Neužmirštamos akimirkos po VI Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalio

2003 m. lapkričio 14-16 d. Vilniuje vykusį VI Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalį organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras ir Lietuvos chorų sąjunga. Šis iškilus renginys vyko prestižinėse Vilniaus miesto koncertų salėse, šventovėse – Arkikatedroje bazilikoje bei universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Festivalis paliko gerą įspūdį organizacija ir dalyvių skaičiumi. Tai gausiausias festivalis – dalyvavo 20 įvairaus žanro chorų iš bemaž visų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Čia derėtų pagarbiai įvertinti sumanytojų ir organizatorių indėlį labai svarbiam choriniam judėjimui.

Pirmasis festivalio koncertas nuskambėjo lapkritį generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ramovėje. Dainavo Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto Muzikos didaktikos katedros merginų choras „Aušra“ (vad. Donvina Savickienė). Choro repertuaras nesudėtingas, aiškiai parinktas pagal pajėgumą, parengtas rūpestingai. Galima įžvelgti gražią šio choro ateitį, jeigu choras pasuktų lietuviško repertuaro kryptimi. Kam ne kam, o Muzikos didaktikos katedrai tuo vertėtų susirūpinti pirmiausia.

Vilniaus dailės akademijos kamerinis choras (vad. Arvydas Adamonis ir Asta Rauduvaitė) nedidelis – 9 vyrai ir 20 merginų. Gal kiek nesubalansuota choro sudėtis. Dirigentas programą pateikė profesionaliai, jautriai, tačiau kyla abejonių dėl programos aranžuotų ir originalių kūrinių santykio, gal čia dirigentas įžvelgia savo chorui reikalingų tikslų?

LMA Kauno fakulteto Muzikos pedagogikos katedros mišrus choras (vad. Rolandas Daugėla) pasirodė, kaip ir dera Muzikos akademijos kolektyvui: balsai išlyginti, choras muzikalus, interpretacija įdomi, programoje net lietuviškas kūrinys nuskambėjo!

„Lietuviškumo problemą“ sėkmingai išsprendė Vytauto Versecko vadovaujamas Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“. Pakilus, drausmingas, o gražių lietuviškų dainų, gerai paieškojus, pasirodo, pakanka net vyrams.

Vakare Šv. Jonų bažnyčioje įvyko festivalio atidarymo koncertas. Pagal festivalio organizatorių sumanymą koncerte dalyvaujantys chorai sustojo presbiterijoje aplink gausiai susirinkusią publiką. Šventės organizatorių vardu Saulius Liausa pasveikino visus festivalio dalyvius, palinkėjo sėkmės rengiantis Rygoje vykstančiai tarptautinei studentų šventei „Gaudeamus“. Po to visi aštuoni chorai, vadovaujami savo dirigentų – L. Levinskaitės, R. Gelgotienės, R. Daugėlos, K. Bariso, A. Adamonio, R. Viskantaitės, V. Versecko ir P. Gylio, –atliko po vieną kūrinį, prisistatydami ir tarsi iš visų pusių išbandydami bažnyčios akustiką, lyg pasiruošdami pagrindiniam festivalio atidarymo kūriniui – John Rutter „Gloria“. Prisistatyme išskirčiau įdomų Jono Tamulionio kūrinį „Dviejų salų rauda“, kurį atliko LMA mišrus choras, vadovaujamas prof. P. Gylio. Koncerto kulminacija tapo John Rutter „Gloria“. Visi chorai sustojo prie altoriaus, prisijungė puikiai pasirengęs Klaipėdos universiteto Menų fakulteto pučiamųjų instrumentų ansamblis (vad. Vilmantas Bružas) bei vargonininkas A. Anusauskas, ir, diriguojama prof. Povilo Gylio, suskambėjo didingoji kantata – pakilus, jaunatviškas, šiuolaikiškas kūrinys. Manyta, kad pritrūks laiko generalinėms repeticijoms, kad nevienodas chorų pajėgumas kiek trukdys dirigentui pasiekti norimą efektą, tačiau šio koncerto visuma atitiko pakilius festivalio kriterijus, suteikė malonių įspūdžių klausytojams.

