ESTIJA
Folkloro ansamblis LEIGARID
Vadovė Sille Kapper-Tiisler
Folkloro ansamblis „Leigarid“, kurį sudaro šokių, dainų ir instrumentinė grupės, įkurtas 1969 m. Taline. Ilgainiui ansamblis išaugo į apie 200 bendraminčių buriančią bendruomenę, ieškančią balanso tarp iš pateikėjų užfiksuoto folkloro ir naujos jo paskirties. Kolektyvas nuolat koncertuoja Estijos muziejuje po atviru dangumi, siekdamas supažindinti turistus su estų liaudies šokiais ir muzika.
„Leigarid“ atlieka dainas, žaidimus, šokius ir instrumentinę muziką, surinktą visoje Estijoje. Ansamblio repertuare – tiek seniausios estų liaudies dainos (runų dainos), tiek naujesnės, taip pat žaidimų dainos, o programų pagrindą sudaro skirtingų Estijos regionų kalendorinių švenčių, darbo, vaišių bei kitų apeigų dainos ir papročiai. Neretai kartu su ansambliu dainuoja, šoka ar žaidžia ir publika.
Ansamblio nariai dėvi įvairių Estijos regionų tradicinius kostiumus. Dalį jų pasigamina patys, atsižvelgdami į vietos ypatybes bei remdamiesi muziejų fonduose esančiais pavyzdžiais. Kostiumai, šokiai ir muzika atspindi Estijos tradicijų savitumą ir įvairovę.
„Leigarid“ dalyvavo Folkloriadose, tarptautiniuose festivaliuose daugelyje Europos, Azijos, Pietų Amerikos šalių, JAV.
LATVIJA
Folkloro ansamblis LEIMAŅI
Vadovė Inese Mičule
Ansamblis „Leimaņi“ iš Dobelės vienija Žiemgalos regiono paveldu besidominčius žmones. 2011 m. įkurto kolektyvo pagrindinis tikslas – perduoti ir populiarinti šio regiono tradicinės kultūros, ypač muzikos, įvairovę.
Ansamblio nariai nuolat tobulina savo įgūdžius latvių dainavimo, šokio ir kitose tradicinės kultūros srityse.
Švenčių progomis „Leimaņi“ nariai dėvi tradicinius rankų darbo kostiumus, nes jame dalyvauja ir šių kostiumų meistrai. Ansamblis vienija 20 žmonių, kurie patys rengia ir dalyvauja kalendorinėse šventėse, savo krašto ir visos Latvijos folkloro renginiuose.
Festivalio „Baltica“ scenose ansamblio „Leimaņi“ dalyviai šoks, dainuos, gros smuiku, būgnais, akordeonu, tradiciniais pučiamaisiais instrumentais, kuoklėmis (latviška kanklių atmaina).
GRAIKIJA
Folkloro ansamblis KANELORIZA
Vadovas Stefanos Sinis
Folkloro ansamblis „Kaneloriza“ 2008 m. įkurtas Šv. Atanazo stačiatikių bažnyčios jaunimo centre Atėnų priemiestyje Čalandryje. Dabartinis jo mokytojas ir meno vadovas Stefanos Sinis su ansambliu dirba nuo 2018 m. Kolektyvas siekia išlaikyti Graikijos tradicijas, šokius ir dainas, tiria šio paveldo, iki šiol tebesančio gyva šiuolaikinės Graikijos kultūros dalimi, apraiškas, semiasi patirties dalyvaudamas tradicinėse vestuvėse ir kitose bendruomenių šventėse.
„Kaneloriza“ (pažodžiui – cinamono šaknis) – tai klasikinė Mažosios Azijos daina su šokiu, perteikianti nelaimingą jaunuolio meilę patraukliai merginai.
