Nominacija „Geriausias krašto folkloro kolektyvas ir jo vadovas“  

Laureatas: Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblis „Radasta“ ir jo vadovės Marytė Morkūnienė, Rasa Zakarė

Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblis „Radasta“ dainos kelią pradėjo 1987 m. pavasarį, kai Marytė Morkūnienė daugelį rajono gėlininkų ragino ne tik sodinti gėles, gražinti krašto sodybas, bet ir subūrus folkloro ansamblį puoselėti tradicinę kultūrą. Nuo pirmųjų dienų kartu su M. Morkūniene ansambliui vadovavo Audronė Makaveckaitė, vėliau Regina Žukauskienė, Nijolė Kačenauskienė ir Gediminas Rakauskas. Rasa Zakarė ansambliui vadovauja nuo 1996-ųjų rudens. Jauna etnomuzikologė ir tikra dzūkė, tuomet LMTA II kurso studentė labiausiai vertino savo krašto folklorą. Kalvių–Lieponių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Algės Armalienės, „Radastos“ ansambliečiams visuomet rodė autentiško dainavimo pavyzdį. O ir šokiai, tokie kaip „Bitukė trejinė“, Kalvių „Kadrilius“, yra perimti iš Kalvių žmonių. Kalvių–Lieponių etnografinis ansamblis – pirmieji „Radastos“ pateikėjai ir tikrieji mokytojai.

Vėliau liaudies dainos ansamblio kraitin suplaukė iš įvairių Dzūkijos vietų. Didžiausia folkloro ansamblio „Radasta“ vertybė – tai pačių ansambliečių, tradicijos tęsėjų, iš savo šeimų perimtas repertuaras. Dainų šūsnį dovanojo ansambliečiai – Stasys Denaitis iš Klepočių kaimo, Pranutė Dobrovolskaitė iš Tiltų kaimo, Pranas Marčinskas iš Puvočių, garsios dainininkės Rožės Sabaliauskienės kaimynas. Viena dainų pateikėjų buvo ir Stasė Jankauskienė, R. Zakarės teta iš Gudakiemio kaimo, dainavusi savo močiutės pribuvėjos Antaninos Okunevičienės dainas. Iš tų dainų buvo kuriamos Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programos: „Dzūkų krikštynos“, „Išdainuotas Stasės Jankauskienės gyvenimas“, „Iš dzūkų gyvenimo šalcinio“ ir kt. Daugelis dainų sugulė kompaktinėje plokštelėje „Trakų krašto dainos“.

Ansambliečiai ne tik puikiai dainuoja liaudies dainas, bet ir šoka Dzūkijos regiono šokius, nes gali pasidžiaugti stilingai grojančiais tradicinės instrumentinės grupės muzikantais.

Dabartiniai ansamblio nariai – Trakų miesto gyventojai: buvę pedagogai, medikai, agronomai, gėlininkai, vairuotojai, pardavėjai ir kitų profesijų žmonės, senjorai, kai kurie perkopę per 90 metų, bet juos visus vienija meilė folklorui.

Folkloro kolektyvas aktyviai dalyvauja įvairaus pobūdžio renginiuose Trakų rajono savivaldybėje, nuolat kviečiamas pristatyti Dzūkijos regiono folklorą šalies ir tarptautiniuose renginiuose: Lietuvos dainų šventėse, šalies ir tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“, „Skamba, skamba kankliai“, „Tek saulužė ant maračių“, „Pūsk, vėjuži“, Rasų šventėse Dieveniškėse, Kernavėj ir kt.

Marytė Morkūnienė (g. 1945 m. Molėtų r., Vėdarų k.) 1969 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Jauna ir veikli sanitarijos gydytoja pirmiausiai atvyko dirbti į Širvintas ir sudalyvavo Joninių šventėje Kernavėje. Tą vakarą ypatingai suskambėjusios liaudies dainos tebelydi Marytę iki šių dienų. Užsispyrusi aukštaitė savo darbus nuo 1972 m. tęsia Trakuose, aktyviai dalyvauja visuomeninėse veiklose, rengia legendines Jonines Tamašavoje. 1987 m. subūrusi folkloro ansamblį „Radasta“, iki šiol jam vadovauja, buria žmones, kartu su ansambliečiais puoselėja lietuvybę Trakų krašte ir už jo ribų.

2024 m. už etnokultūros puoselėjimą, tautinių mažumų kultūros plėtrą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą Trakų krašte apdovanota III laipsnio Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo medaliu.