Lapkričio 15 d. – Vilniaus arkikatedroje bazilikoje sakralinės muzikos valanda. Giedojo keturi festivalio chorai. LMA Kauno fakulteto Muzikos pedagogikos katedros merginų choro (vad. Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė, vargonininkė Jurgita Kazlauskaitė) programa parinkta pagal choro galimybes. Galima suprasti vadovės įdomaus, mažai girdėto repertuaro paieškas, tačiau abejočiau, ar vertėjo jaunoms studentėms, neturinčioms afroamerikietiško kraujo, atlikti specifinius spiričiuelius ir pan. Apskritai apie visą valandą skambėjusią sakralinę muziką reikėtų pasakyti, kad jos parinkimas šiam koncertui nedaro garbės nė vienam iš čia koncertavusių chorų vadovų: iš 25 skambėjusių kūrinių tik keturi buvo lietuvių autorių. Ko mes siekiame? Techniškai visi čia koncertavę chorai yra pajėgūs, jų vadovės – Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė, Henrika Šeckuvienė, Rasa Viskantaitė, Loreta Levinskaitė – sugeba profesionaliai dirbti, tad laikykime tai, kas įvyko, repertuaro ieškojimo azartu, kuris meninei choro kokybei neduoda taip trokštamos naudos.

Antrasis koncertas vyko LMA kongresų rūmų kamerinėje salėje. Sveikindamas studentus, prof. Juozas Antanavičius pabrėžė šio festivalio svarbą, priminė gerą Lietuvos chorų lygį ir pergales Europos chorų konkursuose. Geriausius Lietuvos chorus – LMA (vad. Tadas Šumskas), „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas) ir choras „Brevis“ (vad. Gintautas Venislovas), – laimėjusius Europos Grand Prix, prilygino Lietuvos krepšininkų pergalei Europos rungtynėse. „Tik valstybės ir visuomenės dėmesys jiems skirtingas“, - apgailestaudamas pripažino Rektorius.

Koncertą pradėjo Šiaulių universiteto merginų choras „Littera“ (vad. Marija Žibūdienė). Simpatingai nuskambėjo choro atliekami Zitos Bružaitės, Vytauto Miškinio kūriniai. Michael Dicie „O sacrum convivium“ kiek sumenkino grigališkojo choralo dvasia parašytos įžangos atlikimas, jis netapo raktu šiam kūriniui. Patyrusi dirigentė pirmoji išbandė ir kiek klastingą salės akustiką, kuri ir po „Littera“ dainavusiems chorams taip pat mažai padėjo. Chorui norėtųsi palinkėti didelės koncertinės sėkmės.

Vilniaus pedagoginio universiteto mišrus choras „Ave Vita“ (vad. Kastytis Barisas, chormeisteriai Jurgita Petraitienė ir Saulius Liausa) pateikė labai sudėtingą lietuvių kompozitorių programą, kurios nuotaikų amplitudė – nuo dramatiškiausios Vytauto Barkausko „Stabat Mater“ iki Jono Tamulionio groteskiškų „Erzinimų“. Choras gerai subalansuotas, perspektyvus, tačiau atliekant tokią sudėtingą programą pasitaikė visko, tad peršasi išvada: ar nevertėjo į programą įtraukti bent porą ramių, taurių kūrinių, nuo kurių programos visuma tikrai nebūtų sumenkusi; priešingai – būtų atskleista choro galimybių įvairovė.

Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ (vad. Rasa Gelgotienė) gausus, taip pat gerai žinomas chorinio meno gerbėjams. Pateiktą programą galėtume laikyti pavyzdine, atlikimą inteligentišku. Ypač įspūdingai nuskambėjo M. Matamoro - E. Silva „Lacrimas negras“. Galima būtų papriekaištauti dėl visoje programoje išryškinamo didelio vibrato, tačiau tai turbūt vadovės vokalinio lavinimo credo.

