Lietuvos nacionalinis kultūros centras - Teatrai

Ernsto Vicherto teatras – tai lyg Mažosios Lietuvos pranašas, gyvuojantis jau 20-us metus. Naują kvėpavimą teatras įgavo teatro vadovu pradėjus dirbti režisieriui Donatui Savickiui. Kurdamas savo istoriją teatras korealiuoja su chrestomatine ir šiuolaikine dramaturgija, žavi žiūrovus eksperimentais netradicinėse erdvėse – Senoji geležinkelio stotis atgimsta pasakų motyvais, istorinės koplyčių sienos pasakoja praeities išgyvenimus, o lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytes kūriniai ypatingai sinergizuoja teatro pastatymuose. Jaudinantys susitikimai su Ernsto Vicherto teatro gerbėjais užburia kafijos gėrimo seansais, o šišioniškių tarmė augina tikėjimą tradicijomis ir skatina jas puoselėti. Teatro vadovo iniciatyva rengiami festivaliai. Nuo 2022 m. kasmet vykstantis Vilhelmo teatrų festivalis tampa tradiciniu ir prioritetiniu Mažosios Lietuvos festivaliu. Profesionaliojo ir mėgėjų meno atstovai kviečiami ieškoti naujų žmogaus ir gamtos dialogo būdų per garsą, žodį, vaizdą. Festivalis kiekvienais metais keičia savo vietą, taip kviesdamas žiūrovus ir kūrėjus labiau pažinti pamario vietoves, išnykusius kaimus ir gamtos paminklus. Festivalis ,,Kovas – teatro mėnuo Priekulėje“, skirtas Teatro dienai paminėti, visą mėnesį kviečia miesto gyventojus ir svečius į spektaklius. Festivalio programa sudaryta iš skirtingų teatro meno žanrų ir formų, profesionalių ir mėgėjų teatro trupių, taip skatinant žiūrovą pažinti ir atrasti platesnį scenos menų kontekstą.
Teatras aktyviai dalyvauja Lietuvos teatriniame gyvenime, ne kartą yra tapęs Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatu ir diplomantu. 2022 m. dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Artimi“ Anykščiuose, „Lėlė gatvėje“ Panevėžyje, „TEATRadimai“ Telšiuose, 2023 m. – šalies mėgėjų teatrų festivaliuose ,,Pulsas“ Šiauliuose, ,,Jaunatis“ Klaipėdoje, suaugusiųjų mėgėjų teatrų šventėje ,,Atspindžiai“ Mažeikiuose. 2023 m. Teatrui įteikta XXVII Agluonėnų seniūnijos rašytojos Ievos Simonaitytės premija už inovatyvius kūrybinius sprendimus puoselėjant Mažosios Lietuvos kultūrą bei I. Simonaitytės vardo garsinimą rajono ir nacionaliniu mastu.

Režisierius Donatas Savickis gimė 1987 m. sausio 21 d. Klaipėdoje. 2011 m. Klaipėdos universiteto Menų fakultete įgijo teatro režisieriaus bakalauro laipsnį, 2017 m. – teatro magistro laipsnį. Teatrui vadovauja nuo 2017 m. 2018 m. jo sukurtas spektaklis „Šaktarpis“ pagal Ernsto Vicherto apysaką tapo mėgėjų suaugusiųjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatu, šventėje „Tegyvuoja teatras“ pelnė nominacijas už ryškiausią scenografiją ir ryškiausią moters epizodinį vaidmenį. Su šiuo spektakliu teatras išrinktas atstovauti Lietuvai Baltijos šalių mėgėjų teatrų fetivalyje ,,Baltijos rampa“. 2019 m. režisierius sukūrė interaktyvų spektaklį pagal Hanso Christiano Aderseno pasaką „Mergaitė su degtukais“, 2020 m. interaktyvų miško spektaklį pagal Brolių Grimų pasaką „Joniukas ir Grytutė“, 2021 m. dokumentinį spektaklį-instaliaciją „Priekulės geležinkelio istorija“, skirtą Europos paveldo dienai paminėti, 2021 m. interaktyvų spektaklį pagal Oscaro Wilde‘o pasaką „Laimingasis princas, 2022 m. misteriją ,,Ateities / praeities jungtis“, 2022 m. spektaklį „Urtė“ pagal Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“, patyriminį spektaklį-eskursiją „Šventvakarių Evės takais“, 2023 m. spektaklį pagal Justino Marcinkevičiaus poemą ,,Donelaitis“.
Vadovo kredo: „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“ (Vydūnas).

