Nominacija „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“
Pretendentai:
Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“, vadovas Imantas Šimkus; Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave vita“, vadovas Kastytis Barisas; Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mišrus choras „Daina“, vadovė Ramunė Navickienė; Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Šilalės krašto mišrus choras, vadovė Sandra Rimkutė-Jankuvienė; Vilniaus miesto moterų choras „Eglė“, vadovė Marija Bacytė; Vytauto Didžiojo universiteto akademinis choras „Vivere Cantus“, vadovas Rolandas Daugėla.
Laureatas
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mišrus choras „Ave vita“, vadovas Kastytis Barisas
VDU Švietimo akademijos mišrus choras „Ave vita“ įkurtas 1935 m. Chore dainuoja apie 40 įvairių specialybių studentų. Choro meno vadovas ir dirigentas prof. Kastytis Barisas. Stiprus ir darnus kolektyvas stebina klausytojus jaunatvišku žavesiu, entuziazmu, kūrinių atlikimo meistriškumu bei koncertinio repertuaro įvairove.
„Ave vita“ – Lietuvos dainų švenčių, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių švenčių „Gaudeamus“, festivalių ir konkursų dalyvis, tarptautinių konkursų laimėtojas. Sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose ir koncertuose JAV, Meksikoje, Italijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir kt. Dėl tarptautinio aktyvumo 2002 m. „Ave vita“ pelnė „Aukso paukštės“ nominaciją „Tarptautinio spindesio žvaigždė“.
Choras per metus surengia apie 50 koncertų universitetuose, mokyklose, bažnyčiose, koncertų salėse. 2020 m. tarptautiniame nuotoliniame festivalyje-konkurse „Paints of the Spanish Sun“ Barselonoje pelnė I laipsnio diplomą, 2021 m. VIII tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje „Auksinė Šalčios juosta“ pasipuošė auksine juosta ir gavo specialųjį prizą už geriausiai atliktą lenkų kompozitoriaus kūrinį – Jakubo Neske‘s „Deus ex Machina“, Portugalijoje vykusiame nuotoliniame konkurse pelnė Didįjį prizą, tapo XIII Europos folkloro čempionato „Euro folk“ Bulgarijoje laureatu. „Ave vitos“ atliekami kūriniai įrašyti garsajuostėje (1996 m.), kompaktinėse plokštelėse (2000, 2004, 2010, 2014, 2015, 2016 m.).
Kastytis Barisas (g. 1961 m. Panevėžyje) 1976–1980 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. 1980–1985 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1981 m. pradėjo dirbti mišraus choro „Ave vita“ chormeisteriu, 1994 m. tapo kolektyvo vadovu.
K. Barisas – Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių „Gaudeamus“ (Latvija:1991, 2004, 2014 m.; Estija: 1995, 2006, 2018 m.; Lietuva: 1999, 2011, 2022 m.), Lietuvių dainų švenčių (1998, 2003, 2007, 2009, 2014, 2018 m.), Kauno dainų švenčių (1999, 2004, 2006, 2008, 2010, 2016, 2018, 2019, 2022 m.) , Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių (2012, 2016, 2017, 2018 m.) vyriausiasis dirigentas, Zarasų dainų šventės (2013 m.) meno vadovas ir vyr. dirigentas.
Su choru parengta daug koncertinių programų, stambios formos kūrinių, tarp jų minėtini: B. Chilcott „A little Jazz Mass“ (2015 m.), Ch. Gounod „Messe breve“ Nr. 7 (2015 m.), T. W. Aas kantata „Gloria“ (2015 m.), G. Kuprevičiaus kantata „Pagonių giesmės“ (2014 m.), M. Natalevičiaus kantata „Omnia sol temperat“ (2013 m.), D. Pavilionio miuziklas „Jotvingių rauda“ (2012 m.), K. Jenkinso „Requiem“ (2011 m.), V. Augustino kantata „Absiste vulgus“ (2010 m.), C. Orffo „Carmina burana“ (2009 m.), D. Falco „Messa“ (2008 m.), W. A. Mozarto „Messe breve D-dur“ (2007 m.), V. Miškinio kantata „Creator alme siderum“ (2006 m.), V. Striaupaitės-Beinarienės „Te Deum“ (2022 m.), M. Palmerio „Misa a Buenos Aires“ (2022 m.), K. Jenkinso „The Armed Man. A Mass for Peace“ (2018, 2022 m.) ir kt.
K. Barisas aktyviai dalyvauja chorų ir ansamblių ekspertinėje veikloje, yra įvairių šalies bei tarptautinių konkursų, festivalių vertinimo komisijos pirmininkas. 2002 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, 2016 m. II laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“, 2015 m. LEU medaliu „Už nuopelnus“, Vyriausybės, Seimo, Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, savivaldybės ir kitų įstaigų padėkos raštais. 2021 m. pelnė Lietuvos chorų sąjungos kūrybinę premiją už produktyvią kūrybinę veiklą chorinės kultūros srityje 2017–2020 m. Vadovo kredo: „Jeigu dainuoji – dainuok širdimi!“
Nominacija „Geriausias vaikų arba jaunimo (moksleivių) choras ir vadovas“
Pretendentai:
Radviliškio muzikos mokyklos jaunių choras „Saulės vaikai“, vadovė Inga Petrauskienė; Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras, vadovė Jolanta Vyšniauskienė.