Paskutinieji šiame koncerte dainavo abu LMA kolektyvai: merginų choras (vad. Dainius Puišys) ir mišrus choras (vad. Povilas Gylys, chormeisteris Andrius Gilys). Įžangos žodyje katedros vedėjas prof. Povilas Gylys paaiškino, kad chorams diriguos II ir III kursų studentai ir kūrinius jie parengė savarankiškai, o čia jiems suteikiama viena iš galimybių prisistatyti visuomenei. Iš tiesų tai buvo prasminga festivalio koncertų dalis, leidusi pažvelgti į galimus būsimų festivalių dirigentus. Malonu konstatuoti, kad visi trylika jaunųjų dirigentų pasirodė brandžiai. Išskirčiau Laimą Česlauskaitę, dirigavusią merginų chorui, Giedrių Pavilionį, dirigavusį mišriam chorui. O šiaip visus nuoširdžiai sveikinu.

Lapkričio 16 – baigiamoji diena. Šv. Jonų bažnyčioje paskutinį festivalio koncertą pradėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis merginų choras (vad. Viktoras Masevičius). Programa parinkta skoningai, įvairi. Choras gražiai dera, turi plačią dinaminę skalę, tačiau neforsuoja. Galima būtų kiek diskutuoti dėl „Oi teka bėga“ tempų, dėl „balsiškos“ polifonijos improvizaciškumo pagilinimo. Tačiau šiaip choras puikus.

Lietuvos žemės ūkio universiteto mišrus choras „Daina“ (vad. Ramunė Navickienė) – didelis, gerai subalansuotas – 36 merginos, 25 vyrai, balsai suderinti, programa graži, tačiau... Žinodamas vadovę kaip stiprią dirigentę, stebėjausi jos kiek keistoku atsargumu. Turint tokį galingą chorą, ar vertėjo į programą įtraukti kad ir puikųjį J. Naujalio motetą „In monte Oliveti“ ir atlikti jį pagal jau nusistovėjusius atlikimo štampus? Gal reikėjo pasirinkti kitą J. Naujalio motetą ir pateikti drąsią versiją? Ir kiti programos numeriai atlikti gražiai, bet vėlgi taip atsargiai, taip diplomatiškai. Linkėčiau vadovei ir chorui drąsesnių eksperimentų.

Šiaulių universiteto merginų choras „Pavasaris“ (vad. Stasys Žalalis) pateikė nesudėtingą, tačiau simpatingą programą. Choras nedidelis – 30 merginų. Tikėtina, kad jame vyksta kartų kaita, kad dar ne viskas „sugulė“, tačiau sveikintina iniciatyva kai kuriuos kūrinius atlikti su instrumentiniu trio, paįvairinti programą išraiškingąja skaitove ir nepamiršti pagalvoti, kiek ko reikia trumpai programai.

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros merginų choras – mokomoji akademinė studija (vad. Algirdas Šumskis, chormeisterė Valerija Puslienė, koncertmeisterė Žydronė Malinauskaitė). Iš tokio rango kolektyvo daugiau ir laukiama. Jis koncertą pradėjo šiuolaikišku Vytauto Miškinio „Magnificat“. Kūrinys nuskambėjo pakiliai, efektingai. Gaila, kad portatyvinių vargonėlių prastoka garso kokybė ne itin atitiko dirigento siekius. Po koncerto kalbinti Vilniaus chorvedžiai-dirigentai pripažino aukštą visos choro programos atlikimo profesionalumą, choro vokalo turtingumą ir linkėjo chorui toliau plaukti iškėlus visas bures. To linkėčiau ir aš.

Koncertus Šv. Jonų bažnyčioje užbaigė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Chorvedybos katedros mišrus choras (vad. prof. Gediminas Purlys, chormeisteris Juozas Kubilius, koncertmeisterė Živilė Čapienė), pateikęs sudėtingą ir įdomią programą: atliktos Gedimino Purlio „Mišios Marijos Dievo motinos garbei“ ir John Rutter „Te deum“. Mišios sukurtos 2000 m. vasarą, tuoj po G. Purlio motinos mirties, kaip sūnaus padėka Jai už gyvenimą. Mišios buvo atliktos Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje su prof. G. Purlio vadovaujamu Sumos choru, o festivalyje pateikiamos visuomenei. Mišios penkių dalių: Kyrie, Gloria, Sveika Marija, Sanctus, Agnus Dei. Solo partijas atliko solistai Valentina Vadoklienė (sopranas) ir Tomas Ambrozaitis (bosas). G. Purlio Mišios turės ateitį, tą liudija po koncerto chorvedžių susidomėjimas įsigyti natas. Šį puikų koncertą choras užbaigė didinguoju John Rutter „Te deum“.

