leido vytelę savo dalužei.

Oi ir išplaukė raudona putelė. Berneli raiteli, aš tavo mergelė.

Tai Ričardo Tamučio merginų šokio ANTELĖ žodžiai (Leono Povilaičio muzika). Ją pašoko Vilniaus aukštesniosios statybos mokyklos tautinių šokių ansamblio “Sietuva” merginos.

BĖK, UPELA (pašoko Prienų kultūros rūmų jaunimo šokių ansamblis “Trapukas”) dainuojama:

Bėk, upela, vingiuodama, nešk vainiką linguodama. Oi lia, oi lia, oi lia ly lia, nešk vainiką linguodama.

Ir nunešė nulingavo į tėtušio margą dvarą /.../ /.../

Genovaitės Juknevičienės šokis EI, ŽILVITI, TŪTO... Kas Verbų sekmadienį nueina į bažnyčią be verbos, tam velnias įkiša į ranką savo uodegą palaikyti. Taip juokaudavo Telšių, Eržvilko, Skaudvilės, Pilviškių ir kitų vietovių žmonės. Verba - tai magiška žalioji šakelė, kuria plakant suteikiama žmogui ar gyvuliui augimo ir gyvybės jėga, tuo jį apsaugant nuo ligų. Plakamajam linkima sveikatos ir grožio. (Anatolijaus Lapinsko muzika). Iš šešių suaugusiųjų grupės šokių du pašoko Kretingos kultūros rūmų vyresnieji

Ten, prie skambančio upelio, stovi du margi dvareliai. Viename - graži mergelė, kitame - bernelis jaunas. Negerai, negerai, kad toli tie du dvarai. Nors ateit kasdien gali, bet vis vien jie per toli.

Tai posmai iš Ligijos Vaičiulėnienės APSUKTINIO. Klaipėdos krašto SENJORŲ APVALCIUS - Jūratės Kiškienės choreografija. Abiem šokiams muziką parašė Pranas Razmus. Raimundo Markūno ir Rimanto Šiugždinio KVIESTINĘ POLKĄ pašoko Klaipėdos miesto muzikos centro vyresniųjų šokių grupė “Vėtra”. ŽEMAIČIŲ ŠONINĮ (autoriai Ligija Vaičiulėnienė ir Pranas Razmus) pristatė Kretingos kultūros rūmų pagyvenusieji. (“Jeigu esi orus, išdidus ir su skrybėle, be to, dar žemaitis, tai pats smagumėlis šokti Žemaičių šoninį...) Viena didžiausių kalendorinių švenčių - Joninės (dar vadinamos Rasos, Kupolės). Kai kuriose vietovėse moterys iš vakaro surinktus žolynus surišdavo į kaupolę drauge su pundeliu dilgių, o vaikinai ją užmaudavo ant smailos ilgos karties, pastatydavo vidury kiemo, apie ją ratuodavo, žaisdavo, šokdavo, grožėdavosi merginų surinktomis kupolėmis, kuriomis puošdavo kaupolę. KAUPOLINĘ (Birutės Navickaitės choreografija, Vytauto Papinigio muzika) atliko Panevėžio laisvalaikio centro vyresniųjų šokėjų grupė “Juosta”. Tie patys šokėjai pristatė ir choreografės Neringos Vekeriotaitės PAMARIO APVALCIŲ (Vinco Kudirkos muzika). Net Motiejus Valančius “Palangos Juzėje” (septintame vakare) mini apvalcių. “Atvykau čia pačiame įkaitime Užgavėnių, pandelyj. Tądien niekas nekliudė darbuotis, bet uterninke vos ne nuo pat ryto pradėjom voliuoti. Graži Sirlienė iškepė blincius, valgėm, paskiau davė šiupinį, ir tą perėmėm. Pavalgius aš džirzginau su skripyčiomis, Petronėlė ir Marijona, dukteri Svilo, tuojau pradėjo tūpčioti ir šokti, pristojo sūnus Karolius. Beregint, tarsi užuodusi, ūlyčios jaunumenė padaugino krūvą šokančių. Pirma šoko blusą, paskiau svirplį, dar paskiau valcių ir apvalcių...” Tikėjomės šokių vaikams (tiesa, per pirmą atranką jų buvo kiek daugiau, bet dar žaloki). Visi į antrą turą atrinktieji šokiai įsigyti. Premijas pelnė šie: I atiteko KUBILINIUI (Laimutė Kisielienė ir Jūratė Baltramiejūnaitė); II - VERBELEI (Ugnė Zanevičiūtė ir Leonas Povilaitis) ir KVIESTINEI (Raimundas Markūnas ir Rimantas Šiugždinis); III - ANELIUKĖS POLKAI (Raimundas Markūnas ir Rimantas Šiugždinis), ANTELEI (Ričardas Tamutis ir Leonas Povilaitis), ŽEMAIČIŲ ŠONINIUI (Ligija Vaičiulėnienė ir Pranas Razmus) ir PAMARIO APVALCIUI (Neringa Vekeriotaitė ir Vincas Kudirka). Nuoširdžiai sveikiname kūrėjus. Telydi Juos sparnuotoji sėkmė.

Snieguolė Einikytė Tel. 612011

KŪRYBOS METRAŠTIS 1999. Turinys