Asmenybės nominacija
 
UŽ NUOPELNUS TAUTINEI KULTŪRAI
 

Laureatė
 docentė Irena NAKIENĖ

Irena Nakienė – unikali asmenybė, nusipelniusi Klaipėdos krašto kultūrai, ypač etnokultūros srityje. Folklorinio judėjimo Klaipėdos mieste viena pradininkių, viena ryškiausių Klaipėdos krašto muzikinio folkloro fiksuotoja, tyrinėtoja ir ekspertė, Klaipėdos universiteto docentė, Menų fakulteto Liaudies muzikos katedros siela, fantastiška pedagogė, tarptautinių folkloro festivalių ir įvairių etnokultūrinių švenčių iniciatorė bei režisierė, folkloro ekspedicijų po Klaipėdos kraštą organizatorė bei dalyvė, originalių progresyvių kūrybinių idėjų nestokojanti moteris, aktyvi visuomenininkė, kultūros savanorė ir tikra tradicinės kultūros patriotė, folkloro viruso židinys, guru – taip ją vadina jos mokiniai.

I. Nakienė – folkloro studijų programos Klaipėdos universitete iniciatorė ir rengėja. Daugelis studentų ją laiko savo gyvenimo mokytoja, atvėrusia folkloro gelmes ir neribotas jo kūrybinės raiškos galimybes, sugebėjusi įteigti, kad folkloras yra elitinė kultūra, reikalaujanti plačios erudicijos ir gilaus pajautimo. Jos mokiniai – geriausių Lietuvos folkloro kolektyvų vadovai: Milda Ričkutė (Vilniaus „Ratilio“), Rita Macijauskienė (Telšių „Čiučiuruks“), Audronė Buržinskienė (Nidos „Giedružė“) ir kt.

Ji yra daugybės straipsnių etninės kultūros, liaudies muzikos, folkloro atlikimo temomis autorė, seminarų, konferencijų dalyvė bei folkloro ekspedicijų po Klaipėdos kraštą organizatorė. Pagrindinė tyrinėjimų sritis – etnomuzika, Klaipėdos krašto muzikinis folkloras, Klaipėdos krašto žvejų tradicijos.

I. Nakienė sudarė ir išleido tris  knygas: tautosakos ir papročių rinktinę „Eisim žvejoti“, smuikininko Stanislovo Berenio kūrybos rinktinę „Nedėlios rytelį“, tautosakos rinktinę „Dainos, sakmės ir žaidimai“.

Visi kūrybiniai I. Nakienės darbai siejasi su Klaipėda, Pamario kraštu. Ji yra tarptautinio folkloro festivalio „Parbėg laivelis“ iniciatorė, idėjinė lyderė, folkloro švenčių „Vėlungis“, „Žuvys išgalvojo giesmes“ režisierė, tradicinių kalendorinių švenčių gaivintoja bei režisierė, tarptautinio folkloro festivalio „Baltica“ (1993) Klaipėdoje koordinatorė. Per visą savo gyvenimą vadovavo aštuoniems mėgėjų meno kolektyvams (šešis jų įkūrė). Itin prasminga ir svari I. Nakienės veikla susijusi su Klaipėdos miesto etnokultūros centro folkloro ansambliu „Kuršių ainiai“. Tai ne tik koncertuojantis kolektyvas, bet ir kūrybinė eksperimentinė laboratorija, siekianti tyrinėti unikalias Pamario krašto tradicijas ir jas pritaikyti šiandienos kultūriniame kontekste. Eksperimentai ir ieškojimai tęsiami ir šiandien, nes I. Nakienės veiklą perėmė buvę jos studentai Jolita Vozgirdienė ir Alvydas Vozgirdas.

1981–1991 m. ji visuomeniniais pagrindais pirmoji pradėjo organizuoti folkloro kolektyvų koncertus-vakarones Jūrų muziejaus etnografinėje žvejo sodyboje ir Klaipėdos senamiestyje. Šie vasaros lauko koncertai buvo populiarūs.

I. Nakienė nuolat konsultuoja Klaipėdos krašto folkloro ir kitus meno kolektyvus, padeda rengti menines folkloro programas. 
 
2014 m. ji buvo nominuota Metų klaipėdietės rinkimams ir pateko į finalą, apdovanota Mėgėjų meno žymūno ženklu, o 2015 m. už Klaipėdos krašto etninės kultūros saugojimą ir puoselėjimą suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.

Visi I. Nakienės gyvenimo darbai, susiję su lietuvių folkloro ir tradicinės kultūros sklaida, garsina ją Lietuvoje ir už jos ribų.