Asmenybės nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“

Laureatas: prof. dr. Petras Bielskis

Petras Bielskis (g. 1935 m. vasario 20 d. Mėčiuose, Laukuvos vls., Tauragės aps.) – Lietuvos režisierius, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.

P. Bielskis pradinį mokslą baigė Juodainių pradžios mokykloje. 1945–1953 m. mokėsi Laukuvos gimnazijoje. 1950 m. įkūrė slaptą Laukuvos gimnazistų organizaciją „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio rėmėjai“. 1953 m. už antitarybinę veiklą ir ryšius su partizanais nuteistas 25-eriems metams katorgos Šiaurės Uralo (Komijos ATSR) lageriuose. Prasidėjus „atšilimui“ byla peržiūrėta ir 1955 m. P. Bielskis kaip nepilnametis paleistas su teise gyventi tik Šiaulių apskrityje. „Tik pamanykite: jaunutis Petras – tas būsimasis, pasak D. Poškos, „mužikas žemaičių ir Lietuvos“, rašo gražius, tautiškai nuspalvintus eilėraščius, o sovietų valdžia už tai jam „dovanoja“ net 25 metus. Kalėjimo! Bet staiga „atšyla“ sovietų žemė ir Petrui užtenka tik trejų su puse metų Komijos dangaus ir žvaigždžių. Humoristas tas Nikita Sergejevičius, kiek vėliau pasakys Petras“ (A. Guobys „Odė aktoriui, režisieriui, pedagogui“). Grįžęs į Lietuvą 1957–1960 m. studijavo Vilniaus universitete, 1963–1969 m. Lietuvos konservatorijoje, 1977–1983 m. Lunačarskio teatro meno instituto aspirantūroje Maskvoje. 1983 m. apgynė menotyros daktaro disertaciją.

1956–1961 m. P. Bielskis – Šiaulių dramos teatro aktorius. 1970–1980 m. – Lietuvos televizijos režisierius. 1975 m. prie Menininkų rūmų Vilniuje įkūrė Novelės teatrą, iki 1985 m. jame režisavo. Pastatė per 30 spektaklių. Nuo 1980 m. dėstytojavo Klaipėdos universitete (iki 1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetas), nuo 1991 m. vadovavo Teatro pedagogikos katedrai. 1986 m. tapo docentu. 2000 m. pelnė Balio Sruogos, 2001 m. – vyskupo Motiejaus Valančiaus premijas. Nuo 2010 m. – profesorius. Parengė ir išleido šešias liaudies teatrų režisierių ir penkias teatrologų laidas.

2008 m. P. Bielskis paskelbtas Šilatės rajono Garbės piliečiu, 2009 m. išrinktas pilietiškiausiu klaipėdiečiu. 2014 m. jam suteiktas Kultūros magistro titulas. 2015 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos aukščiausiu garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2017 m. išrinktas Laukuvos garbės piliečiu, Lietuvos mėgėjų teatro šventėje „Tegyvuoja teatras“  „Už nuopelnus Lietuvos mėgėjų teatrui“ apdovanotas statulėle „Tegyvuoja teatras“.

P. Bielskis skyrė savo karjerą ir, drąsiai galima teigti, gyvenimą tam, kad būtų deramai įvertintos Lietuvos teatrinės kultūros ištakos. 1983 m. kartu su savo auklėtiniais, Klaipėdos fakultetų liaudies teatro režisierių VI laida,  iškėlė ir ėmėsi praktiškai įgyvendinti lietuvių klojimo teatro idėją. 1988 m. Agluonėnuose, Klaipėdos r., surengė pirmąją klojimo teatrų krivūlę, kurioje dalyvavo devyni teatrai. Dabar kiekvieną vasarą profesoriaus iniciatyva organizuojamos krivūlės žymių kultūros veikėjų tėviškėse, ten dalyvaujantiems klojimo teatrams vadovauja beveik išimtinai Klaipėdos universiteto absolventai. Jie remiasi kūrybiniais tautodailės metodais, kūrybingai naudoja liaudies žaidybinę tradiciją, tipažo siūlomas galimybes ir atgaivina senąją lietuvių dramaturgiją.

Dar 1991 m. profesorius įkūrė Lietuvos klojimo teatrų draugiją, kuriai vadovauja iki šiol. P. Bielskiui ypač svarbus savo kultūrinės vertės suvokimas, atida kad ir mažai, savitai bendruomenei, jos apeigoms, tradicijoms ir jų permąstymui per teatrines formas. P. Bielskio mokslinės veiklos kryptis – liaudies, mokyklinis teatras. Svarbūs ir reikšmingi Lietuvos kultūrai profesoriaus leidiniai „Liaudies teatro meninis savitumas“ (1986), „Režisieriaus darbas“ (1990), „Lietuvių liaudies teatro poetika“ (1992), „Lietuvos klojimo teatras“ (1999), „Tautos teatras“ (1999, 2000, 2005, 2005, 2012), „Klojimų vaidinimai“ (2013), kuriuose jis ne tik stiprina liaudies teatro statusą, bet ir pažymi, jog klojimo teatras pirmiausia yra dvasinė nuostata, tautinės pasaulėjautos ir patirties atspindys, be kurių neįmanoma nacionalinė kultūra. P. Bielskis sukūrė nemažai novelių, pjesių: „Kipšas ir trylika moterų“ (1971), „Elegija Jonui Biliūnui“ (1983), „Motiejus Didysis“ (2001), „Raganos“ (2012), „Dialogas su Dievu“ (2015). 2020 m. išleido dramų rinkinį „Vieškeliu praėjęs Dievas“.

Šiemet profesoriui sukako 85 metai. Jo indėlis į etninės teatrinės kultūros tradicijų tyrinėjimą, iniciatyva puoselėti klojimo teatro idėją, originali kūryba yra svarbūs nacionalinės kultūros išsaugojimui ir tęstinumui, tautinės savimonės puoselėjimui.