Ansamblio šokamas šokis „Gaitanaki“ yra savita Graikijos karnavalo dalis: tai grupinis vyrų ir moterų šokis, kai vienas žmogus laiko medinį stulpą, o dvylika šokėjų – tiek pat nuo stulpo viršaus ištiestų spalvotų kaspinų. Pagal muziką judėdami ratu šokėjai narsto kaspinus, kol supina spalvingą pynę. Šis šokis yra gyvenimo rato simbolis, dvylika juostelių simbolizuoja dvylika mėnesių.
„Kaneloriza“ koncertuoja įvairiuose renginiuose visoje šalyje, praėjusią vasarą dalyvavo Loznicos folkloro festivalyje Serbijoje.
SLOVAKIJA
Folkloro ansamblis GORAL
Vadovas Jozef Pitoňák
1925 m. Žemųjų Tatrų kaime Ždiare įkurtas folkloro ansamblis „Goral“ su pertraukomis gyvuoja iki šių dienų ir laikomas vienu žymiausių Slovakijos folkloro kolektyvų.
Ždiaro apylinkių tautosakos žanrai atspindi atšiaurios Tatrų kalnų aplinkos žmonių gyvenimo būdą. Liaudies kūryba atlieka svarbų vaidmenį kaimo žmonių gyvenime, lydi minint svarbiausius šeimos gyvenimo įvykius – gimimą, krikštą, pilnametystę, vedybas, laidotuves, dirbant kasdienius darbus namuose, laukuose, miške. Ir šiandien įvairūs šio regiono vestuvių, taip pat Verbų sekmadienio, Velykų, Kalėdų papročiai tebėra itin gyvybingi.
„Goral“ savo programose stengiasi išsaugoti ir skleisti įvairius krašto papročius ir apeigas: vestuvių, kalendorinių švenčių, darbo ir pan.
Ansamblio šokėjai, muzikantai ir dainininkai turtingas tradicijas ir papročius, temperamentingus kalniečių šokius, dainas bei unikalius Ždiaro apylinkių tautinius kostiumus pristato šalies festivaliuose ir už jos ribų.
Imrich Oravec – fujara grojantis muzikantas
Imrich Oravec unikaliu slovakų pučiamuoju muzikos instrumentu fujara groti išmoko 1970 m. Būdamas ne vieno folkloro ansamblio nariu rengė pasirodymus šalyje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei dešimtyje festivalių visame pasaulyje.
Dabar I. Oravec yra nepriklausomas fujara bei mediniais švilpukais grojantis atlikėjas solistas.
UKRAINA
Ukrainos Čerkasų srities Čyhyryno miesto apeiginio folkloro ansamblis KOZAČKA
Vadovė Olha Martynenko
Kolektyvas įkurtas 1983 m. Daugiau nei 40 metų veikiantis ansamblis „Kozačka“ yra daugelio nacionalinių ir tarptautinių folkloro festivalių, konkursų laureatas, liaudies ir religinių švenčių dalyvis.
Ansamblio nariai atlieka folkloro ir autorinius kūrinius, atgaivina ir pristato kalendorines ir šeimos apeigas. Ansamblis dažnai kviečiamas dalyvauti radijo ir televizijos programose, įrašinėja ir viešina savo repertuarą internete, saugo ir skleidžia gimtojo Čyhyryno (Centrinė Nadniprianščina) krašto nematerialaus kultūros paveldo vertybes.
Ansamblio repertuare – kalendorinės ir vestuvių apeiginės dainos, senosios tęstinės lyrinės, kazokų, čiumakų dainos, taip pat tradiciniai šokiai.
