Spalio 9–11 d. Birštone vyko kasmetis Lietuvos etninės kultūros specialistų seminaras, kuriame dalyvavo kultūros centrų, muziejų, savivaldybių administracijų, saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai. Seminaro tema „Pozityvi laikysena: iš tradicijos – dabarčiai“ siekta tęsti 2023 m. seminaro bei 2024 m. Lietuvos dainų šventės ir jos Folkloro dienos vertybinių nuostatų nagrinėjimą, pabrėžiant tradicinės pasaulėjautos ir jos kultūrinių fenomenų aktualumą šiuolaikiniam žmogui, bendruomenėms, visuomenei.
Atsigręžimo į paveldą reikšmę plėtojant šiandien itin svarbias ekologijos, tvarumo idėjas paskaitoje „Miškas ir mes. Praeitis, dabartis, ateitis“ pabrėžė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius, archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, parodydamas ir ilgaamžių tradicijų pagrįstumą šiuolaikiniais skirtingų sričių moksliniais tyrimais. Išsamiai vaikų tautosakos žanrus – žaidimus, dainas, pasakėčias – kaip itin veiksmingą darnią kūdikio, vaiko psichoterapinio, emocinio, socialinio ir intelektinio ugdymo priemonę, aptarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus mokslo darbuotoja dr. Jurga Sadauskienė. Ir nūdieną svarbos neprarandančius vertybinius taurumo, kilnumo aspektus per mitologines tauro reikšmes akcentavo kultūros antropologas, žurnalistas Virginijus Savukynas.
Jaunosios kartos ugdymo etninės kultūros pagrindais problematiką tęsė aktyviai ir itin sėkmingai ugdymo turinį kuriančios vaikų darželio „Baltų šalelė“ ir mokyklos „Baltų šalis“ įkūrėja ir vadovė Alina Sinicė, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos technologijų mokytoja Lina Žaliauskienė, etnomuzikologė, daktarė, šiuokart – mama, močiutė, folkloro ansamblių vadovė Dalia Vaicenavičienė.
Seminaro pranešimai, veiklų patirčių pristatymai buvo siejami su Liaudies dainų metų ir Liudviko Rėzos sudaryto dainų rinkinio 200 metų minėjimu 2025-aisiais. Apie regioninį dainų tradicijos savitumą ir būtinybę jį saugoti paskaitoje „Kad iš dainų galėtume atpažinti savąjį kraštą“ įtikinamai kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, prof., hab. dr. Daiva Vyčinienė, pirmosios lietuvių dainų knygos – L. Rėzos rinkinio – sėkmės istoriją aptarė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Bronė Stundžienė, apie vienos žymiausių visų laikų dainų pateikėjos – Rytų Lietuvos aklosios dainininkės Kristinos Skrebutėnienės – gyvenimą ir išsaugotą dainų lobyną pasakojo ir jai skirtą knygą pristatė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Sigutė Mudinienė.
Didelio susidomėjimo ir nuoširdaus įvertinimo sulaukė seminaro rubrika „Jaunimo valanda“. Čia savo patirtį pristatė naujai į Raseinių krašto kultūros veiklas įsitraukęs etnomuzikologas, didžiulis instrumentinio folkloro entuziastas, dumplinių instrumentų atlikėjas ir jų restauratorius, tradicinės instrumentinės muzikos ansamblio „Dubysa“ vadovas Dainius Maslauskas. Vaizdžiai kapsų tarme apie savo santykį su etnine kultūra, iš močiutės perimtas vertybes, tapusias gyvenimo dalimi, pasakojo Titas Mockevičius, jaunimo organizacijos „Nešpėtnas Sūduvos jaunimas“ narys, dabar Vilniaus universitete studijuojantis archeologiją. Veiklų apimtimi, išskirtiniu dėmesingumu tradicijoms, dainuojamajam folklorui unikalaus reiškinio – asociacijos „Etnoerdvės“ – veiklas organizuojant atlikėjų konkursą „Grįžulai“, moksleivių vaizdo klipų konkursą „Etnoklipsai“, atgaivinant modernizuoto folkloro festivalį „Suklegos“ ir kt. pristatė etnomuzikologės Vera Venckūnaitė ir Goda Kovalenkienė. Asociacijos tikslų ir tradicijų gaivinimo veiklų pristatymą pasakojimu apie projektą „Iš saugyklų į ganyklas“, Adutiškyje vykusios ekspedicijos patirtis, iliustruojamas dainų pavyzdžiais ir bendru pasidainavimu su folkloro grupe „Tula“ bei etnomuzikologu Alpu Mulevičiumi, Vera ir Goda tęsė vakarojant su seminaro dalyviais.
Paskutinė seminaro diena buvo skirta 2024 m. Lietuvos dainų šventei ir dainoms. Lietuvos nacionalinio kultūros centro Regionų kultūros skyriaus vedėja Ieva Krivickaitė pasidalijo įgytomis Dainų šventės komunikacijos pamokomis, Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistė Loreta Sungailienė supažindino su Liaudies dainų metų minėjimo tikslais, savivaldybių numatytomis priemonėmis, pateikė prasmingų veiklų pasiūlymų.
Seminare aptarta ir 2024 m. dainų šventės Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“, apžvelgtos per folkloro ansamblių apžiūras išryškėjusios tendencijos, prisiminti renginio tikslai, struktūra, išklausytos renginį ir jo vaidmenį folkloro gyvybingumui, kolektyvų augimui vertinančios nuomonės, pastabos dėl garsinimo spragų, didelio užimtumo (tai buvo ypač aktualu vadovams, atvykusiems su keliais kolektyvais), nepasiteisinusio scenų parinkimo daugiau sceninio veiksmo reikalaujančioms programoms, nepakankamai išviešinto bendrojo dainų ir šokių repertuaro ir pan. Seminaro ir Folkloro dienos dalyviai ypač pabrėžė šįkart nepakankamai realizuotą bendro dainavimo, susibūrimo regionais ir tokio pobūdžio šventimo būtinybę.
Seminaras rengiamas vykdant 2021–2030 m. LR kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ veiklos „Kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ LNKC projektą „Kultūros centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“.