Lietuvos nacionalinis kultūros centras - Aukso paukštė 2015

Vytautas Skripkauskas (g. 1927-02-11 Klaipėdoje) yra ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro artistas, dabar – Vilniaus Žirmūnų gimnazijos muzikos mokytojas ekspertas, moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestro „Septima“ meno vadovas, Lietuvos teatro sąjungos ir Lietuvos muzikų sąjungos narys senjoras.

1945–1948 m. V. Skripkauskas mokėsi Panevėžio vidurinėje ekonominėje mokykloje, taip pat lankė Panevėžio muzikos mokyklą. 1948–1953 m. jis studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) klarneto specialybę, įgijo orkestro solisto kvalifikaciją (dėstytojai M. Kenstavičius ir J. Jasenka).

1948–1950 m. V. Skripkauskas buvo dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ liaudies instrumentų orkestro artistas (birbynininkas), 1953–1993 m. – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro solistas (klarnetininkas), gastroliuodavo Sankt Peterburge, Maskvoje, Varšuvoje, Rygoje, Erfurte, grojo visuose orkestro lietuviškų veikalų pastatymuose. Nuo1953 m. iki šiol moko muzikos Vilniaus vidurinėse mokyklose, vadovauja chorams ir pučiamųjų instrumentų orkestrams.

1960–1987 m. jis vadovavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklos Pučiamųjų instrumentų skyriui ir mokė klarneto grojimo paslapčių. Skyriaus pūtikai – jaunųjų atlikėjų konkursų laureatai, prizininkai, septyni ugdytiniai klarnetininkai sėkmingai groja Lietuvos simfoniniuose, pučiamųjų instrumentų orkestruose, yra žinomi pedagogai įvairiose mokslo įstaigose.

Nuo 1966 m. V. Skripkauskas vadovauja Vilniaus 7-osios vidurinės mokyklos (dabar – Žirmūnų gimnazija) pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“. Kolektyvas yra Moksleivių dainų švenčių konkursų (1969, 1975, 1980, 1985, 1987) laureatas ir prizininkas. „Septima“ išleido plokštelę su lietuvių autorių kūriniais (1982), įvairių autorių kūrinių garso kasetę (1993) ir koncertinės programos kompaktinę plokštelę (2000). Orkestras koncertavo virš 1 700 kartų Lietuvoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, Baltarusijoje ir buvusios Tarybų Sąjungos miestuose, Peinės miesto (Vokietija) tarptautiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje (2000) iškovotas aukščiausias prizas už naujo kūrinio atlikimą.

V. Skripkauskas yra publikavęs straipsnių įvairiuose leidiniuose: „Kaip pūsti triūbą“ (1970), „Durys į muzikos šalį“ (1973), „Gyvybingas ir populiarus žanras“ (1987). Jis yra Pučiamųjų instrumentų orkestro fakultatyvinių užsiėmimų programos vidurinėms mokykloms autorius (1976), lietuvių kompozitorių pjesių pučiamiesiems instrumentams leidinio redaktorius (1987).

Jo apdovanojimai: 1954 ir 1987 m. Lietuvos Respublikos aukščiausios tarybos prezidiumo garbės raštai, Respublikos nusipelniusio artisto garbės vardas (1975), yra tapęs ir Lietuvos kultūros žymūnu (1977), Švietimo žymūnu (1985), gavęs Šv. Kristoforo statulėlę už nuopelnus švietimo ir kultūros srityje (1999), apdovanojimą „Aukso paukštė“ už orkestro koncertinę veiklą (1999).

V. Skripkauskas buvo ir Lietuvos futbolo rinktinės narys (1950–1951), meistrų komandos „Spartakas“ žaidėjas, Lietuvos fechtuotojų rinktinės narys (1949–1952).

Nominacijos įteikimo akimirkos