Jau antrus metus vykstančiu konkursu kvietėme įamžinti savo šeimos Kūčias. Sulaukėme daug laiškų, kuriuose ir vaizdo įrašai, ir nuotraukos, ir vertingi pasakojimai. Konkurso dalyviai laiškuose rašo: „Nesuvaržytas Kūčias ir Kalėdas mums padovanojo Lietuvos Nepriklausomybė ir kasmet vis stipriau mes savo pasaulyje jaučiamės laimingesni ir drąsesni. Laikydamiesi sukurtų šeimos ritualų ir tradicijų saugome save nuo negandų ir semiamės stiprybės iš protėvių“. Kiek daug prasmės galima sudėti į du sakinius. O kiek jos daug susitelkia susėdus su šeima prie vieno stalo ir atlikus tuos pačius magiškus veiksmus, kurių pradžių pradžios jau nebežinome. Mes darome taip, kaip darė mūsų tėvai, mūsų seneliai ir proseneliai. Ir taip iš kartos į kartą, su tikėjimu ir viltimi, kai tai vyks ir po mūsų.
Nepaprastai gražu, kad mūsų skelbtame konkurse dalyvavo ir mokiniai. Jaunąjai kartai taip pat svarbu, kad senosios šeimos tradicijos gyvuotų ir šiomis dienomis. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad gyvenu šeimoje, kuri neleidžia šiai šventei nykti", – sako jauniausia mūsų konkurso dalyvė, kuri atsiuntė ne tik nuotraukų, bet ir išsamų šventinės dienos aprašymą, turtingą tarmiškų žodžių iš Dainavos krašto. Sveikiname Moniką Kazabuckaitę tapusią mūsų konkurso nugalėtoja, nepagailėjusia savo laiko ne tik nufotografuoti visus svarbius apeiginius veiksmus, bet ir plačiau juos aprašyti.
Taip pat džiaugiamės gražiu laišku, kuris mus pasiekė iš Jungtinės Karalystės. Gan simboliška, kad šiais, Pasaulio lietuvių metais sulaukėme laiškų ir iš užsienio. Jie lyg priminimas mums visiems, kad visi mes esam viena tauta, visi turime būti vieningi, nes užaugome vadovaudamiesi tomis pačiomis vertybėmis, švęsdami tas pačias šventes ir puoselėdami tas pačias tradicijas. Sveikiname antrąją mūsų konkurso nugalėtoją Kristiną Arcisevičienę už išsamų ir dailų vizualinį Kūčių vakarienės pristatymą.
Visi konkurso dalyviai yra verti asmeninės padėkos. Jie, lyg tikri etnologai, fiksuoja asmeninius savo šeimos šventės momentus ir stipriai prisideda prie tradicijų išsaugojimo. Jų dėka mes galime pasakyti, kad Kūčių vakarienės tradicija gyva ir tikime, kad tokia ji išliks ir ateities kartoms.