Nominacija „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“

Laureatas

Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis „Rags“, vadovė Daiva Adamkavičienė

Prieš dvi dešimtis metų, 2001-aisiais, Pasvalio kultūros centre folkloro ansamblį „Rags“ įkūrė Daiva Adamkavičienė. Pasvalio kultūros centro folklorininkė ir muzikos pedagogė kraštiečius buria ligi šiol, kolektyve šiandien muzikuoja, šoka 27 nariai nuo 15 iki 66 metų. Ansamblis puoselėja, skleidžia Pasvalio krašto, Šiaurės rytų Aukštaitijos dainuojamąjį, sakytinį ir choreografinį folklorą bei papročius.

Sudarydami koncertines programas, ansambliečiai dažniausiai remiasi vietos tradicijomis, papročiais, folkloru. Ypatingas dėmesys skiriamas sutartinių giedojimui, populiarinimui, sklaidai.

Kolektyvas nuolat ruošia ir žiūrovams pristato įvairias savitas temines programas: šienapjūtės „Žvanga dalgeliai žalioj lankelėj“, vaišių „Apynėli žaliasai“, Vėlinių „Toli mana giminėla“, linų darbų „Viena linelius nurovio“, apie dvarininką Karpį „Čė graž‘ viet“ ir pan.

„Rags“ rengia bendrus projektus ir su kitų žanrų kolektyvais, įsilieja į krašto žmonių veiklą, ją turtina folklorine patirtimi. Nuo pat įsikūrimo ansamblis koncertuoja Pasvalio miesto šventėse, dalyvauja Pasvalio krašto muziejaus veikloje (virtualios ekspozicijos lankymo metu skamba ansambliečių įrašytos dainos), Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos, rajono miestelių, bendruomenių ir kaimų organizuojamuose renginiuose, Rasų šventės nakties misterijoje „Joninės“.

Ansamblio nariai tradicinį folklorą aktyviai skleidžia vaikams ir jaunimui. Vadovė, suvokdama tradicinės kultūros perdavimo svarbą jaunajai kartai, dirba su vaikų folkloro ansambliais mokyklose. Jie noriai dalyvauja vaikų folkloro šventėse, konkursuose, mokymuose: vaikų ir jaunimo šventėje „Pavasarėlis linksmas atėjo“, vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurse „Tramtatulis“, moksleivių stovykloje „Ruduo su kūrybinėmis etnodirbtuvėmis“ ir kt. Užaugę ir baigę mokyklas jaunuoliai ir toliau mielai dalyvauja kolektyvo veikloje, tęsia gyvąją folkloro tradiciją.

Ansamblis nuolat kviečiamas Pasvalio krašto folklorą pristyti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose, tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Kolektyvas aktyviai veikia ir koncertuoja ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje: Belgijoje, Norvegijoje, Kipre, Lenkijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Juodkalnijoje. Ansambliečių darbai ir užsidegimas nelieka nepastebėti. „Rags“ yra tapęs LRT laidos „Duokim garo“ pirmos vietos laimėtoju, tarptautiniame folkloro festivalyje-konkurse „Saulės žiedas“ iškovojo bronzą, o gimtajame Pasvalyje buvo pagerbtas Krašto premija už Aukštaitijos regiono tradicinio folkloro puoselėjimą ir krašto garsinimą.

„Rags“ vadovė Daiva Adamkavičienė vadovaujasi kokybės, išskirtinumo principais, siekia, kad ansamblis pristatytų savo regioną ­– kraštą. Ji tiki, kad kiekviename darbe turi būti dalelė širdies.

Nominacija „Geriausias miesto folkloro kolektyvas ir jo vadovas“

Laureatas

Kauno miesto folkloro ansamblis „Žaisa“ ir vadovai Giedrė Ramunė Pečiulienė, Mintautas Petras Pečiulis

Žaisa – tai upelis, įtekantis į Kauno marias tiesiai priešais Pažaislį. Kaip sako legenda, ant jo krantų, ten, kur dabar Laumėnų kaimas, kadaise laumės šokdavę, žaisdavę ir dainuodavę...

1988 m. pradžioje Kauno namų statybos kombinate viešo renginio metu pirmą kartą suskambo autentiška liaudies daina. Tai buvo „Žaisos“ ansamblio veiklos pradžia. Ansamblį subūrė folkloro entuziastai Mintautas Petras ir Giedrė Ramunė Pečiuliai bei jo pirmininkas Remigijus Visockas.

Jų vadovaujamas kolektyvas ligi šių dienų dainuoja, šoka ir buria visus besidominčius mūsų tautos palikimu. Pagrindinį ansamblio repertuarą sudaro XIX–XX a. Aukštaitijos ir Dzūkijos regionų dainos, sutartinės, romansai, šokiai, instrumentinė muzika, o ansambliečių kostiumai pristato jų gimtųjų vietų regionuose dėvėtus šventinius drabužius. Folkloro ansamblyje „Žaisa“ šoka ir dainuoja įvairių profesijų žmonės nuo 25 iki 80 metų amžiaus. Kolektyvą sudaro dainininkai, pasakotojai, šokėjai ir instrumentinė grupė.

Daugiau kaip 30 metų koncertuojanti „Žaisa“ yra parengusi daugelio kalendorinių švenčių bei teminių programų: „Teka upelė, lylio“, „Ant tėvulio dvaro“, „Prašom, sveče, keminėt“, „Šeimyniški pavakarojimai“, „Dainą dainuoju – gyvenimą gyvenu“, „Vai kur tu buvai?“ ir kt.

Veiklos dešimtmečio proga išleista garsajuostė „Prašom, svečė, keminėt“, dvidešimtmečio – kompaktinė plokštelė „Ant tėvulio dvaro“, dvidešimtpenkmečio – vaizdo filmas „Iš kur teka Nemunai“.

Kolektyvas kasmet koncertuoja tarptautiniuose folkloro festivaliuose užsienyje. Lankytasi Vokietijoje, Italijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Makedonijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Serbijoje, Lenkijoje, Kipre, Prancūzijoje, JAV, Sakartvele, Sibire, Estijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Danijoje, Olandijoje, Kroatijoje. Pristatydami mūsų etninę kultūrą užsienyje, „žaisiečiai“ visada kviečia vietos lietuvių bendruomenę į susitikimus ir vakarones. Dainuodami dainas, eidami ratelius, šokdami su plačiai pasaulyje išsibarsčiusiais tautiečiais skatina juos palaikyti gilesnius ryšius su tėvyne, ugdo pagarbą ir dėkingumą Lietuvai.

Vadovai Giedrė Ramunė Pečiulienė gimė Kaune, Mintautas Petras Pečiulis – Joniškio rajone, Žagarėje. G. R. Pečiulienė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (buvusioje Lietuvos konservatorijoje) ir įgijo muzikos mokytojos specialybę, M. P. Pečiulis baigė Kauno technologijos universiteto statybos fakultetą. G. R. Pečiulienė yra LNKC vaikų folkloro konsultantė. Ji vadovauja keturiems Kauno miesto folkloro ansambliams ir dirba pirmojoje muzikos mokykloje etninės muzikos klasės mokytoja eksperte. „Žaisos“ vadovai visą savo gyvenimo veiklą sieja su lietuvių tradicine kultūra ir aplink save telkia vis didesnį bendraminčių būrį.

Kūrybos principai, tikslai: patraukliai ir kūrybingai pateikti tautos paveldą, kuo daugiau žmonių suburti senosios liaudies kūrybos sklaidai.