Lietuvos nacionalinis kultūros centras - Folkloro kolektyvai

Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ susibūrė 1986 m. Šio kolektyvo iniciatorė ir pirmoji vadovė Jolanta Labanauskaitė. Vėliau kolektyvui vadovavo Kęstutis Volkus, Alvydė Panova. Nuo 1993 m. ansamblį globojo ilgametė vadovė Angelė Virgailienė. Donatas Stakvilevičius „Aidijai“ vadovauja nuo 2011 m.

Ansamblio nariai – linksmi ir draugiški žmonės. Juos vienija meilė savo krašto folklorui. „Aidijos“ repertuarą sudaro skirtingų Lietuvos kraštų folkloras, tačiau vyrauja Radviliškio apylinkių bei Šiaurės Aukštaitijos regiono dainos, šokiai, žaidimai, tradicinė instrumentinė muzika, didelis dėmesys skiriamas Šeduvos krašto dainoms, šviesaus atminimo kraštotyrininkės Šeduvos Babos – Emilijos Brajinskienės surinktai etninės kultūros medžiagai: atkurtas Šeduvos krašto kadrilis, kiti šokiai ir žaidimai. Kolektyvas organizuoja ir švenčia kalendorines šventes: Užgavėnes, Atvelykį, Rasas (Jonines), Sekmines, Advento vakarus. „Aidijos“ iniciatyva vyko tarptautinis folkloro festivalis „Ganiau palšus jautelius“, Škaplierinės atlaidų folkloro festivalis „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“. Kolektyvas kasmet dalyvauja Baltų vienybės dienos renginiuose, rengia etninės kultūros akciją „Visa Lietuva šoka“, Lietuvos moksleivių folklorinių šokių veržytuves „Patrepsynė“, veda edukacinius užsiėmimus „Medkopys“, „Šienapjūtė“ ir kt. Ansamblis paruošė savitų teminių programų: „Įkurtuvės“, „Žmogiškumo keliu“, „Seklyčioj pas Babą“ (apie E. Brajinskienę), „Žirgas – Dievo dovana“.

„Aidijos“ atliekamų tradicinių liaudies dainų ir instrumentinės muzikos kūrinių galima išgirsti kompaktinėje plokštelėje „Oi tu žirge žirge“, DVD leidinyje „Te skamba aidas mūs dainos“. 2023 m. išleistoje kompaktinėje plokštelėje „Radviliškio krašto tradiciniai muzikantai“ įrašyti D. Stakvilevičiaus, Jūratės Stakvilevičienės, Vidos Bagušienės, Algimanto Bagušio ir Broniaus Kiseliaus atliekami kūriniai. Ansambliečiai kankliuoja, griežia smuikais, dumpliniais instrumentais, groja skudučiais, ragais, lamzdeliais, Sekminių rageliais, dambreliais, basetle ir kitais instrumentais.

Ansamblis nuolat dalyvauja rajono, šalies bei tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose: „Baltica“, „Europiada“, „Tek saulužė an maračių“, „Atataria lamzdžiai“, „Skamba skamba kankliai“ ir kt. Kasmet surengia daugiau nei dvidešimt pasirodymų šalyje. Nuo 1994 m. dalyvauja visose Lietuvos dainų šventės Folkloro dienos programose. Lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalio-konkurso „Grįžulai“ ir tarptautinio folkloro festivalio-konkurso „Saulės žiedas“ laureatai. Ansamblis atstovavo Lietuvai Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Sardinijoje.

Donatas Stakvilevičius (g. 1970 m. Alytaus r., Seimeniškių k.) – muzikantas, tradicinių liaudies instrumentų ir amatų meistras. Jo muzikinis kūrybinis kelias prasidėjo Lietuvos veterinarijos akademijos folkloro ansamblyje „Kupolė“. Donatas kartu su žmona, profesionalia muzikante Jūrate, atsakingai ir su polėkiu buria folklorą mėgstančių radviliškiečių bendruomenę. Tradicinės kultūros puoselėjimas tapo vadovo ir kolektyvo gyvenimo būdu. 2023 m. D. Stakvilevičiui įteikta pirmoji Radviliškio krašto kultūros premija.

Vadovo kredo: „Daina dalinkis ir lobiais išminties, kuriuos gavai iš protėvių garbingos praeities“.

