GERIAUSI 2020 M. LIETUVOS KULTŪROS CENTRAI

Aukščiausioje kategorijoje geriausiu pripažintas

Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras

Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras – aukščiausios kategorijos renovuotas daugiafunkcis kultūros centras, aptarnaujantis apie 15 tūkst. miesto ir rajono gyventojų, turistinio sezono metu – papildomai apie 3 tūkst. turistų, turintis du teritorinius padalinius – Salake ir Turmante, bei penkis kultūrinių renginių organizatorius – Smalvose, Samaniuose, Degučiuose, Aviliuose ir Imbrade.

Įstaigoje dirba 48 žmonės, iš jų 34 kultūros ir meno darbuotojai. Po Zarasų kultūros centro stogu gyvuoja 15 folkloro, tradicinės muzikos ir šokių kolektyvų. Jų dėka Zarasuose vyksta stiprūs tradiciniai etnokultūriniai renginiai – rajoninis folkloro ansamblių sambūris „Gieda gaideliai“, rajoninis vaikų folkloro ansamblių sambūris „Oželio pastogėj“, respublikinis vaikų ir jaunimo festivalis „Zalvynė“, tarptautinis folkloro festivalis „Žolynai“, tarptautinis liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlos muzikantai“ su aktyvia ir vis besiplečiančia „Mandolinos akademijos“ bendruomene, visame rajone išskirtinės tradicinės Užgavėnės ir Joninės. Taip pat centre veikia 25 mėgėjų meno kolektyvai, būreliai ar studijos, nesusijusios su etnine, tradicine kultūra – tai šiuolaikinių ir linijinių šokių, teatro, dainavimo, muzikos grupės, kurių pagrindu kasmet organizuojamos mėgėjų meno šventės.

Stiprių, savo darbui pasišventusių etnografų dėka Zarasų rajone klesti etninė kultūra, aktyviai ir tikslingai veikia amatų artelė, kurioje rūpinamasi autentiškų, sertifikuotų tautinių kostiumų gamyba, istorinių ir sceninių kostiumų siuvimu. Zarasų kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai kasmet parengia aukšto meninio lygio programas, pristatomas Naujųjų metų išvakarėse bei minint valstybines šventes. Turima infrastruktūra ir technologinės galimybės (mobili scena, garso ir apšvietimo aparatūra, modernus išmanusis autobusas „Kultūra ant ratų“ ir pan.) leidžia savarankiškai ir kokybiškai įgyvendinti didelio masto lauko renginius, tokius kaip dainų šventės, įvairūs menų festivaliai, edukacinės veiklos nutolusiuose rajono kampeliuose. Aktyvi projektinė veikla Zarasų kultūros centre sudaro galimybes plėsti kultūrinių edukacijų, pilietinių akcijų, profesionaliojo meno programų asortimentą bei turtinti tarptautinį kultūrinio bendradarbiavimo tinklą.

Zarasų kultūros centras – atvira bendruomenei įstaiga, kurioje išklausomi nepriklausomų kūrybinių grupių, laisvųjų menininkų ar pavienių gyventojų norai ir idėjos, stengiamasi įsiklausyti į miesto bei rajono gyventojų poreikius ir juos įgyvendinti.

I kategorijoje geriausiu pripažintas

Akademijos kultūros centras (Kėdainių r.)

Akademijos kultūros centras atlieka Dotnuvos ir Gudžiūnų seniūnijų visų socialinių grupių bendruomenės narių kultūrinių poreikių tenkinimo ir kultūrinės edukacijos funkciją, siekdamas kuo didesnės gyventojų įtraukties ir efektyvaus kultūros kūrimo seniūnijose, kultūros sklaidos. Taip pat siekiama ne tik organizuoti mėgėjų meno kolektyvų veiklas, kur žmonės galėtų patys kurti, vartoti, skleisti, bet ir tenkinti gyventojų profesionaliojo meno poreikius, padedant jiems ugdyti meninius, estetinius ir kultūrinius įgūdžius.

Pagrindiniai veiklos principai – profesionalumas, teikiamų paslaugų kokybė bei įvairovė, bendravimas ir bendradarbiavimas, saugios socialinės aplinkos kūrimas. Kultūros centras siekia išsaugoti ir puoselėti krašto kultūros tapatumą, skatinti atvirumą ir sklaidą. Didelis dėmesys skiriamas centro materialinei bazei stiprinti, palankiam mikroklimatui kurti.

