GERIAUSI 2019 M. LIETUVOS KULTŪROS CENTRAI

Aukščiausioje kategorijoje geriausiu pripažintas

Plungės rajono savivaldybės kultūros centras

2019 m. savo kūrybinės veiklos 80-ies metų jubiliejų atšventęs ir tais pačiais metais  galutinai iš Valstybės investicijų programos ir Plungės rajono savivaldybės lėšų rekonstruotas Plungės rajono savivaldybės kultūros centras šiandien yra modernus, šiuolaikiškas ir  bendruomenės kultūrinius poreikius tenkinantis centras. Tai viena populiariausių, labiausiai  bendruomenės narių mėgstama  kultūros ir meno įstaiga rajone.  Kultūros centre kūrybingai dirba ir kuria 22 mėgėjų meno kolektyvai, kuriuose yra virš 1000 dalyvių. Plungės kultūros centre aktyvią kūrybinę veiklą plėtoja bene vieninteliai regione profesionalios sudėties Simfoninis orkestras, kuriame muzikuoja virš 40 muzikantų ir klasikinio baleto studija, kurioje šoka virš 120 balerinų. Per metus Kultūros centro darbuotojai plungiškiams, regiono gyventojams ir kitiems lankytojams surengia virš 360 įvairiausių renginių, koncertų, teatro spektaklių, parodų, projektų, festivalių ir t.t. Šiuose renginiuose kasmet apsilanko vidutiniškai virš 200 tūkstančių lankytojų.

Kultūros centro kultūros ir meno darbuotojai profesionaliai derina etninės kultūros, edukacines, pramogines ir socialines veiklas užtikrindami bendruomenės nariams visavertį dalyvavimą kultūros kūrime ir vartojime. Ypač daug dėmesio skiriama profesionaliojo meno pristatymui, todėl nuolat rengiami ne tik klasikinės muzikos, džiazo koncertai ar teatrų spektakliai, bet ir bendri meninės edukacijos projektai, kuriuose jungiasi Kultūros centro, rajono ar regiono meno kolektyvai ir profesionalūs menininkai. Be nuolat inicijuojamų naujų, novatoriškų ir netradicinių renginių Kultūros centras kasmet organizuoja 5 tarptautinius ir per 20 respublikinių didelės apimties, gerai šalyje žinomų ir bendruomenės narių mėgstamų  tradicinių festivalių ir projektų.

Plungės kultūros centras yra vienas  aktyviausių centrų šalyje organizuojant ir vykdant neformalųjį vaikų ir jaunimo ugdymą. Centras parengė ir akreditavo net 11 neformaliojo vaikų švietimo programų, kuriose gaunant valstybinį finansavimą šiandien ugdoma 560 Plungės miesto ir rajono vaikų bei jaunimo.

2020-ųjų metų svarbiausias ir reikšmingiausias įvykis Plungės kultūros centrui

I kategorijoje geriausiu pripažintas

Kretingos rajono Salantų kultūros centras

      Tradiciniai Salantų kultūros centro renginiai – vienas iš svarbiausių kultūros centro veiklos barų. Centras kasmet organizuoja Užgavėnių, Atvelykio, Žolinių, Rasos, Vasaros lygiadienio, kitas kalendorines bei valstybines šventes, atmintinas, tarptautines teatro, vaikų gynimo, motinos, tėvo, šeimos, pagyvenusių žmonių dienas. Kasmet rengiamos: kūrėjų „Žodžiu, garsu, spalva, forma“, regioninė liaudiškų kapelų šventė „Kaimynėli, būki svečias“, respublikinė liaudiškų šokių šventė „Šokių juosta apjuosime Lietuvą“, rajoninė vokalinių ansamblių apžiūra „Sidabrinių balsų aidai“, Eglės įžiebimo šventė, linijinių šokių festivaliai. Ypač populiari kasmet vykstanti Salantų miesto šventė, pritraukianti salantiškius iš Norvegijos, Danijos, Švedijos, Anglijos, Amerikos ir kt. Kultūros centre rengiamos tautodailininkų parodos, organizuojami kūrybos vakarai, susitikimai.

      Kultūros centro darbuotojai didelį dėmesį skiria edukacinei veiklai, kuri kasmet plečiama. Kretingos rajono savivaldybės taryba taip pat vertina kultūros centro edukacinę veiklą ir kasmet skiria lėšų veiklai plėtoti. Krašto tautodailininkai, paskatinti ir palaikomi kultūros centro darbuotojų perduoda jaunoms šeimoms tradicinių amatų – drožybos, riešinių, pirštinių, kojinių mezgimo, vilnos vėlimo verpimo, audimo, siuvinėjimo, kastinio sukimo, muilo gamybos, žvakių liejimo paslaptis. Edukacinė veikla aktyvi ir skyriuose Čia veikia amatų mokyklėlės, sūrio gamyba, žemaitiškų valgių gaminimas, nėrimas vašeliu, kiaušinių marginimas. Kasmet didelio populiarumo susilaukia respublikinė tautodailės ir amatų šventė „Geradarės Anės juomarks“.

