Kultūros centrų premija 2022

Už mėgėjų meno ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, už etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo populiarinimą

Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras

Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras – atvira kultūros įstaiga, besirūpinanti nekomerciniu etninės kultūros išsaugojimu, dirbanti profesionaliai, kaip atsvara pigiai masinei kultūrai, siekiant užtikrinti kuriamo kultūros turinio kokybę ir prieinamumą kultūros paslaugų vartotojams.

Įstaigai priklausančiuose penkiuose filialuose bei aštuoniose laisvalaikio salėse dirba 57 darbuotojai (41 iš jų  kultūros ir meno specialistas) bei veikia 55 mėgėjų meno kolektyvai – aktyvūs mėgėjų meno, dainų švenčių tradicijų, etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojai, saugantys, stiprinantys ir populiarinantys etninės kultūros veiklą regione, perduodantys etninės kultūros vertybes ir tradicijas įvairioms kartoms. Tarp jaunosios kartos atstovų Šilalės kultūros centras garsėja šimtus dalyvių pritraukiančiomis etnokultūrinėmis vakaronėmis, naktišokiais, gegužinėmis, tradicinių amatų edukacijomis, etnokultūrinėmis stovyklomis vaikams ir jaunimui „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės“, etnokultūros pabėgimo kambariais ir kitomis veiklomis, pristatomomis per neformaliojo vaikų švietimo ir Kultūros paso programas, įvairią projektinę veiklą.  Vaikų ir jaunimo bei suaugusiųjų folkloro ansambliai nuolat dalyvauja šalies ir tarptautiniuose folkloro festivaliuose, įvairiuose konkursuose ir varžytuvėse, leidžiamos knygos, kompaktinės plokštelės, mėgėjiškuose trumpo metražo filmuose įamžinamos senosios Šilalės krašto tradicijos. Įvairios Šilalės kultūros centro organizuojamos veiklos padeda išlaikyti unikalų regiono kultūrinį identitetą.

Šilalės kultūros centre aktyviai skatinama savanorystė kultūros srityje: įstaiga akredituota priimti jaunimo savanoriškos tarnybos programos ilgalaikius savanorius (iki 2025 m.), tad kasmet į centro bei jo filialų organizuojamus kultūros renginius įtraukiama per 150 unikalių ir 400 pasikartojančių asmenų (savanorių). Šiuo metu įstaigoje dirba du savanoriai iš Turkijos ir Armėnijos. Šios ir kitos veiklos padeda gerinti sociokultūrinę aplinką regione, skatina bendruomenės tarpusavio ryšius, mokymąsi ir kultūrinį supratimą, kuria palankias sąlygas kultūrinei įvairovei ir augimui regione.

Teikiamų kultūros paslaugų įvairovę ir kokybę padeda užtikrinti glaudus ir sėkmingas bendradarbiavimas su  kultūros centrais bei kitomis kultūros ir švietimo įstaigomis visoje Lietuvoje, kaimų bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo atstovais, Šilalės rajone gyvenančiais ukrainiečiais, pavieniais asmenimis, tarptautiniais partneriais Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Vokietijoje.

