Leidinys po leidinio

Vis didesnio skaitytojų dėmesio sulaukia Lietuvos liaudies kultūros centro leidiniai. Tai ne tik chorų, šokių repertuaras. Tai literatūra mokytojams, studentams, etninės kultūros, kultūros ir švietimo specialistams.

Prof. Angelės Vyšniauskaitės LIETUVIO NAMAI itin populiari tarp miestiečių, kuriems kaimas, troba - tarsi egzotika, o etnologams - paveldo studija. Knygos turiniui apibūdinti geriausiai tiktų pačios autorės žodžiai: “Čia norėta žvilgterėti į paprasto Lietuvos žemdirbio dar taip neseniai, gal tik XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, gal vienu kitu dešimtmečiu anksčiau buvusią aplinką, jo sodybą, tos sodybos trobesius, pagrindinį dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo, seniau vadinto troba, pirkia, gryčia, vidų, į tai kas buvo tiesiog susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi ir siekiais... Taigi mūsų protėviams gyvenamoji namų aplinka buvo sava, rodos, gerai pažįstama, bet kartu ir paslaptinga. Atskleisti tuose daiktuose paslėptas prasmes ir yra šios knygelės tikslas”.

Kultūros centro sektoriaus vadovės Nijolės Marcinkevičienės monografijoje PAVARĖNIS autentiška dzūkų tarme pristatomas jau bebaigiąs išnykti Varėnos rajono Pavarėnio kaimas. Didžiąją knygos dalį sudaro 1997 m. etnografinėse ekspedicijose surinkti papročiai, tikėjimai, žmonių pasakojimai. Jie padeda geriau pažinti ne tik šio seno kaimo tradicijas, gyvenimo būdo ypatumus, pasaulėžiūrą, bet teikia žinių apie lietuvių pamatines gyvenimo vertybes.

1999 m. Jono Basanavičiaus premija įteikta etnologui Juozui Kudirkai. Jis pasišventęs fiksavo Gudijoje esančių ir buvusių kaimų istoriją, papročius. Kiek anksčiau (1977) išleidome APSO IR PELEKŲ LIETUVIŠKOJI KULTŪRA, o 1999-aisiais - PLIKIŲ KAIMO PAPROČIAI. “Žirmūnų bažnytkaimyje Vilniaus - Lydos plentas atsišakoja į Rodūnią. Ši atšaka už 5 km kerta pelkėtomis lankomis tekantį Ditvos upelį - tai 1920 metų Baltarusijos - Lietuvos siena. Priekyje dešinėje lieka Ožių kaimas. Toliau nuo kalniuko sukantis kelelis per Magūnus ir nuveda į Plikius... Būdingas lietuvių gyvensenos pavyzdys ir gali būti Plikių kaimas... Senosios materialinės kultūros liudytojų maža teišliko, daugiau duomenų yra apie dvasinį gyvenimą, tai nulėmė leidinėlio pobūdį”, - rašo pratarmėje J. Kudirka.

MUZIKA ARMONIKOMS (sudarė Arvydas Baika) - leidinukas armonikininkų ir folkloro ansamblių repertuarui papildyti. Jis pravers ne tik liaudies instrumentinės muzikos tyrinėtojams, bet ir atlikėjams, kūrėjams. Čia pateikta 70 tradicinių liaudiškų melodijų, užrašytų iš įvairių Lietuvos regionų kaimo muzikantų, kurie groja bandonija, koncertina, Peterburgo ar Vienos armonika. Repertuaras tradicinis: maršai, polkos, valsai, tautiniai ir “atvežtiniai” šokiai. Tačiau, anot sudarytojo, svarbiausia užrašant gaidas - išsaugoti regioniniai savitumai, atskleistos tarpusavio įtakos.

Pasirodė du sceninių šokių rinkiniai:

KUPOLIŲ RATELIS - aštuonių autorių 10 šokių jaunimui;

SKRAIDŽIOJO PAUKŠTELĖ - Birutės Navickaitės autorinė šokių knyga, kurioje įvairiu laiku sukurti 9 šokiai vaikams ir jaunimui;

Du leidiniai chorams:

GIESMIŲ rinkinyje spausdinami J. Naujalio religinės muzikos konkursuose (1994, 1996, 1998) premijuoti nesudėtingi kūriniai vaikams ir suaugusiems. Taip pat 30 lietuvių kompozitorių giesmių. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Bronius Kutavičius viliasi, kad “mūsų bažnytinė muzika taps meniškai vertinga, atspindinti Dievo žodį ir Dvasią”.

Kompozitorius Algimantas Bražinskas pagal Ramutės Skučaitės žodžius sukūrė 12 nuotaikingų dainelių vaikams. Visa tai knygelėje ČIA DAINELĖS MUMS IR JUMS.

