BALTICA

BALTICA 2024

Lietuvių | English

„Baltica“ – vienas svarbiausių tarpvalstybinių nematerialaus kultūros paveldo renginių Lietuvoje. Festivalis Lietuvos iniciatyva nuo 1987 m. pamečiui organizuojamas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, priklauso CIOFF (Tarptautinė folkloro festivalių organizavimo taryba prie UNESCO). Festivalis „Baltica“ skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir pristato autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančias arba rekonstruotas istorines skirtingų tautų kultūros tradicijas: dainas, šokius, instrumentinę muziką, papročius, amatus, tradicinę virtuvę – visa, kas atspindi kiekvienos tautos savitumą. Žiūrovų pamėgtame festivalio miestelyje demonstruojamos festivalio dalyvių meninės programos, suteikiama galimybė paragauti nacionalinių patiekalų, įsigyti liaudies meno dirbinių, iš arti pažinti pasaulio kultūras, pabendrauti su atvykusiaisiais. Festivalio renginiai – koncertai, eitynės, kūrybinės laboratorijos, pažintinių filmų demonstravimas, vakaronės – vyksta uždarose ir atvirose erdvėse Vilniuje bei gražiose, unikaliose gamtos ar kultūros vietose Lietuvos regionuose. Festivalio programa kaskart atnaujinama apeiginiais elementais, edukacinėmis veiklomis, meniniais projektais, tradicinio ir šiuolaikinio meno jungtimis ir pan.
 
Festivalyje dalyvauja 10–12 užsienio svečių grupių, geriausi Lietuvos folkloro kolektyvai, atlikėjai, kitų tradicijų puoselėtojai – apie du tūkstančius asmenų. Kiekvienas festivalis turi jungiančią temą. 1996 m. tai buvo Baltijos ir Šiaurės šalių regiono folkloras, 1999 m. – pasaulio kultūrų įvairovė, 2002 m. – šeima, bendruomenė, valstybė, visata, 2005 m. – žmogus, 2008 m. – svečiai, svečiavimasis, vaišės, 2011 m. – šeima, 2014 m. – laimė, 2017 m. – gamtos ir žmogaus ryšys. Toks programos konstravimo būdas padeda geriau suvokti savas tradicijas ir svečių kultūras, suteikia galimybių jas lyginti, įžvelgti bendrumus bei unikalias ypatybes.

Dėl pandemijos 2020 m. festivalis „Baltica“ buvo atidėtas, o 2021 m. vyko forumas „Baltica-Web“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos – festivalio „Baltica“ rengėjų – tradicinės kultūros reiškiniams bei istoriniams, kultūriniams ryšiams aptarti.

 

2024 m. tarptautinis folkloro  festivalis „Baltica“ vyks Lietuvoje birželio 28 – liepos 2 d.

Tema: Apeiga

2024 m. festivaliu „Baltica“ numatyta kreipti dėmesį į dvasinę žmogaus, bendruomenės, visuomenės plotmę ir būdus, kuriais įvairių tautų, etninių grupių kultūros tradicijos siekė harmonizuoti patį žmogų, jo santykį su aplinka, savo likimu, aukštesnėmis sferomis, todėl kertine festivalio ašimi pasirinktas ritualas. Bus siekiama parodyti įvairių tautų papročius, apeigas, praktikas, kurios taikomos tiek išskirtiniais, tiek kasdieniniais žmogaus gyvenimo atvejais: kalendorinėse šventėse, žmogaus gimimo, brandos, vedybų, mirties virsmuose, žemės ūkio, amatų, kitų darbų cikluose, gaminant maistą ir gėrimus, stiprinant fizinę ir dvasinę sveikatą, numatant ateitį ir t.t. Ritualuose persipina žodinė raiška, vokalinė ir instrumentinė muzika, judesys, simboliai, tikėjimai, neretai ir tam tikri magijos elementai. Visa tai įtraukia ir jungia žmones.

Festivalio "Baltica" istorija 1987–2019, 2021.

• youtube
• Facebook

XXVI TARPTAUTINIO FOLKLORO FESTIVALIO „BALTICA“

PROGRAMA

Birželio 28 – liepos 2 d.

Renginiai Vilniuje

Birželio 28 d., penktadienis

17.00 Festivalio ugnies įžiebimo apeiga ant Gedimino kapo kalno

Birželio 29 d., šeštadienis

12.00 Tradicinių amatų mugė Bernardinų sode, Vilniaus pilių teritorijoje

16.00 Pasirodymai Senamiestyje, Gedimino prospekte

18.00 Didysis koncertas „Atsivėrimai“ Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje (Vilniaus g. 6)

Birželio 30 d., sekmadienis

11.30 Tradicinių giesmių valanda Bernardinų bažnyčioje (Maironio g. 10)

Festivalio miestelis Bernardinų sode:

14.00 Apeigos, koncertai, tradicijų, amatų, nacionalinės virtuvės pristatymai

18.00 Koncertas ir vakaronė

Liepos 1 d., pirmadienis

10.00 Kūrybinė laboratorija Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)

Festivalio miestelis Bernardinų sode:

15.00 Apeigos, koncertai, tradicijų, amatų, nacionalinės virtuvės pristatymai

18.00 Koncertas ir vakaronė

21.00 Kino klubas „Baltica“ Lietuvos nacionaliniame kultūros centre

Liepos 2 d., antradienis

12.00 Festivalio svečių pasirodymai šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ renginiuose Bernardinų sode, Katedros aikštėje ir Vilniaus pilių teritorijoje

18.30 Festivalio svečių kolektyvų koncertas Katedros aikštėje

Birželio 30 ir liepos 1 d.