Šilalės kultūros centras gali didžiuotis ne tik renginių gausa (per metus organizuojama per 350 įvairių renginių), bet ir įvairove: tautodailės plenerais Bilionių etnografinėje sodyboje „Givenėms“, kūrybinėmis dirbtuvėmis, įvairiomis edukacijomis vidaus erdvėse ir prie garsių Šilalės krašto piliakalnių, klojimo teatrų festivaliu „Pri klietelis“, liaudiškos muzikos kapelų varžytuvėmis, tradicinių šokių vakaronėmis ir varžytuvėmis,  bardų ir poezijos nakties festivaliu ,,Žodžiai nebijo lietaus“ Kaltinėnų Dvasingumo parke, Tauragės apskrities solinio dainavimo ugdymo projektu ,,Skambėk“ Upynoje, vokalinių ansamblių festivaliais „Kai lyja už lango lietus“, „Atsiliepk dainoj“, „Dainuže, suskambėk!“, šokių šventėmis-festivaliais „Šitam dideliam būry“ ir „Suk, suk ratelį“, tęstiniais projektais „Suaugusiųjų chorų maratonas“, nuo 1978 m. organizuojamu Lietuvos vokalinių ansamblių švente-konkursu „Šilų aidai“, Medvėgalio menų festivaliu, etnokultūros projektu „Daryti draudžiama nedaryti“, linksmos muzikos festivaliu „Brizgėls“,  šiuolaikinio šokio spektakliais „Mergaitė su degtukais“, ,,Pušų viršūnėse“, „Metų laikai“, „Coliukė“, „Knygnešių šventa gadynė“, „Piliakalnių laumės“, „Alisa. Įstrigusi laike“, įtraukiančiais muzikiniais spektakliais ,,Eliza“, „Čardašo karalienė“, „Intrigų miestas“, kurių režisierius Antanas Kazlauskas 2022 m. pelnė  prestižinį Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimą „Auksinis feniksą“ kaip Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas.

Už kūrybingą, novatorišką veiklą, skatinančią kultūrinės raiškos įvairovę, už profesionaliojo meno kūrimą ir sklaidą

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila"

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ – daugiafunkcis kultūros centras, siekiantis nacionaliniu bei tarptautiniu mastu pripažintoje unikalaus grožio ir istorinės reikšmės aplinkoje plėtoti kūrybos, edukacijos, kūrybinių industrijų skatinimo, tarptautinių mainų centro veiklą, įtraukiančią vietos bendruomenes bei atvykstančius Lietuvos ir užsienio menininkus.

„Agila“ teikia sinergiškas kultūros, meno, eduakcijos, turizmo paslaugas, bendradarbiaudama su biudžetinėmis, viešosiomis, kultūros ir meno, švietimo, turizmo įstaigomis, verslininakais, kūrėjais, kūrėjų sąjungomis ir asociacijomis, turizmo ir šveitimo klasteriais, asociacijomis, tarptautinėmis organizacijomis.

Įstaiga pademonstravo atsakingą įsipareigojimą puoselėti kultūrinę įvairovę ir skatinti meninį meistriškumą Neringos kurorte, ypač įgyvendinant projektą „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“.  „Agila“ kūrybinę veiklą ir renginius, kultūrinius maršrutus įgyvendina įvairiose netradicinėse erdvėse visose Neringos gyvenvietėse, atskleisdama Neringos kultūrinį, istorinį palikimą, gamtinį vertingumą.

Vienas iš centro kūrybinės veiklos tikslų – kūrybinių rezidencijų plėtotė Neringoje, įgyvendinant įvairias programas, konferencijas „EuroArt“, „Kaita per kultūrą“, forumą „Kūrybinių rezidencijų plėtra“, tarptautinį plenerą „Nidos ekspresija“, mėgėjų ir profesionaliojo meno kolektyvų jungtinius projektus.

„Agiloje“ veikia penki mėgėjų meno kolektyvai: folkloro ansamblis „Giedružė“ (I kat.), liaudiškos muzikos kapela „Joldija“ (I kat.), tautinių šokių grupė „Kalnapušė“ (I kat.), moterų choras „Smiltatė“ (II kat.), linijinių šokių kolektyvas „Dorė“.

Centras plėtoja tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą bei stengiasi pritraukti į Neringą užsienio šalių atlikėjų, kūrėjų. Organizuoti bendri renginiai su JAV, Vengrijos, Švedijos, Izraelio, Prancūzijos ambasadomis Lietuvoje. „Agila“ turi kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kuris suteikią teisę sudaryti turizmo paslaugų rinkinius ir juos pardavinėti, įtraukiant gidų, edukacijos, maitinimo, nakvynės, pramogų paslaugas. Siekdamas mažinti sezoniškumą, centras organizuoja kultūrinį turizmą skatinančius renginius ne populiariuoju vasaros metu: žiemą – „Stintapūkio“ šventę, pavasarį – „Žiobrines“, lapkritį – Neringos miesto gimtadienio, gruodį – Kalėdų, Naujųjų metų renginius.