Nominacija „Geriausias krašto folkloro kolektyvas"

Laureatas Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“ ir vadovė Diana Skvarčinskaitė

Ansamblis susibūrė paskatintas zarasiškio folkloristo Algirdo Svidinsko, o jam vadovauti ėmėsi etninės kultūros puoselėtoja etnografė, ilgametė kolektyvo siela Rimutė Vitaitė. Nuo 2020 m. ansambliui vadovauja ir sėkmingai tradicijas tęsia Diana Skvarčinskaitė. „Seluona“ susibūrė istoriškai svarbiais 1988 m. kartu su Sąjūdžiu, tautos kultūriniu, dvasiniu atgimimu. Ilgą ir turiningą savo gyvavimo laikotarpį kolektyvas nuosekliai puoselėja Zarasų krašto ir Aukštaitijos regiono etnokultūrines vertybes, liaudies dainas, sutartines, instrumentinį folklorą.

Ansamblyje dalyvauja įvairių specialybių ir profesijų žmonės – mokytojai, menininkai, biudžetinių įstaigų darbuotojai ir kt. Juos vienija domėjimasis sėlių kultūra. Kolektyvo repertuare vyrauja šio krašto liaudies kūryba. „Seluona“ parengė įdomių teminių programų – „Sėliškos Ilgės“, „Aukštaičių vestuvės“, „Ti gerai kur mūsų nėr“, „Šviečia saulyte ir un kareivėlių“, „Stelmužės paslaptis“.

„Seluonos“ veikla – įvairiapusė. Pagrindinis kolektyvo tikslas – tradicinės kultūros paveldo vertybių sklaida savame krašte. Kolektyvas atgaivino ir švenčia kalendorines šventes, rengia apeigas Šavašos pažintiniame take, prie Stelmužės ąžuolo „Pa Sanuoju Ųžalu“. Šie renginiai į bendrą sutartinių giedojimą įtraukia daug žiūrovų. Nuo 1993 m. „Seluona“ organizuoja Zarasų folkloro šventę „Žolinės“, 2017 m. išaugusią į tarptautinį folkloro festivalį „Žolynai“. Ansamblis stengiasi perteikti tradicijas jaunajai kartai – bendradarbiauja rengiant kasmetį vaikų ir jaunimo sambūrį „Oželio pastogėj“, vaikų ir jaunimo festivalį „Zalvynė“, etnostovyklas, edukacijas, mokymus, puoselėja senąsias audimo bei tautodailės tradicijas. Buvusios ansamblio vadovės R. Vitaitės įkurtoje Tradicinių amatų artelėje ansamblietės mokosi austi ar pinti juostas, siūti kostiumo detales. Seluoniečiai dėvi vadovės R. Vitaitės ir dalyvės Birutės Andrijauskienės austus kostiumus. 2016 m. tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ kolektyvas tapo nominacijos „Geriausi folkloro grupės tautiniai kostiumai“ laureatais.

2023 m. „Seluona“ minėjo kūrybinės veiklos 35-erių metų sukaktį. Šia proga visų metų kūrybinių veiklų kalendorius buvo turtingas ir turiningas, viena prasmingiausių – publikacija „35 „Seluonos“ dainingų metų vėriniai“, kurioje užfiksuota 40 Zarasų krašto liaudies dainų, sutartinių įrašai, archyvinė ir istorinė vaizdo medžiaga.

Kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti Lietuvos dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose: „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“, „Aušta aušrela“, „Sutarjėla“ bei kt. Savo krašto tradicinę kultūrą ansambliečiai pristatė Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Armėnijoje ir kt.

Diana Skvarčinskaitė (g. 1978 m. Zarasuose) – etninės kultūros specialistė, pedagogė, Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos narė. Rokiškio kolegijoje baigė muzikos mokytojo bei etninės kultūros renginių organizatoriaus studijas, Klaipėdos universitete – liaudies muzikos bakalaurą ir magistrą, Vytauto Didžiojo universitete – pradinio ugdymo studijas. Užaugino dukrą Gilmę, kuri pasuko mamos pėdomis ir šiuo metu studijuoja VDU muzikos pedagogiką. Daugiau nei 25 metus dirba muzikos mokytoja metodininke bendrojo lavinimo mokyklose, vadovauja keturiems Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvams: vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Čiūta“, folkloro ansambliui „Seluona“, jaunimo sutartinių giedotojų grupei „Gražutė“, sutartinių giedotojų grupei „Laukesa“. Kasmet inicijuoja ir įgyvendina įvairaus pobūdžio kultūrinius projektus. Daug dėmesio skiria vaikų ir jaunimo etninės kultūros ugdymui, rengia mokinius etninės kultūros olimpiadai, Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursui „Tramtatulis“. Drauge su ansambliečiais Zarasų rajone organizuoja ekspedicijas.