Laureatas
Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras, vadovė Jolanta Vyšniauskienė
Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras gyvuoja nuo 1946 m. Per ta laiką jam vadovavo daug talentingų mokyklos pedagogų-chorvedžių. Ilgainiui kolektyvas įgijo svarbią reikšmę ne tik mokyklos, bet ir Klaipėdos krašto kultūriniame gyvenime: surengė daugybę koncertų, dalyvavo chorinės muzikos festivaliuose-konkursuose, visose miesto ir šalies dainų šventėse, 1980 m. pelnė Geriausiojo choro vardą. Šį chorą garsina ne tik aktyvi koncertinė veikla, bet ir praktinio-mokomojo pobūdžio vaidmuo ugdant jaunuosius Lietuvos chorvedžius.
Choro kūrybinę veiklą paženklino tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse užimtos pirmosios (1987, 1995 m.) ir antrosios (2011, 2018 m.) vietos, gauti specialieji prizai (1992, 1995 m.), Lietuvos vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ iškovotos pirmosios vietos (2008, 2011, 2019 m.).
Kolektyvas koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Dalyvavo Lietuvoje rengiamuose festivaliuose „Skambanti banga“, „Kur bakūžė samanota“, „Dainuojam Maironiui“, „Pavasario giesmė“, „Vydūno giesmė“, „Dainoje tautos dvasia“, „Cantate Palangai“, „Lietuviais esame mes gimę“, projektuose „Muzika kviečia kiekvieną“, „Erasmus+“, jaunimo pilietinėje akcijoje „Aš – tavo laisvė“ (2018 m.), kartu su liaudies instrumentų orkestru „Trimitatis“ – tautinių instrumentų konkurso „Muzikinės kelionės“ uždarymo koncerte (2022 m.), Neringos meno mokyklos surengtame plenere „Muzika ant drobės“ (2022). Surengė koncertą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti (2018 m.) bei kalėdinius koncertus „Ateikit džiaugsmingai“ (2019 m.), „Palaiminki mane“ (2022 m.), kuriuose dirigavo jaunieji konservatorijos dirigentai.
2018 m. XXI tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse choras užėmė antrą vietą ir buvo apdovanotas specialiuoju prizu už geriausią S. Šimkaus kūrinių atlikimą. 2019 m. VI Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Mes – Lietuvos vaikai“ pelnė I laipsnio diplomą mišrių chorų kategorijoje. 2021 m. choras dalyvavo virtualiuose projektuose „Malda pasauliui“, „Repeticijos su profesionalais“.
Jolanta Vyšniauskienė (g.1978 m. Raseiniuose) 2002 m. Klaipėdos universiteto Menų fakultete įgijo choro dirigentės ir mokytojos profesinę kvalifikaciją, 2004 m. Klaipėdos universiteto Menų fakultete – magistro kvalifikacinį laipsnį, 2019 m. – mokytojo eksperto (choro dirigavimas) kvalifikacinę kategoriją. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mišriam chorui vadovauja nuo 2006 m.
J. Vyšniauskienė yra aktyvi seminarų-praktikumų, festivalių bei konkursų jauniesiems dirigentams organizatorė, tarptautinio S. Šimkaus chorų konkurso organizacinio komiteto narė (2016, 2018, 2022 m.), Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių organizacinio komiteto narė, savanorių koordinatorė ir vyr. dirigentė (2017, 2018, 2019, 2022 m.), Lietuvos moksleivių dainų švenčių (2012, 2016 m.) kūrybinės grupės narė ir vyr. dirigentė, Kauno dainų ir šokių šventės „Čia suteka upės“ (2022 m.) vyr. dirigentė, nacionalinių Gedimino Purlio jaunųjų choro dirigentų konkursų iniciatorė, organizacinio komiteto narė. Vedė atviras pamokas-repeticijas bei seminarus Klaipėdos apskrities muzikos mokyklų mokytojams ir chorų vadovams (2018, 2019, 2020 m.). Kasmet koordinuoja ir su choru dalyvauja tradiciniame jaunųjų atlikėjų koncerte „Mūsų vaikai – tėvynei Lietuvai“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
2021 m. apdovanota Lietuvos chorų sąjungos premija už produktyvią kūrybinę veiklą chorinės kultūros srityje. 2022 m. inicijuotas ir kartu su Klaipėdos miesto chorine bendrija „Aukuras“ įgyvendintas I respublikinis jaunimo mišrių chorų festivalis „Jaunoji banga“.
Vadovės kredo: „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti“ (Konfucijus).
|