Įstaiga yra Lietuvos kultūros centrų asociacijos, turizmo informacijos centrų asociacijos narys, dalyvauja Europos kultūros sostinių-miestų kandidatų tinklo (ECoC) veikloje. Rengiami ir įgyvendinami projektai, kuriuos finansuoja Lietuvos kultūros taryba, įvairios ES programos. 2023 m. „Agilos“ paraiška „MOTIVE (Merging Original Traditions Into new Voices of Europe)“ laimėjo ES programos „Kūrybiška Europa“ kvietimą „European Cooperation Projects 2023“.

Už vietos ar regiono kultūrinio identiteto, tautinės savimonės stiprinimą, istorinės atminties aktualizavimą

Jonavos rajono savivaldybės kultūros centras

Jonavos kultūros centras (JKC) – modernus laisvalaikio ir pramogų, meninio ugdymo, tautinių ir vietos tradicijų skleidimo bei saugojimo kultūros ir meno centras, miesto širdyje įsikūręs energingas kultūros židinys, liepsnojantis miestelėnų gyvenimo ritmu.

JKC sudėtyje yra 11 rajono seniūnijose įsikūrusių filialų ir trys skyriai.

Centro rengiami valstybinių švenčių, atmintinų datų minėjimai, miesto šventės įprasmina svarbius Lietuvos ir Jonavos istorijos faktus. Organizuojamos tradicinės kalendorinės šventės (Joninės, Užgavėnes, vaikų Velykėlės, advento vakarai ir kt.), festivaliai ir projektai (sutartinių šventė „Sutarysma“, projektai „Mežio kultūra“, „Šiaudinis sodas amžinasis variklis“, folkloro festivalis „Nerimi atplaukią“, armonikierių festivalis „Pas Jonus“) puoselėja tautines tradicijas.

Tokie projektai, kaip tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalis „Čia mes laimingi“, šalies teatrų festivalis DEK, projektai „Šypsenos vaikams: Samulevičių palikimo įkvėpimas“, „Miesto istorijų kodas“, „Atvirukas iš Jonavos“, „Didikų Kosakovskių giminės keliais“ ir kt. formuoja miesto identitetą ir patrauklų įvaizdį bei pritraukia kultūrinio turizmo mėgėjų.

Vidutiniškai per metus JKC suorganizuoja 1300 renginių, kuriuose apsilanko arti 300 tūkst. lankytojų Vienas pagrindinių JKC uždavinių – organizuoti mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą. JKC ir jo filialuose veikia 51 mėgėjų meninės veiklos kolektyvas, buriantis per 500 dalyvių. Centras yra parengęs 22 edukacines programas 1–11 klasių mokiniams bei suaugusiesiems. Visi užsiėmimai įtraukti į Kultūros paso paslaugų rinkinį. Edukacijose per metus apsilanko beveik 5000 lankytojų. Kasmet surengiama apie 50 ekskursijų, dviračių ir pėsčiųjų žygių.

Organizuojant kultūrines veiklas įtraukiamos rajono įmonės, organizacijos ir bendruomenės nariai. Neatsiejami šių renginių dalyviai yra Rukloje dislokuotų karinių dalinių kariai, su kuriais centras bendradarbiauja organizuodamas rajonines ir tarptautines šventes.

JKC įsikūrę savanoriai, kurie yra nepamainomi pagalbininkai įvairiose kultūrinėse veiklose. Jiems skirtose erdviose patalpose jie gali leisti laisvalaikį, bendrauti su kitų įstaigų savanoriais, dalintis idėjomis ir pan. 2021 m savanoriai įkūrė ir užregistravo JKC savanorių asociaciją „Kultūros savanoriai“.

Tačiau didžiausias JKC pasididžiavimas – darbuotojai, nebijantys kurti, klysti ir mokytis.