        Salantų kultūros centras rūpinasi ir profesionalaus meno sklaida. Atlikėjams, muzikinėms grupėms yra sudarytos geros techninės sąlygos.

      Kultūros centras aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Rengia ir teikia paraiškas Kretingos rajono savivaldybei: kultūrinės veiklos, valstybinių švenčių ir atmintinų dienų minėjimo, etninės kultūros, atvirų jaunimo erdvių veiklos programoms, Lietuvos kultūros tarybai. 2015 – 2019 metais puikiai pavyko įgyvendinti šiuos projektus: vaikų ir jaunimo tarptautinis festivalis „Jaunystės spalvos“, respublikinė liaudiškų šokių šventė „Šuokuom, šuokam ė da šuoksem“, liaudiškos muzikos šventė „Grok, žemaiti, mušk į būgną, kad visiems čia linksma būtų...“, respublikinė jaunimo muzikos šventė „Gyvasis vanduo“, respublikinė mokslinė  - praktinė konferencija „Antanas Salys – mūsų kraštietis“, Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų festivalis „Vaikai ir muzika“ bei kt..

II kategorijoje geriausiu pripažintas 

Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė, Neringos sav.)

      Liudviko Rėzos kultūros centras – unikali Neringos miesto kultūros įstaiga, ypatingą dėmesį skirianti savo krašto etninės kultūros tradicijų puoselėjimui ir sklaidai. Centras aktyviai kuria Neringos miesto kultūrinį gyvenimą, nuolat reprezentuoja savo kraštą visoje Lietuvoje ir užsienyje.  Liudviko Rėzos kultūros centro organizuojamoje veikloje dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės, kurie aktyviai įsitraukia į kūrybinę veiklą. Centras užtikrina profesionalaus meno sklaidą, vykdo ir plėtoja edukacinę veiklą, propaguoja ir plėtoja profesionalųjį meną, organizuoja mėgėjų meno kolektyvų veiklą, organizuoja valstybinių švenčių ir atmintinų dienų paminėjimus, miesto šventes, koncertus, vakarones, parodas, seminarus, kursus, susirinkimus ir kitokius kultūros, švietimo, laisvalaikio ir poilsio renginius, telkia Neringos miesto bendruomenę.

     Esminis Liudviko Rėzos kultūros centro pastarųjų metų tikslas – siekti įvairių kultūros žanrų gyvybingumo, globoti ir skatinti etninę, mėgėjų bei profesionalaus meno veiklas, renginių organizavimą bei kitą kultūrinę raišką, rūpintis jos plėtra. Įstaigos veikloje ypatingas dėmesys skiriamas Kuršių nerijos kultūros ir istorijos paveldo reprezentavimui ir sklaidai, ryškiausių Juodkrantės kaip kurorto raidos momentų išryškinimui, išskirtinių šio krašto asmenybių – tokių kaip Martynas Liudvikas Rėza, Adalbertas Bezzenbergeris – pristatymui. Tai įgyvendinama organizuojant itin aukštos kokybės temines paskaitas, pažintines ekskursijas, mokslines konferencijas. Centras yra garbingos Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo ceremonijos organizatorius, Juodkrantės kurorto dienų rengėjas, folkloro šventės ,,Pūsk, vėjuži!” sumanytojas. Liudviko Rėzos kultūros centro projektai (folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“, projektas „Kails!“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“, Juodkrantės kurorto dienos) turi aiškų tikslą puoselėti Kuršių nerijos kultūrinį identitetą. Liudviko Rėzos kultūros centro vykdomi projektai aktualizuoja Neringos miesto kurorto idėją, puoselėja Kuršių nerijos kultūrinę ir istorinę tapatybę. 

      Šios kultūros įstaigos veikla įdomi tuo, kad Centro patalpose (senosios mokyklos pastate) yra įrengta XIX a. pab. - XX a. pr. Juodkrantės gyvenvietės istorinė ekspozicija, kurioje galima apžiūrėti autentiškus eksponatus, nuotraukas, susipažinti su informacija kompiuteriniame terminale, 5 dalių vizualiniu maketu pritaikytu silpnai regintiems. Centre veikia solidus Kultūros centro kuratoriumas, kurio sudėty yra ne viena Lietuvos kultūrai ir mokslui svarbi asmenybė.

      Centras užsiima leidybine veikla – prisideda prie M. L. Rėzos raštų leidybos, inicijuoja bendruomenei svarbių ir aktualių leidinių leidybą. Liudviko Rėzos kultūros centro išleistos knygos – istorikės dr. Nijolės Strakauskaitės „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ lietuvių ir vokiečių kalbomis, Aldonos Balsevičienės „Raganų kalno pasakos“, fotoalbumas „Juodkrantė ir jos perlai“ – pristato Kuršių nerijos Juodkrantės gyvenvietės kaip Pasaulio paveldo autentiškumą, išskirtinę visuotinę vertę.