Muzikologas humanitarinių mokslų daktaras Boleslovas Zubrickas parengė enciklopedinį žinyną PASAULIO LIETUVIŲ CHORVEDŽIAI. Knygoje - 877 labiausiai lietuvių chorinei kultūrai nusipelniusių Lietuvos ir užsienio (JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos) vargonininkų bei chorvedžių kūrybinės biografijos su nuotraukomis. Apimtis 770 puslapių. Knygos autorius pratarmėje paaiškina, kad naudotasi įvairiais dainų švenčių leidiniais, chorų bukletais, koncertų programomis, knygomis apie muzikus, enciklopedijomis, žinynais, muzikos žurnalais, periodine spauda. Pabaigoje pateiktas Lietuvos aukštąsias mokyklas baigusių choro dirigentų vardinis sąrašas, taip pat santraukėlės anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis. Knygoje teigiama, kad Lietuvoje būta per 2000 chorų ir apie 100 000 dainininkų, o gyvą chorų sąjūdį padėjo išlaikyti dainų šventės, kurios tapo unikalia kultūros savastimi.

“Šiuo žinyno tipo leidiniu siekiama įamžinti lietuvių chorų vadovų, muzikos pedagogų ir vargonininkų gyvenimą bei darbus, per asmenybių prizmę pateikti kuo platesnę lietuvių chorinės kultūros panoramą. Be to, užsibrėžtas didesnis uždavinys - į dienos šviesą iškelti ir pamirštus tiek Lietuvos, tiek išeivijos pirmuosius žinomus mūsų chorų vadovus - vargonininkus”, - rašo pratarmėje knygos autorius. Daug nuotraukų ir kitokių duomenų gauta iš Lietuvių muzikologijos archyvo Čikagoje, naudotasi V. Strolios sudarytu išeivijos vakalinių grupių ir jų vadovų sąrašu. Autorius nemažai papildomos medžiagos surinko susirašinėdamas su Lietuvos ir užsienio chorvedžiais, jų giminėmis, artimaisiais.

Garso kasetė TAI MIŠTŪNŲ GRAŽUS KAIMAS (serija “Dainos iš visos Lietuvos”). Sudarė R. Ambrazevičius. - Vilnius, 1999.

Kasetėje - tradicinės dainos, dar šiuo metu gyvos dzūkiškame Mištūnų kaime (Šalčininkų r.). Turėtų sudominti saviti dainų variantai, solinis ir daugiabalsis ansamblinis dainavimas.

Garso kasetė GALI BARALIO MĖLYNI KARVELIAI. Jono Jakubausko dainos (serija “Dainos iš visos Lietuvos”). Sudarė R. Ambrazevičius. - Vilnius, 1999.

Jonas Jakubauskas (g. 1908 m.) - vienas įžymiausių dzūkų dainininkų, Seinų valsčiaus tradicinio dainavimo reprezentantas. Iš jo užrašyta per 200 dainų. Kasetėje - 25 dainos, dalis jų skambėjo diskografine retenybe tapusioje plokštelėje “LIETUVIAI, SUVALKŲ KRAŠTO DAINOS” (1990) bei kitos.

Kasetės skiriamos tradicinio dainavimo mėgėjams, folkloro ansambliams, gali būti taikomos įvairioms dzūkiško dainavimo iliustracijoms.

Garso kasetes AUKŠTAITIJOS MUZIKANTAI, ŽEMAITIJOS MUZIKANTAI, SUVALKIJOS MUZIKANTAI sudarė Arūnas Lunys (Vilnius, 1999).

Kasetėse įrašytos Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos regionų tradicinės polkų, valsų, maršų, fokstrotų, senųjų liaudies šokių melodijos. Jas atlieka ryškiausi šių regionų muzikantai, grojantys labiausiai liaudyje paplitusiais instrumentais: bandonijomis, Peterburgo, Vienos, rusiškomis armonikomis, smuikais, cimbolais ir kt.

Kasetės skirtos visiems, besidomintiems tradicine liaudies muzika, instrumentais, liaudies melodijomis, taip pat gali būti taikomos mokyklose kaip metodinė medžiaga iliustracijoms.

Garso kasetė ŠOKINĖKIT, BERNIUKAI / Lietuvių liaudies šokiai (akompanimentas). Sudarė E. Venskauskaitė. - Vilnius, 1999.

Pradinių klasių mokytojai, kurie jau daug metų naudojasi A. Kirvaitienės sudaryta metodine priemone “Lietuvių liaudies rateliai, žaidimai, šokiai” (Kaunas, 1992; Radviliškis, 1995; Vilnius, 1998), kasetėje ras visų knygelėje aprašytų šokių muziką, tinkančią akompanimentui.

Prireikus ja galės pasinaudoti ir kultūros darbuotojai bei vaikų folkloro ansamblių vadovai.

KŪRYBOS METRAŠTIS 1999. Turinys