SUAUGUSIŲJŲ CHORŲ KONKURSAS - 2002

 Lietuvos liaudies kultūros centras ir Chorų sąjunga 2002 metais surengė didžiausią suaugusiųjų chorų konkursą per pastarąjį dešimtmetį. Pirmą kartą šalies konkursų istorijoje chorai sugrupuoti pagal jų menines išgales Pagrindinis suskirstymo tikslas – galimybė konkuruoti su sau lygiais, o ateityje stengtis stiprėti ir pereiti į aukštesnę pakopą.

Vyrų ir moterų chorai varžėsi taip: III grupė – reprezentaciniai, II – vidutinio meninio lygio koncertiniai, I – vietinės reikšmės; o mišrių taip: IV – reprezentaciniai, III – aukšto meninio lygio, II – vidutinio meninio lygio koncertiniai, I – vietinės reikšmės.

Regioniniai turai vyko didžiuosiuose miestuose balandžio mėnesį. Iš 80 regionuose dalyvavusių chorų komisija į finalą atrinko 22 kolektyvus. Tarp žemiausio pajėgumo stipriausieji išaiškinti regionuose. Apdovanoti buvo tik jų vadovai – tarp moterų chorų: Vilniaus moterų choro “Aidas”, vad. Lina Blebaitė–Šurmaitienė, mišrių – Kazlų Rūdos kultūros namų mišrus choras “Viltis”, vad. Salomėja Laima Vitukynienė.

Finalinis turas vyko 2002 m. gegužės 25 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje.

Chorus vertino tarptautinė žiuri: pirmininkas Carl Hogset (Norvegija), nariai – Juris Klavinš (Latvija), Vaclovas Augustinas, Povilas Gylys, Laimis Vilkončius, Rimvydas Žigaitis.

Vyrų chorai – nykstantis žanras. Per pastarąjį dešimtmetį jų dar sumažėjo ir vis mažiau juose matyti jaunų veidų. Maloni išimtis - nesenas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras “Kariūnas” (vad. Vytautas Verseckas), aktyviai koncertuojantis ir sėkmingai dalyvaujantis festivaliuose ir konkursuose. Ir šiame konkurse jį lydėjo sėkmė – laimėta I vieta tarp antro lygio chorų. Kaip visada stipriausias tarp aukščiausios grupės chorų buvo Vilniaus mokytojų namų vyrų choras “Ąžuoliukas” (vad. Vytautas Miškinis, tačiau jam nesant Lietuvoje, dirigavo Gintautas Venislovas). II vietą laimėjo VRM vyrų choras “Sakalas” (vad. Romas Makarevičius), III vietą – Vilniaus miesto vyrų choras “Varpas” (vad. Petras Puošiūnas). Jis gavo specialų prizą ir už privalomojo kūrinio – Vytauto Juozapaičio harm. lietuvių liaudies dainos “Išjojo jojo, sodauto” – atlikimą.

Antro lygio moterų chorams I ir II vietos nepaskirtos, o III  atiteko Kauno įgulos karininkų ramovės moterų chorui “Indraja” (vad. Zinaida Gerasina).

Tarp reprezentantų didžiausi konkurentai buvo Panevėžio muzikinio teatro kamerinis moterų choras “Volungė” (vad.Algirdas Viesulas) ir Taurakalnio kultūros centro (Vilnius) moterų choras “Liepos” (vad. Audronė Steponavičiūtė – Zupkauskienė).

Pasikeitus vadovui ir persiorientavus į kamerinį, „Volungė” sužavėjo intonacijos švarumu ir tembro šviesumu, o “Liepos” paliko solidaus, taip pat profesionaliai dirbančio kolektyvo įspūdį. Abiem ir buvo paskirtos  I vietos. Kadangi kitų šios grupės chorų balai buvo daug žemesni, II vieta nepaskirta, o III laimėjo Šiaulių universiteto “Littera” (vad. Marija Žibūdienė). Jam atiteko ir Lietuvos kompozitorių sąjungos specialusis prizas “Už šiuolaikinio lietuvių autoriaus kūrinio atlikimą”. Specialųjį prizą ir už privalomąjį kūrinį pelnė “Volungė”.