Akademijos kultūros centras siekia išsaugoti ir tęsti senąsias, pamėgtas bendruomenių organizuojamų renginių tradicijas bei ieškoti naujų, patrauklių veiklų ir renginių. Kultūros centre vyksta atrankos į Dainų šventę, regioniniai konkursų turai, Kėdainių rajono įvairių sričių apdovanojimų ceremonijos. Kultūros centrui ypač svarbu puoselėti tuos papročius, apeigas, kurios mus pasiekusios iš senųjų laikų, sudaro svarbią tautinio gyvenimo dalį: tradiciškai organizuojamos Joninių, Rasų, Šienpjovių šventės, Oninės, Žolinės, Advento, kalėdiniai ir kiti etninės kultūros bei vietos tradicijas puoselėjantys renginiai. Akademijos kultūros centras yra Dotnuvos ir Gudžiūnų seniūnijų bendruomenių traukos centras. Čia vyksta įvairaus pobūdžio renginiai ir šventės, vietos bendruomenei svarbių datų, žymių žmonių ir reikšmingų istorinių įvykių minėjimai. Kultūros centre žmonės realizuoja savo kūrybinius sumanymus.

Akademijos kultūros centras sėkmingai rengia projektus: Sekmines Paberžėje, Žolines Paberžėje, jaunimo gyvo garso muzikos grupių festivalį „BisFest“. Didelio dalyvių dėmesio sulaukia vaikų vasaros užimtumo projektai „Atostogos zigzagais“, „Atrask save iš naujo“, kuriuose vaikai dalyvauja įvairių sričių patyriminėse veiklose, įgyja meninių, pažintinių, fizinių ir kitų kompetencijų, vyksta į ekskursijas bei muziejus.

Nuolatos organizuojami kalendorinių švenčių edukaciniai užsiėmimai: Užgavėnių kaukių gamyba, margučių marginimas, švilpynių gamyba iš medžio, rengiantis pavasario šventei – žolynų rišimas, advento vainikų pynimas, kalėdinių žaisliukų gamyba ir kiti. Itin populiarūs kulinarinio paveldo edukaciniai užsiėmimai.

Centre veikia savanorių klubas, kurio nariai padeda įgyvendinti įvairias renginių idėjas ir veiklas. Akademijos kultūros centro mėgėjų meno olektyvai – nuolatiniai Dainų švenčių, tarptautinių festivalių, konkursų dalyviai bei laureatai.

Kultūros centras – vienintelė kultūros įstaiga seniūnijoje, turinti 440 vietų salę ir galinti teikti įvairias kultūros paslaugas, priimti profesionalius teatro bei muzikos kolektyvus.

Viena pagrindinių centro veiklos sričių – profesionaliojo meno sklaida ir populiarinimas. Čia pamatyti teatro ar kitų profesionalių kolektyvų atlikėjų dažnai atvyksta žiūrovų ne tik iš artimiausių seniūnijos gyvenviečių, bet ir iš rajono, Kėdainių miesto, aplinkinių rajonų.

 II kategorijoje geriausiu pripažintas

Veliuonos kultūros centras (Jurbarko r.)

Veliuonos kultūros centras įsikūręs viename vaizdingiausių ir istoriškai turtingiausių panemunės miestelių. Centre plėtojamas kultūrinės veiklas lemia gausus istorinis palikimas, kuris įpareigoja puoselėti, aktualizuoti ir skleisti protėvių bei promočių sukauptą tautosakinį paveldą. Unikalus kraštovaizdis ir įvairios kultūrinės iniciatyvos vilioja ir džiugina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistus. Pagarba istorijai ir ateities vizijos – pagrindinės kultūros centro veiklos kryptys.

Centras gali didžiuotis nuo 1964 m. veikiančiu pagyvenusiųjų šokių kolektyvu „Veliuonietis“, į Veliuoną parskraidinusiu „Aukso paukštės“ apdovanojimą. Savo klausytojų ratą turi ir vokalinė grupė „Veliuonietis“. Viena pirmųjų Jurbarko rajone ir Lietuvoje dvarų kultūrą ėmėsi populiarinti istorinių šokių grupė „Saltare festum“. Visi čia veikiantys mėgėjų meno kolektyvai – ir sportinių šokių studija, ir unikali tradicinė (nes groja tik moterys) kapela „Margi blynai“, ir folkloro duetas „Mudi“, atliekantis išskirtinai tik brolių Antano ir Jono Juškų užrašytas dainas, akordeonininkių ansamblis, solistas Naglis Mačėnas – atskleidžia kultūros centro atvirumą naujovėms ir siekį prisitaikyti prie bendruomenės saviraiškos poreikių. Atgaivinti istoriniai Veliuonos personažai suteikia dar daugiau unikalumo ir autentiškumo, o išdykėlė veikėja Pelė Aniceta (lėlė) savo filosofinėmis įžvalgomis ir pastabomis nuginkluoja net didžiausius skeptikus.

Profesionaliai rengiamos vizualiojo meno parodos bei organizuojami renginiai – respublikinis tradicinių amatų, šokių ir dainų festivalis „Veliuonos kadrilis“, brolių A. ir J. Juškų užrašytų dainų konkursas, valstybinės šventės bei kt. – atskleidžia kūrybingo, nebijančio iššūkių kolektyvo pasirengimą ir iniciatyvumą.