Rasa Zakarė (g. 1974 m. Trakų r., Taučionių k.) mokėsi Onuškio vidurinėje mokykloje, vėliau įstojo į J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, kurioje įgijo fortepijono specialybę. 1996 m., ansambliečiams pakvietus, pradėjo vadovauti Trakų kultūros rūmų folkloro ansambliui „Radasta“. 1999 m. baigė LMTA etnomuzikologijos studijas. Magistro darbui „Dzūkų laidotuvių raudų atlikimo specifika. Raudojimo psichologinis aspektas“ vadovavo prof. dr. Daiva Vyčinienė. Baigusi studijas vadovavo Vilniaus folkloro ansambliams „Riduola“ ir „Poringė“. 1999 m. kartu su šviesaus atminimo Zita Kelmickaite kūrė LRT laidą „Raudojimo tradicija Dzūkijoje tebesitęsia“. Nuo 2000 m. – LRT laidų ciklo „Etnokultūros ratas“, „Duokim garo“, vėliau „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ redaktorė. Šiuo metu su dukra Liepa ir vyru Ričardu lanko Vilniaus folkloro ansamblį „Virvytė“.

2013 m. už etnokultūros puoselėjimą, tautinių mažumų kultūros plėtrą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą Trakų krašte apdovanota III laipsnio Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo medaliu.

Ansamblio kredo: Liaudies daina padeda gyventi!

Nominacija „Geriausias miesto folkloro kolektyvas ir jo vadovas“

Laureatas: Vilniaus universiteto Kauno fakulteto folkloro ansamblis „Uosinta“ ir jo vadovė Auksuolė Janina Šuliokienė

Folkloro ansamblis „Uosinta“ įkurtas 1979 m. Vilniaus universiteto Kauno fakultete profesoriaus hab. dr. Alvydo Butkaus iniciatyva. Ansamblyje dalyvauja 20 įvairių specialybių studentų, absolventų ir dėstytojų. Per 45-erius gyvavimo metus „Uosinta“ užaugino ne vieną studentų kartą. Įvairiais laikotarpiais ansambliui vadovavo Nijolė Grivačiauskienė, Birutė Viršilaitė, Birutė Nemčinskienė, Virgilijus Meškinis. Pastaruosius tris dešimtmečius „Uosintai“ vadovauja Auksuolė Janina Šuliokienė.

Ansamblio repertuarą sudaro pačių studentų surinktos dainos ir šokiai iš Pelesoje (Baltarusija), Varėnos, Pasvalio, Biržų ir Plungės rajonuose vykusių tautosakos ekspedicijų bei kūriniai iš tautosakos archyvo. Tautosakos rinkimas, bendravimas su kaimo senoliais, gyvosios tradicijos pajauta ir užrašytų dainų sklaida suteikė ansambliečiams gilų tautos tradicijų supratimą ir įkvėpė jas branginti.

Ansamblis „Uosinta“ parengė šias žymesnes koncertines programas: karinių-istorinių dainų „Brolis žirgelį balnojo“, advento dainų „Atlėkė elnias devyniaragis“, pavasario švenčių „Velykų rytą rožė pražydo“, rugiapjūtės dainų „Pareina rugelis namo“, Ilgių dainų „Aš eisiu į kalnelį“, sutartinių „Skumba terška žiedeliai“, Rasų „Kupolėle, kas tave skynė“, piršlybų dainų „Atajoja svoteliai“. Kolektyvas nuolat koncertuoja Lietuvoje, dalyvauja folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Atataria lamzdžiai“, Lietuvos dainų šventėse. Lietuvą ir Vilniaus universitetą garsino tarptautiniuose festivaliuose Norvegijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Portugalijoje ir kt.

Pastaruoju metu ansambliečiai gilinasi į vestuvių tradicijas, mokosi vestuvinių bei jaunimo meilės dainų. Ansamblio 45-mečio minėjimo koncertui parengtą „Sužadėtuvių“ programą apie senąsias piršlybų tradicijas išvydo ir 2024 m. šimtmetį minėjusios Lietuvos dainų šventės Folkloro dienos žiūrovai.

Ansambliečiai kasmet rengia kalendorines šventes, edukacijas, stovyklas, organizuoja tradicinių šokių vakarones jaunimui VU Kauno fakultete, kolegijose, mokyklose ir kt. Kolektyvo veiklos dešimtmečiai įprasminti kompaktinėse plokštelėse „Už girių girių“, „Kyno ty margi dvarai“.

„Uosinta“ – tai gyvenimo būdas, bendrystė, dalijimasis patirtimi ir idėjomis. Linksmi, šmaikštūs ansambliečiai ne tik smagiai leidžia laisvalaikį, keliauja, švenčia šventes, bet ir geba uždegti, įtraukti kitus. Šilta šeimyninė atmosfera ansamblyje padeda studentams atsiskleisti, susirasti draugų. Ne veltui ansamblio neskuba palikti studijas baigę nariai.

„Uosinta“ – tai gyvoji tradicija. Jos neišsenkantį gyvybingumą, meilę ir pagarbą etninei kultūrai nuolat papildo džiaugsmas būti draugėj ir dalintis.