Nominacija Geriausias vaikų, jaunimo (moksleivių) teatras ir vadovas

Laureatas Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ ir vadovė Laimutė Pocevičienė

Teatro studija įkurta 1994 m. Per trisdešimt gyvavimo metų sukurti 27 spektakliai, 21-o iš jų scenarijaus autorė – režisierė Laimutė Pocevičienė. 2014 m. mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ teatras pelnė nominaciją „Ryškiausias jaunimo teatrinės kultūros skleidėjas Lietuvoje“. Tais pačiais metais su spektakliu „Penelopė“ sėkmingai atstovavo Lietuvai tarptautiniame Baltijos šalių teatrų festivalyje „Baltijos rampa“. 2015 m. spektaklis „Muotinuoms, ciuociems, babūniems ir mergelkuoms“ pripažintas geriausiu sezono spektakliu. 2021 m. žemaitiškas spektaklis „Spalvuotu guzikieliu rožončios“ pelnė „Tegyvuoja teatras“ nuominaciją „Ryškiausias režisieriaus darbas“ ir statulėlę. Teatras – daugkartinis Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros-šventės „Šimtakojis“ diplomantas ir laureatas, visų Lietuvos dainų švenčių Teatro dienos dalyvis.

Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ sėkmingai atstovavo Lietuvos mėgėjų teatrui tarptautiniuose teatrų festivaliuose: 2000 m. Austrijoje, 2001 m. Lenkijoje, 2004 m. Norvegijoje, 2007 m. Didžiojoje Britanijoje, 2009 m. Estijoje, 2010 m. Italijoje, 2017 m. Šveicarijoje, 2000 m. ir 2019 m. Rusijoje, 2022 m. Prancūzijoje. 2009 m., 2011 m., 2015 m., 2017 m. dalyvavo tarptautiniame Liepojos teatrų festivalyje (Latvija). 2007 m. spektaklis holokausto tema „Telšiai – Dovanų Kalva“ pristatytas Jeruzalėje (Izraelis) ir jo vaizdo kopija paskelbta Yad Vashem universiteto muziejaus fonduose.

Laimutė Pocevičienė gimė 1955 m. Mažeikių rajone, Židikuose. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, tačiau gyvenimas pastūmėjo teatro kryptimi. Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijai „Savi“ vadovauja nuo 1994 m. Nuo 2007 m. rengiamo tarptautinio jaunimo teatrų festivalio „Teatras – tautos sparnai“ iniciatorė ir organizatorė. Leidinio „Teatras – tautos sparnai“ autorė ir sudarytoja: 2014 m. „Tegyvuoja teatras“ šventėje leidinys nominuotas kaip ryškiausias leidinys apie jaunimo mėgėjų teatrą. Nuo 2007 m. rengiamų teatrinių-kūrybinių vaikų ir jaunimo vasaros stovyklų „Vaidinimo džiaugsmas“ iniciatorė ir organizatorė. Labdaringų, teatrinių-edukacinių projektų sergantiems, rizikos grupų šeimų vaikams, vaikų namų auklėtiniams, paramos renginių Ukrainai organizatorė. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros studentų praktikos vadovė. „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ projekto „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ vyriausioji režisierė.
Apdovanota Boriso Dauguviečio premija, Klaipėdos universiteto Gintaro ordinu „Už Lietuvos klojimo teatro pasiekimus“, atminimo ženklu „Už nuopelnus Žemaitijai“, Kazimieros Kymantaitės vardo apdovanojimu už ilgametę kūrybinę veiklą, nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, originalius dramos kūrinius.
Vadovės kredo: Kurti kantriai, spalvotai, siekiant darnos ir neišduodant savo vertybių.
„Vertinu vaikus ir jaunimą, sugebančius paprastą gyvenimą nuspalvinti talentu, atskleidžiant savo unikalumą. Kurdama siekiu, jog teatre save realizuojantis vaikas ir jaunas žmogus suprastų, kad gyvenime yra daug puikių dalykų ir grožį galima matyti net kasdienybėje – svarbu tai puoselėti ir prisiimti atsakomybę“, – įsitikinusi L. Pocevičienė.