Lietuvos pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena" unikalus ne tik tuo, kad tai vienintelis tokio pobūdžio respublikinis suaugusiųjų konkursas, bet ir tuo, kad tai nedažna proga praverti gausius mūsų tautosakos klodus ir pateikti juos gyvu žodžiu. Juk gyvas žodis, pasak garsiojo Lietuvos tautosakininko Leonardo Saukos, labai galingas, jo sparnai – tai tūkstančiai intonacijų, pasakotojo emocijų, kuriomis jis savaip sušildo istoriją, netikėtų balso vingrybių, kurios geba perteikti tokius jausmų atspalvius, kurių rašytiniais žodžiais neįmanoma išreikšti.

Konkurso ištakos – Dainavos krašto folkloro šventė

Šįmet Druskininkuose pasakotojų konkursas „Žodzis žodzį gena" rugsėjo 8, 9 d. vyks jau dešimtąjį kartą. Konkurso sumanytoja, Druskininkų kultūros centro etnografė Lina Balčiūnienė prisimena, kad konkursai, pradėti rengti 2011 metais, buvo tradicinės Dainavos krašto folkloro šventės Druskininkuose sudėtinė dalis. Pirmieji du vadinosi „Molinis puodas“, juose dalyvavo tik Alytaus apskrities pasakotojai. Trečiasis konkursas jau tapo respublikiniu, buvo pavadintas „Žodzis žodį gena“. Idėjai rengti atskirą konkursą pritarė ir ją palaikė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kasmet prisidedantis prie konkurso organizavimo. Penkerius metus vyko kasmet, dabar rengiamas kas antri metai. 2021 m. konkursui suteikta ypatinga reikšmė – jis įtrauktas į Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių renginių sąrašą.

Konkurse dalyvauja tik suaugusieji pasakotojai: pateikėjai, t. y. vyresnio amžiaus žmonės, tradiciją perėmę natūraliai iš savo šeimos ar bendruomenės; asmenys, savarankiškai išmokę pasakoti iš pateikėjų, knygų, įrašų ir pan.; folkloro ansamblių nariai, kultūros darbuotojai.

Gyvo žodžio menas jungia kūrėjo ir atlikėjo meną

Finaliniame rate Druskininkuose konkurso dalyviai iš visos Lietuvos varžysis skirtingose kategorijose. Per du vakarus 25 pasakotojai iš įvairiausių Lietuvos etnografinių regionų pažers pilną skraitą žodinės liaudies kūrybos deimančiukų: laikydamiesi sekimo, pasakojimo, šnekamosios kalbos stilistikos, vaizdingomis tarmėmis, patarmėmis, šnektomis ir pašnektėmis jie porins pasakas, sakmes, padavimus ir smagias istorijas. Pasakos tai, ką išgirdo iš tėvų, senelių, prosenelių ar perskaitė garsiausiuose tautosakos rinkiniuose, dalinsis neišsemiama tautos išmintimi. Pasakojimui suteiks savo patirčių, emocijų, išgyvenimų atspalvius, skleis smagią nuotaiką.

Kompetentinga komisija, vadovaujama Vidos Šatkauskienės, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotojos etninės kultūros veikloms, vertins ne tik repertuaro autentiškumą, pasirinktų kūrinių turinį ir meninę vertę, bet ir į tai, kaip įtaigiai, tikroviškai, išraiškingai bus pateikta istorija, koks pasakotojo ryšys su publika, sceninė kultūra.

Konkurso metu bus išrinktas „Glauniausias pasakorius“. 2021 metais šis titulas atiteko pasaką ‚Apė kalvia gezelį“ pasekusiai Virginai Asnauskienei iš Klaipėdos krašto, nepailstančiai puoselėjančiai Mažosios Lietuvos krašto tradicijas ir lietuvininkų tarmę.

„Konkursas „Žodzis žodzį gena“ suteikia išskirtinę progą pasimėgauti Lietuvos kraštuose gyvomis tarmėmis, turtingomis sakytinės tautosakos tradicijomis, saugančiomis ne tik tautos išmintį, vertybes, darnaus gamtos ir žmonių pasaulio pojūtį, bet ir sąmojų, šmaikštumą, teikiantį sveikas emocines patirtis, – sako V. Šatkauskienė. – Žinoma, renginio ašis – charakteringi, talentingi pasakotojai – tikri žodžio meistrai. Tai vienintelis tokios aprėpties pasakotojų renginys Lietuvoje, tad garbė ir padėka Druskininkų kultūros centro darbuotojams už šio konkurso inicijavimą ir nuoseklų tęstinumą“.

Mįslingi ritualai ir kaukų išdaigų siautulys

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ konkurso programą nuspalvins naujausiu kūriniu – ką tik būtent šiam konkursui parengta lietuvių mitologinių sakmių muzikine programa „Kaukų išdaigos“.

Programos pagrindas – lietuvių sakmės apie kaukus, ratiliokų praturtintos asmeniniais išgyvenimais ir pasakojamos istorijų pasakojimo (storytelling) stiliumi. Pasakojimus iliustruoja ir kaukus išgirsti padeda pagal atitinkamą kauko portretą parinktos tradicinės dainos, sutartinės, maldelės, greitakalbės, paukščių balsų pamėgdžiojimai ir nepakartojamos muzikinės improvizacijos. Mįslingą kaukų kvietimo ritualo atmosferą ir kaukų išdaigų siautulio įspūdį kuria aibė tradicinių ir naujai ratiliokų atrandamų muzikos instrumentų.

Pasakojimai prisodrinti įvairiausių Lietuvos kampelių tarmių ir autentiškos kalbos. Programos klausytojai išgirs zarasiškių, kupiškėnų, varėniškių, šiauliškių, tauragiškių ir kitų šnektų. Į programą elegantiškai įsipins net ir nykstanti šišioniškių tarmė.

„Kaukų išdaigas“ drąsiai galima pavadinti antrąja „Ratilio“ mitologijos studijų serija. 2021 metais pristatę programą „Laumių monai“, šiemet ansambliečiai į storytelling žanrą įtraukė ir kitus ansamblio dalyvius. Taigi, klausytojų laukia tiek nauji veidai, dar negirdėti pasakojimo stiliai, tiek jau tikrų istorijų pasakojimo asų pasirodymai. 

Renginio programa