Auksuolė Janina Šuliokienė (g. 1963 m. Kaune) Vilniaus universiteto Kauno fakulteto folkloro ansambliui „Uosinta“ vadovauja nuo 1996 m.,  nepailsdama ieškoti naujų būdų ir formų skleisti tradicinę kultūrą jaunajai kartai.

Per daugelį metų sukauptą patirtį vadovė perduoda jaunimui organizuodama kalendorines šventes, folkloro ekspedicijas, kūrybines stovyklas, įvairius projektus, koncertus, vakarones, tradicinio dainavimo, muzikavimo ir sutartinių edukacinius seminarus. Vadovės siekis – ansamblyje kurti jaukią tarpusavio bendravimo aplinką, ugdyti kūrybiškumą rengiant įdomias temines programas, padėti jaunimui suvokti ir vertinti iš senolių perimtas patirtis ir pritaikyti jas šiuolaikiniame gyvenime, motyvuoti jaunąją kartą aktyviau skleisti gyvąją tautinę tradiciją.

Vadovės kredo: Sėkime meilės tradicinei kultūrai sėklas jaunimo širdyse.

Nominacija „Geriausias naujai susibūręs mėgėjų meno kolektyvas ir jo vadovas“

Laureatas: Raseinių kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Dubysa“ ir jo vadovas Dainius Maslauskas

Raseinių rajono kultūros centro tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Dubysa“ susibūrė 2021 m. Kolektyve muzikuoja tradiciniai Raseinių krašto muzikantai, griežimo paslapčių išmokę savarankiškai, nebaigę jokių muzikos mokslų. Tai itin gražus gyvosios tradicijos pavyzdys.

Ansamblio tikslas – išsaugoti ir populiarinti senąsias griežimo tradicijas Raseinių krašte bei puoselėti senuosius muzikos instrumentus. „Dubysos“ repertuarą sudaro populiarios krašto melodijos ir dainos. Kolektyve darniai muzikuoja net trys kartos, dalydamosi sukaupta patirtimi. Ansamblio nariai – įvairių profesijų ir specialybių žmonės, nuo mažumės lydimi muzikos.

Kolektyvo veikla itin įvairi: nuo edukacinių pamokų, senųjų muzikos instrumentų restauravimo, tradicinės Raseinių krašto instrumentinės muzikos koncertų iki rajoninių ir nacionalinių švenčių inicijavimo. Tarp jų – bandonininkų festivalis „Po senolių pastoge“ Raseiniuose, armonikininkų šventės Ariogaloje, Šiluvoje ir Girkalnyje. Ansamblio nariai aktyviai koncertuoja, dalyvauja rajoninėse instrumentologinėse ekspedicijose, mokosi iš archyvinių įrašų. 2022 m. išleista kompaktinė plokštelė „Raseinių krašto tradiciniai muzikantai“, kolektyvo veikla nuolat pristatoma vaizdo įrašais interneto erdvėje.

Ansamblis dalyvavo Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Folkloro dienos „Rasi rasoj rasi“ programoje, tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaimo muzikantų festivalyje „Ant rubežiaus“, tarptautiniame liaudiško muzikavimo festivalyje „Sėlos muzikantai“ ir daugelyje kitų. Ne kartą pasirodė LRT televizijos laidose ir koncertavo už Lietuvos ribų. 2024 m. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje „Wäägvere Wolk“ Estijoje.

Dainius Maslauskas (g. 1998 m. Raseiniuose) – etnomuzikologas, menotyros magistras, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, armonikų tipo muzikos instrumentų kolekcininkas ir restauratorius. Nuo mažens lydimas tradicinės instrumentinės muzikos, paauglystėje įsitraukė į rajono kapelų veiklą, dalyvavo šalies ir tarptautiniuose armonikininkų festivaliuose, pelnė įvairių nominacijų ir apdovanojimų. 2023 m. už Raseinių krašto garsinimą meno srityje apdovanotas „Auksiniu lūšiuku“.

Muzikavimo tradicijas Raseinių krašte išlaikyti bei populiarinti siekiantis D. Maslauskas yra sukūręs armonikų mini muziejų, kuriame saugoma unikali tradicinių instrumentų kolekcija. Jis ne tik renka, bet ir restauruoja armonikas, prikeldamas jas antram gyvenimui. „Kiekviena armonika – tai ne tik medžio ir metalo junginys, bet ir sielos dalelė, per kartas atkeliavusi istorija. Kai laikau jas rankose, jaučiu kadaise šiais instrumentais grojusių žmonių rankų šilumą. Tai tiltas tarp praeities ir ateities, kurį aš noriu išsaugoti“, – sako D. Maslauskas.

Vadovo kredo: Didžiausia profesinė prasmė – palikti prasmingų darbų gimtajame krašte.