2006 m. spalio 24–26 d. vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Kryždirbystės fenomenas liaudies kultūroje“, kurią surengė Lietuvos liaudies kultūros centras ir Kultūros, filosofijos ir meno institutas. Ši konferencija buvo numatyta Lietuvos liaudies kultūros centro kartu su UNESCO parengtame Veiksmų plane kryždirbystės tradicijoms saugoti ir plėtoti.

Spalio 24–25 d. konferencijos posėdžiai vyko Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje. Konferencijos pranešimai atspindėjo iki šiol netyrinėtus kryždirbystės reiškinius arba iškėlė naujas jų tyrinėjimų aspektus. LLKC tautodailės poskyrio vadovės T. Jurkuvienės pranešime buvo apžvelgta kryždirbystės tyrinėjimų raida, išryškintos pagrindinės tų tyrinėjimų kryptys. Nacionalinio muziejaus darbuotojos S. Urbonienės pranešimas buvo skirtas aktualiam meno ir amato santykiui senųjų dievdirbių kūryboje. Dr. Libertas Klimka pateikė įdomią koplytėlių prie medžio funkcijų interpretaciją. Dr. S. Žeimienės pranešimas atskleidė Pavasarininkų organizacijos statytų kryžių ypatumus, jų santykius su tradicijomis.

Hab. dr. Vytenis Rimkus analizavo tradicijų ir naujovių santykį Kryžių kalne. Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslinės bendradarbės Gabijos Surdokaitės pranešimas buvo skirtas dar labai mažai tyrinėtiems dvikryžmiams kryžiams – karavykams. Dr. E. Usačiovaitė aptarė šviesos simbolius kryžiuose. Dr. A. Počiulpaitė analizavo senųjų tradicinių medinių paminklų (kryžių, koplytėlių) kopijų padarymą, kaip vieną iš būdų išsaugoti kryždirbystės paveldo vertybes bei šios veiklos problemas.

Užsienio mokslininkų analizės objektai – specifiniai Lietuvoje mažai pažįstami reiškiniai, būdingi tautai ar kokiai etninei grupei. Dr. T. Graves pranešimas buvo skirtas kapo (tikriau antkapio), kaip kultūros ir religijos atspindžio, analizei. Jį papildė videofilmas apie Amerikos vokiečių, išeivių iš Rusijos, kapines. Dr. O. Lobačevskajos pranešimas atspindėjo archainius iki šiol tebegyvuojančius kryžių rengimo papročius Baltarusijoje. Rusų mokslininkai Dr. A. Lidovas ir dr. S. Javorskaja gilinasi į sakralinių erdvių specifiką Rusijoje (Naujoji Jeruzalė, Šumajevo kryžius ir kt.), ypač įdomios buvo paralelės su Žemaičių ir Vilniaus Kalvarijų kalnais. Dr. E. Kocoj iš Lenkijos pranešime buvo analizuojama Velykų kryžiaus reikšmė pravoslavų dvasingume ir apeigose. Dr. M. Richardson pateikė savitą I. Užkurnio kūrybos interpretaciją.

Išleistos pranešimų tezės (pdf versija).

Visą konferencijos medžiaga paskelbta atskirame leidinyje.

Spalio 26 d. vyko išvažiuojamasis seminaras „Sakralinių erdvių ypatybės, kūrimas ir funkcijos“. Jame dalyvavo konferencijos pranešėjai, muziejų, mokslinių institucijų, kultūros darbuotojai. Aplankyta V. Svirskio kryžių ekspozicija Kėdainių krašto muziejuje, Agailių kryžių kalnelis ir Kryžių kalnas. Pastarieji sudaro savaimines kryžių sankaupas, kuriose pastaruoju dešimtmečiu vyksta didesni ar mažesni tvarkymo darbai, kuriama atitinkama infrastruktūra (Kryžių kalnas). Seminaro metu išsivysčiusioje diskusijoje ypač daug svarstyta kišimosi į savaiminę kryžių kalnelių raidą problemos, analogijos su kituose kraštuose egzistuojančiais kryžių sankaupomis – kryžių kalneliais.

Alė Počiulpaitė

Lietuvos liaudies kultūros centras

Konferencijos „Kryždirbystės fenomenas liaudies kultūroje“ tezės ir mokslinių straipsnių rinkinys

Grįžti atgal...