|
Svetainės struktūra
|
| Aukso paukštė 2015 - Folkloro kolektyvai | ||||
Nominacija Laureatas Vilniaus etninės kultūros bendrijos folkloro ansamblis „Radasta“ gyvuoja nuo 1981 m. Jis įsikūrė tuometiniame Komunalinio ūkio projektavimo institute: pradžioje buvo KŪPI (Komprojekto) ansamblis, nes visi dalyviai dirbo vienoje vietoje, „Radasta“ tapo tik po aštuonerių veiklos metų. Ansamblio įkūrėja ir pirmoji vadovė – Aldona Ragevičienė. Vėliau vadovavo etnomuzikologės Lina Kirsnytė (Vilienė) ir Lijana Šarkaitė. Dabartiniai vadovai yra Saulius Bružas ir Audronė Vakarinienė.
Ansambliečiai didžiuojasi, kad nesuskilo, neišsivaikščiojo, neperbėgo svetur, kaip jie patys sako, „mūsų „Radasta“ žydi Lietuvoj“, o svarbiausia, kad juos vienija kūrybinis žaismas, meilė liaudies dainai ir šokiui. Visi gyvena arba dirba sostinėje, bet kilę iš skirtingų Lietuvos kampelių, todėl tarp jų yra ir žemaičių, ir aukštaičių, ir dzūkų, ir suvalkiečių, gražiai šnekančių savo krašto tarme. Todėl ansamblis turi vakaronių vedėjų, tarmiškai kalbančių pasakotojų, medžio drožėjų, vytelių pynėjų, drabužių siuvinėjimo specialistų, juostų pynėjų. Labiausiai ,,Radastos“ ansambliečiai mėgsta dainuoti, tačiau nemažai dėmesio skiria ir instrumentinei muzikai: groja skudučiais, ragais, daudytėmis, lamzdeliais gražias melodijas moka išpūsti, griežia armonikomis, smuikais, basetle, kanklėmis, o kur dar būgnas, žvanguliai, įvairios tarškynės ir kiti instrumentai... „Radasta“ – daugelio šalyje ir užsienyje vykstančių folkloro renginių ir kultūrinių švenčių dalyviai. Kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, Lietuvos dainų šventėse, taip pat talkina įvairių Vilniaus miesto švenčių metu. Per 35 gyvavimo metus daug koncertavo užsienio folkloro festivaliuose: Kanadoje, Vokietijoje, Olandijoje, Turkijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ir kitur, gastroliavo Suomijoje, Rumunijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, aplankė ir tolimiausius Lietuvos kampelius, koncertavo švietėjiškuose renginiuose, mokyklose, parodų atidarymuose, mugėse. Dalis radastiečių yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventai arba dėstytojai, todėl ansamblis mielai pasirodo šio universiteto bendruomenės šventėse, vakaronėse, Gedimino klubo programose. „Radastos“ ansambliečiaidalyvavo 6 tautosakos ekspedicijose. Jose surinktas dainas, užrašytus šokius dainavo ir šoko daugybę metų, labiausiai mėgsta juos ir šiandien. Kolektyvas parengė daug savitų ir įdomių programų: Kalėdų, Užgavėnių, Rasos švenčių, apie vakaruškas, „Saulala giedrioji“, „Gimtoji žemė“, „Žydi klesčia radastėlė“, „Apie šokius...“, „Pasišersiu sau žirgelį“, „Ir išėjo Jonas laimės ieškoti“ ir kitų. Ansamblis įrašė ir išleido keletą publikacijų: 1992 m. – „Radastos“ garsajuostę, 2003 m. – kompaktinę plokštelę ,,Oi žamas mažas“, kurioje sudėtos skambiausios kolektyvo dainos ir melodijos, atspindinčios radastiečių meistriškumą ir kūrybinius ieškojimus. Tačiau didžiausiu savo išskirtinumu ansamblis laiko pomėgį šokti, pastangas atkurti tradicinę šokimo manierą ir išryškinti kiekvieno individualybę. Todėl kolektyvas Lietuvos liaudies kultūros centro buvo pakviestas šokti rengiant leidinius „Šoks broliukai šokinį“, „Kadriliai. Jonkeliai“, reprezentacinį DVD „Lietuvos šokiai, dainos, instrumentinė muzika“. Vadovų credo: „Į senąją muziką žvelgti dabarties akimis.“ Nominacija Laureatas
Marijampolės folkloro ansamblis „Žibinyčia“ gyvuoja nuo 2004 m. rudens. Jo įkūrėjai – Žydrūnas Rutkauskas ir Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė (kartu vadovavusi 2004–2005m.). Įvairių profesijų marijampoliečius, mokinius, studentus vienija noras pažinti ir puoselėti tradicinės kultūros palikimą, meilę savo krašto dainai ir šokiui. Šiuo metu ansamblyje dainuoja, šoka ir groja 26 nariai. Tradicinė ansamblio kapelija groja smuiku, basedle, armonika, bandonija, būgnu, sekminių rageliu, ožragiu, cimbolais. Aukštaitišką tradicinę muziką atlieka skudučiais, ragais, lamzdeliais, o dainoms pritaria suvalkietiškomis ir žemaitiškomis kanklėmis. „Žibinyčia“ atstovauja Sūduvos kraštui įvairiuose šalies renginiuose, dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Tek saulužė ant maračių“, „Parbėg laivelis“, „Saulės žiedas“, „Saulelė raudona“, „Atataria lamzdžiai“. Aktyviai koncertuoja Marijampolės miesto šventėse, mokyklose, susitikimuose, bendruomenių susibūrimuose, rengia kalendorines šventes visuomenei. Ansamblis atstovavo Lietuvai tarptautiniuose folkloro festivaliuose Sicilijoje, Makedonijoje, Italijoje, įvairiuose renginiuose Lenkijoje, Rusijoje. Kartu su kitais regiono kolektyvais 2005 m. išleistoje kompaktinėje plokštelėje „Sūduvos krašto dainos ir muzika“ skamba keletas ansamblio atliekamų dainų ir instrumentinės muzikos kūrinių. 2013 m. ansamblis išleido kompaktinę plokštelę „Sūduvos krašto tradicinė muzika“, kurioje įrašyta Sūduvos krašto žodinė tautosaka, dainos, instrumentinė muzika, 2015 m. kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru išleista kompaktinė plokštelė „Marijampolės krašto muzikantai“ (Lietuvių liaudies instrumentinė muzika). 2009 m. III tarptautiniame folkloro konkurse-festivalyje „Saulės žiedas“ ansamblio kapela buvo apdovanota specialiuoju tarptautinės komisijos prizu, o 2014 m. gavo festivalio „Ant rubežiaus“ šauniausios (antros dienos) tradicinės kapelos nominaciją.
Nominacijos „Aukso paukštė" įteikimo akimirkos |