Iš mišrių chorų po atrankos į finalą pateko tik trys antro lygio chorai. Vietos pasiskirstė taip: I – Kėdainių laisvalaikio centro kameriniam mišriam chorui “Ave, musica” (vad. A. Viesulas), II – Kauno mišriam chorui “Leliumai” (vad. Albinas Petrauskas) ir III – Vilniaus dailės akademijos kameriniam mišriam chorui (vad. Arvydas Adamonis ir Asta Rauduvaitė). Didžiausia konkurencija vyko tarp šios grupės mišrių chorų, į kurią pakliuvo vienas kito verti 5 ryškaus braižo ir gerai žinomi ne tik šalyje kolektyvai. Šį kartą komisija argumentuotai pirmąją vietą skyrė jaunatviškam, spalvingam, parengusiam įdomią ir sudėtingą programą Vilniaus pedagoginio universiteto mišriam chorui “Ave, vita” (vad. Kastytis Barisas). II vieta pasidalijo Šv. Pranciškaus (bernardinų) bažnyčios mišrus choras “Langas” (vad. Rita Kraucevičiūtė) bei Kauno rajono savivaldybės mišrus choras “Kamertonas” (vad. Algirdas Viesulas). Nedaug atsiliko ir III vietos laimėtojas – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras (vad. Audronė Purlienė). Tarp mišrių chorų reprezentantų vargu ar buvo didelių netikėtumų. Nors nepavyko suvilioti konkurse dalyvauti visų šalies reprezentacinių chorų, Klaipėdos miesto savivaldybės muzikos centro mišrus choras “Aukuras” (vad. Alfonsas Vildžiūnas) nesunkiai pelnė I vietą, ši aplinkybė visai pelnytos pergalės nesumenkino, tik žiūrovams trūko intrigos, kuri suteikia daug “šarmo” konkurso pabaigoje skelbiamų rezultatų ceremonijai.  O “Aukuras” pasirodė solidžiai – aukščiausios prabos chorinis šedevras J.Tamulionio “Lux aeterna”, artistiškumo ir emocionalumo reikalaujantis N.Sinkevičiūtės “Carpe diem” – tai toli gražu ne kiekvienam įkandami kūriniai. Todėl ir Lietuvos muzikų sąjungos specialusis prizas “Už brandžiausią programą” atiteko “Aukurui”. Prizas už geriausiai atliktą privalomą kūrinį mišriam chorui (A. Bražinsko “Upelė šventoji”) irgi įteiktas klaipėdiškiams. II vieta nebuvo paskirta, o III  pasidalijo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis mišrus choras “Cantate Domino” (vad. Rolandas Daugėla) ir Marijampolės miesto mišrus choras “Suvalkija” (vad. Virginija Junevičienė). Dar vieną specialų prizą “Perspektyviausiam dirigentui” pelnė  A. Viesulas, sugebėjęs konkursui parengti net tris chorus, kurie tarp savo grupės lygio dalyvių užėmė aukščiausias vietas: du – I, o trečias – II vietą. Tai išties unikalus atvejis, kai dirigentas sugeba dirbti keliuose miestuose, su keliais chorais ir su visais pasiekia puikių rezultatų. Beje, per pastarąjį dešimtmetį susikūrė nemažai naujų elitinių chorų ir visiškai išnyko riba, skirianti profesionaliuosius ir mėgėjų chorus.

Tačiau chorinio gyvenimo padangėje yra ir praradimų. Į sunkią situaciją pakliuvo tie, kurių pagrindą sudarė dainininkai mėgėjai bei provincijos chorai, ypač mažesnių miestelių. Dėl sumažėjusio valstybės dėmesio mėgėjų kultūrai chorinis dainavimas prarado savo socialinį reikšmingumą ir masiškumą. Smarkiai krito ir visuomenės susidomėjimas masine mėgėjiška chorine kultūra. Nesugebėjusieji arba objektyviai neturėjusieji galimybių persiorientuoti ir pakelti dainavimo kokybės atsidūrė už žiniasklaidos ir žiūrovų dėmesio ribų, o tai atsiliepė ir jų meniniam lygiui.

Tačiau intensyvus chorinis gyvenimas vyksta, jis kupinas įvairiausių festivalių (per metus priskaičiuojama dešimtimis), koncertų, dainų švenčių.

Pradėjo steigtis net berniukų chorai. Norisi tikėtis, kad ir ateityje galėsime pelnytai didžiuotis Lietuva, kaip aukštos chorinės kultūros šalimi.

Saulius Liausa

Vertinimo komisijos sekretorius