LIETUVA
Biržų kultūros centro folkloro ansamblis SIAUDELA
Vadovė Jūratė Garnelienė
Biržų kultūros centro Pabiržės skyriaus folkloro ansamblis ŽEMYNA
Vadovė Aušra Butkauskienė
Ignalinos krašto folkloro ansamblis ČIULBUTĖ
Vadovė Sigutė Mudinienė
Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis VERPETA
Vadovės Valerija Jankauskienė, Angelė Kurauskienė
Kauno miesto folkloro ansamblis ALDA
Vadovės Giedrė Ramunė Pečiulienė, Ramunė Baniulienė
Kauno rajono Garliavos kultūros centro folkloro ansamblis GEGUTALA
Vadovė Nijolė Grivačiauskienė
Kauno rajono Raudondvario kultūros centro folkloro ansamblis PILIAROŽĖ
Vadovas Vilius Marma
Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis VIEŠIA
Vadovė Jolanta Balnytė
Kėdainių rajono Akademijos kultūros centro folkloro ansamblis SEKLYČIA
Vadovė Ona Auškalnienė
Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis KUPKĖMIS
Vadovė Alma Pustovaitienė
Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis MĖGUVA
Vadovės Zita Baniulaitytė, Diana Šeduikienė
Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis RAGS
Vadovė Daiva Adamkavičienė
Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblis GASTAUTA
Vadovai Nida Lungienė, Vytautas Statulevičius
Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio folkloro ansamblis NOVA
Vadovė Nijolė Černevičienė
Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis VERDAINĖ
Vadovė Regina Jokubaitytė
Trakų kultūros ir meno centro folkloro kolektyvas RADASTA
Vadovės Rasa Zakarė, Marytė Morkūnienė
Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis PYNIAVA
Vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė
Vilniaus kultūros centro folkloro ansamblis JORĖ
Vadovė Rūta Aleksiūnienė
Vilniaus miesto Romuvos apeigų folkloro grupė KŪLGRINDA
Vadovė Inija Trinkūnienė
Vilniaus miesto folkloro ansamblis LABINGIS
Vadovė Milda Ričkutė
Vilniaus miesto folkloro ansamblis NALŠIA
Vadovė Audronė Vakarinienė
Vilniaus miesto jaunimo folkloro ansamblis PORINGĖS
Vadovė Audronė Vakarinienė
Vilniaus miesto etninės kultūros bendrijos RADASTA folkloro ansamblis
Vadovė Audronė Vakarinienė
Vilniaus universiteto folkloro ansamblis RATILIO
Vadovės Milda Ričkutė, Kristina Aponavičiūtė
Vilniaus mokytojų namų vaikų ir jaunuolių folkloro ansamblis REKETUKAS
Vadovė Irena Strazdienė
Vilniaus miesto sutartinių giedotojų grupė TRYS KETURIOSE
Vadovė Daiva Vyčinienė
Vilniaus miesto folkloro ansamblis VILNIAUS GIJA
Vadovė Austėja Vakarinaitė
Vilniaus miesto etnomuzikos ansamblis VILNIAUS ŪLA
Vadovė Janina Bukantaitė
Vilniaus miesto folkloro ansamblis VIRVYTĖ
Vadovė Loreta Sungailienė
Vilniaus miesto instrumentinio folkloro grupė VYDRAGA
Vadovas Regimantas Žitkauskas
Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis VILNELĖ
Vadovė Laima Purlienė
Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis ČIŪTA
Vadovė Diana Skvarčinskaitė
Ir kiti.
Next
Rengėjas
Partneriai
Kaišiadorių rajono savivaldybė
Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Informaciniai rėmėjai
Rėmėjai
Next
KŪRYBINĖ IR ORGANIZACINĖ GRUPĖ
Jūratė Šemetaitė – kūrybinės grupės vadovė
Vida Šatkauskienė – kūrybinės grupės vadovės pavaduotoja
Arūnas Lunys – direktorius
Loreta Sungailienė
Audronė Vakarinienė
Jonas Tumasonis-Adominis
Inga Kriščiūnienė
Saulenė Pečiulytė
Gražina Vaičiūnaitė
Asta Valiukevičienė
Roma Kraujalienė
Rytas Belevičius, Rūta Čigriejūtė – scenografai
Audronė Lasinskienė – spaudos dailininkė
Audronė Ercmonaitė – emblemos autorė
Paulius Jurkus – BALTICA 2024 svetainė
Next