Festivalio renginiai Kaišiadorių, Kauno rajonuose

Galimi programos pakeitimai

Programa Renginiai Bukletas

Dalyviai

ESTIJA

Folkloro ansamblis LEIGARID
Vadovė Sille Kapper-Tiisler

Folkloro ansamblis „Leigarid“, kurį sudaro šokių, dainų ir instrumentinė grupės, įkurtas 1969 m. Taline. Ilgainiui ansamblis išaugo į apie 200 bendraminčių buriančią bendruomenę, ieškančią balanso tarp iš pateikėjų užfiksuoto folkloro ir naujos jo paskirties. Kolektyvas nuolat koncertuoja Estijos muziejuje po atviru dangumi, siekdamas supažindinti turistus su estų liaudies šokiais ir muzika.

„Leigarid“ atlieka dainas, žaidimus, šokius ir instrumentinę muziką, surinktą visoje Estijoje. Ansamblio repertuare – tiek seniausios estų liaudies dainos (runų dainos), tiek naujesnės, taip pat žaidimų dainos, o programų pagrindą sudaro skirtingų Estijos regionų kalendorinių švenčių, darbo, vaišių bei kitų apeigų dainos ir papročiai. Neretai kartu su ansambliu dainuoja, šoka ar žaidžia ir publika.

Ansamblio nariai dėvi įvairių Estijos regionų tradicinius kostiumus. Dalį jų pasigamina patys, atsižvelgdami į vietos ypatybes bei remdamiesi muziejų fonduose esančiais pavyzdžiais. Kostiumai, šokiai ir muzika atspindi Estijos tradicijų savitumą ir įvairovę.

„Leigarid“ dalyvavo Folkloriadose, tarptautiniuose festivaliuose daugelyje Europos, Azijos, Pietų Amerikos šalių, JAV.

---

 

LATVIJA

Folkloro ansamblis LEIMAŅI
Vadovė Inese Mičule

Ansamblis „Leimaņi“ iš Dobelės vienija Žiemgalos regiono paveldu besidominčius žmones. 2011 m. įkurto kolektyvo pagrindinis tikslas – perduoti ir populiarinti šio regiono tradicinės kultūros, ypač muzikos, įvairovę.

Ansamblio nariai nuolat tobulina savo įgūdžius latvių dainavimo, šokio ir kitose tradicinės kultūros srityse.

Švenčių progomis „Leimaņi“ nariai dėvi tradicinius rankų darbo kostiumus, nes jame dalyvauja ir šių kostiumų meistrai. Ansamblis vienija 20 žmonių, kurie patys rengia ir dalyvauja kalendorinėse šventėse, savo krašto ir visos Latvijos folkloro renginiuose.

Festivalio „Baltica“ scenose ansamblio „Leimaņi“ dalyviai šoks, dainuos, gros smuiku, būgnais, akordeonu, tradiciniais pučiamaisiais instrumentais, kuoklėmis (latviška kanklių atmaina).

---

 

GRAIKIJA

Folkloro ansamblis KANELORIZA
Vadovas Stefanos Sinis

Folkloro ansamblis „Kaneloriza“ 2008 m. įkurtas Šv. Atanazo stačiatikių bažnyčios jaunimo centre Atėnų priemiestyje Čalandryje. Dabartinis jo mokytojas ir meno vadovas Stefanos Sinis su ansambliu dirba nuo 2018 m. Kolektyvas siekia išlaikyti Graikijos tradicijas, šokius ir dainas, tiria šio paveldo, iki šiol tebesančio gyva šiuolaikinės Graikijos kultūros dalimi, apraiškas, semiasi patirties dalyvaudamas tradicinėse vestuvėse ir kitose bendruomenių šventėse.

„Kaneloriza“ (pažodžiui – cinamono šaknis) – tai klasikinė Mažosios Azijos daina su šokiu, perteikianti nelaimingą jaunuolio meilę patraukliai merginai.

Ansamblio šokamas šokis „Gaitanaki“ yra savita Graikijos karnavalo dalis: tai grupinis vyrų ir moterų šokis, kai vienas žmogus laiko medinį stulpą, o dvylika šokėjų – tiek pat nuo stulpo viršaus ištiestų spalvotų kaspinų. Pagal muziką judėdami ratu šokėjai narsto kaspinus, kol supina spalvingą pynę. Šis šokis yra gyvenimo rato simbolis, dvylika juostelių simbolizuoja dvylika mėnesių.
„Kaneloriza“ koncertuoja įvairiuose renginiuose visoje šalyje, praėjusią vasarą dalyvavo Loznicos folkloro festivalyje Serbijoje.

---

 

SLOVAKIJA

Rėmėjai

Rengėjas

Partneriai

Kaišiadorių rajono savivaldybė

Antano ir Jono Juškų  etninės kultūros  muziejus

Informaciniai rėmėjai

Rėmėjai

KŪRYBINĖ IR ORGANIZACINĖ GRUPĖ

Jūratė Šemetaitė – kūrybinės grupės vadovė
Vida Šatkauskienė – kūrybinės grupės vadovės pavaduotoja
Arūnas Lunys – direktorius
Loreta Sungailienė
Audronė Vakarinienė
Jonas Tumasonis-Adominis
Inga Kriščiūnienė
Saulenė Pečiulytė
Gražina Vaičiūnaitė
Asta Valiukevičienė
Roma Kraujalienė
Rytas Belevičius, Rūta Čigriejūtė – scenografai
Audronė Lasinskienė – spaudos dailininkė
Audronė Ercmonaitė – emblemos autorė
Paulius Jurkus – BALTICA 2024 svetainė