Festivaliui persikėlus į Vilniaus universiteto didžiąją aulą, prasidėjo kiek nenumatyti nesklandumai: pritrūko laiko. Scenoje Kauno technologijos universiteto mišrus choras „Jaunystė“ (vad. Danguolė Beinarytė, koncertmeisterė Beata Kijauskienė). Publika, daugiausia festivalio dalyviai, vėluodami renkasi, ieško vietos, krebžda, šneka… Salė perpildyta, rengiasi čia pat, krepšius krauna ant palangių. Kas arčiau scenos įsitaisė – ploja, kas toliau – kaip išeina. Garbingos praeities choras „Jaunystė“ ir dabar gerai dainuoja. Gal kiek keistoka, kad tokio choro programoje tik vienos autorystės – jo vadovės – dainos arba jos aranžuoti kūriniai. Kiek “kvepia” jubiliejiniu koncertu, o gal toks ir buvo?

Chorų individualių pasirodymų maratoną užbaigė Šiaulių universiteto mišrus choras „Studium“ (vad. Gediminas Ramanauskas, vokalo pedagogas Juozas Vaidotas Lygutas). Koncertas, matyt, projektuotas festivalio pabaigai. Programa pramoginė, išradingai surežisuota. Akompanavo Šiaulių Juventos mokyklos roko grupė „School Boys” (vadovas Laimonas Tamošiūnas). Buvo atlikti Marcos Leite „Dos Indios krao“, Andrew Lloyd Webber „A concert celebration“ bei Fredie Mercury „Bohemian rhapsody“. Šis koncertas turėjo didelį pasisekimą. Ir galbūt juo ir reikėjo festivalį užbaigti, tačiau įvyko, kaip įvyko: į sceną buvo pakviesti bene šeši Vilniaus chorai, ir prasidėjo festivalio uždarymas. Sulipus į sceną Vilniaus chorams, salė liko apytuštė, o į sceną susigrūdę dainininkai ne itin kaip atrodė su savo kasdieniais rūbais šalia pasipuošusių koncertantų. Jungtinis choras, diriguojant jų vadovams, padainavo šešias dainas, o nepriimtųjų į chorą svečių mažuma ir jų vadovai nejaukiai mindžikavo salės pakraščiuose.

Dar buvo prof. P. Gylio trumpa kalba, dar sugiedota „Gaudeamus“ bei „Kur giria žaliuoja“, ir festivalis baigėsi. Organizatoriai visus pakvietė į Pedagoginį universitetą trumpam atokvėpiui prieš kelionę namo.

Pabaigai norėčiau dar pasakyti: festivalis pavyko. Jis parodė, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta brandi chorų veikla. Iki pavasario visi festivalyje dainavę chorai dar sustiprės, patobulins jau dainuotą repertuarą, papildys jį, įgaus pasitikėjimo ir laisvės.

Yra problema, kurią jaučia, be abejo, visi chorų vadovai: lietuviško repertuaro stygius. Kaltų čia lyg ir nėra – pasikeitė kūrinių įsigijimo ir leidybos situacija. Nesvarbu, kad chorai nėra komercinės organizacijos ir patys, vos alsuodami, negali kūrinių užsakyti. Antagonizmo čia nėra, draugiškai su artimesniais susitariame, juk ir kompozitoriai supranta – jeigu mes nedainuosime jų dainų, kas jas dainuos. Gal Liaudies kultūros centras galėtų aktyviau pasitarti su Kultūros ministerija dėl kvotų žanrams ir galimybių chorų vadovams?

Nedrįstu teigti universitetų rektoriams ar senatams, kad vienas choras universitete – jau yra studentų meninės saviraiškos viršūnė. Šiaulių universitetas į festivalį atsiuntė keturis chorus. Buvo ir kitų gražių pavyzdžių. Neužmirštamos akimirkos, kada universitetų iškilmėse pamatai pražilusius profesorius šviesiais veidais, giedančius atmintinai studentų himną „Gaudeamus“, ir neabejoji – jie dainavo universiteto chore.

Dainuokime. 
„Gaudeamus igitur“!

Fabijonas Sereika