Metodininkai Druskininkuose

Atsiliepdami į Jungtinių tautų organizacijos raginimą sukurti žodinio ir nematerialaus paveldo lobių apsaugos mechanizmą ir sudaryti jų registrą bei atsižvelgdami į UNESCO rekomendacijas “Kaip išsaugoti tradicinę kultūrą ir folklorą”, 1999-ųjų balandžio 28-30 dienomis Liaudies kultūros centro etninės kultūros skyrius kartu su Druskininkų miesto kultūros centru surengė kasmetinį etninės kultūros darbuotojų seminarą “Gyvieji tradicinės kultūros židiniai”. Tikslas - apžvelgti padėtį Lietuvos miestuose ir kaimuose ir siekti kuo veiksmingiau išnaudoti turimas galimybes unikaliems tradicinės kultūros žodinio ir nematerialaus paveldo židiniams išsaugoti. Seminaro dalyviai supažindinti su valstybinės ilgalaikės programos “Gyvųjų tradicinės kultūros židinių apsauga ir plėtra” projektu (V. Šatkauskienė, I. Seliukaitė). Vieni iš šios programos vykdytojų būtent ir bus etnininkai, kurie ir dabar tą darbą dirba. Dalytasi patirtimi, demonstruota medžiaga apie gyvuosius tradicinės kultūros židinius Panevėžio r. (D. Snicoriūtė), Nemuno kilpų regioniniame parke (D. Šaltienė), Žemaitijos nacionaliniame parke (O. Kuprelytė), apie panašią Britanijos nacionalinių parkų darbo patirtį įspūdžius pasakojo O. Drobelienė. Klausytasi G. Beresnevičiaus, Z. Streikaus paskaitų. Seminaro dalyviai galėjo susipažinti su tradicinės kultūros židiniais nuvykę į Dzūkijos nacionalinio parko gyvenvietes: Merkinę, Marcinkonis, Margionis, Puvočius, paklausyti Puvočių kaimo dainininkių, paragauti nacionalinių valgių. Etninės kultūros darbuotojų seminarai vyksta kasmet pavasarį ir vis kitur, kad dalyviai, be pagrindinės seminaro temos, galėtų susipažinti su konkrečios vietovės etnine kultūra, jos plėtotės kryptimis, problemomis. Su Druskininkų miesto darbo patirtimi supažindino L. Balčiūnienė. Bendrose Druskininkų miesto folkloro ansamblio “Stadalėlė” (vad. L. Balčiūnienė), “Racilukai” (vad. L. Dudulienė), Birštono “Raskila” (vad. R. Ruoč-kienė, A. Seniūnas) ir seminaro dalyvių vakaronėse galėjai paklausyti ir kartu padainuoti to krašto dainų, pasimokyti šokių ir ratelių. Seminare dalyvavo 79 etninės kultūros darbuotojai (iš vienur - po vieną, iš kitų rajonų atvažiavo po kelis; labai gaila, kad iš kai kur niekas neatvyko). Seminaro dalyvių darbo patirtis toje srityje labai įvairi - vieni dirba jau kelintus metus, kiti tik pradedantys. Galbūt vertėtų seminarus organizuoti atskirai regionuose, netgi gal atsižvelgiant į patirtį? Tačiau dauguma ateityje pageidavo bendrų seminarų, tokių, kaip šis. Kolegų mintys ir patirtis padeda įvertinti savo darbą ir pasinaudoti jų patirtimi. Druskininkų seminare dirbta sekcijose: pradedantie-ji klausė paskaitų apie etninės kultūros medžiagos rinkimą, šifravimą, rinkinių sudarymą ir saugojimą (R. Balkutė), apie tautosakos rinkimą ir šifravimą (R. Ambrazevičius), apie choreografinio folkloro rinkimą ir fiksavimą (E. Venskauskaitė). Seniau toje srityje dirbantieji galėjo susipažinti su unikaliais tradicinės kultūros židiniais: nuvykti į Švendubrę, Latežerį, Raigardo slėnį.

Inga Kriščiūnienė Tel. 612594

KŪRYBOS METRAŠTIS 1999. Turinys