Nominacija
 UŽ NUOPELNUS TAUTINEI KULTŪRAI

Baletmeisterei, profesorei Laimutei Kisielienei 
 
 
 

Laimutė Kisielienė (g. 1950) – Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Šokio ir teatro katedros profesorė, baletmeisterė, pedagogė, Lietuvos dainų švenčių Šokių dienos meno vadovė.

L. Kisielienė baigė Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetus (dabar – Klaipėdos universitetas) ir įgijo baletmeisterio-pedagogo specialybę. Dar studijų metais ji vadovavo tautinių ir klasikinių šokių kolektyvams (1969–1972). Vėliau ji dirbo Lietuvos liaudies meno rūmų (dabar – Lietuvos liaudies kultūros centras) Choreografijos skyriaus metodininke (1973–1975), vyriausiąja moksline bendradarbe (1981) bei Choreografijos skyriaus vedėja (1982–1989), vadovavo tuometinių Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų tautinių šokių kolektyvui „Vaiva“ (1975–1981), ėjo Lietuvos muzikos draugijos „Muzika“ leidyklos choreografijos, vaikų ir jaunimo literatūros redakcijos vedėjos pareigas (1989–1990), dirbo Vilniaus 18-osios vidurinės mokyklos choreografijos mokytoja (1995–2000), Vilniaus kolegijos Menų studijų centro Šokio pedagogikos skyriaus dėstytoja (1991–2005). Ji viena pirmųjų šalyje tapo šokių mokytoja eksperte (1995), o 2001 m. jai buvo suteiktas Metų mokytojos vardas. Jos iniciatyva Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje šokio edukologijos specialybės studijų programa (2005).

Šiuo metu L. Kisielienė yra viena produktyviausių sceninės lietuvių choreografijos kūrėjų. Domėtis senąja baltų kultūra dar vaiką ją paskatino Laimutės tėtis – garsusis antropologas Antanas Poška, vėliau įtakos turėjo ir profesorius Juozas Lingys. Išskirtinis jos kūrybos bruožas – gilus lietuvių etninės kultūros pažinimas, autentiškos ir stilizuotos šokio stilistikos pajauta. Jos šokius, kurių sukurta jau per 60, iš karto atpažinsi – jie išsiskiria subtilumu, formos lakoniškumu, savo dvasia, choreografiniais sprendimais, ne vienas jų yra įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos liaudies kultūros centro premijomis. Didžioji jos sukurtų šokių dalis yra išspausdinta įvairiuose leidiniuose ir dviejuose autorinių šokių rinkiniuose – „Rytagonė“ (2000) ir „Girnelės“ (2009).

Choreografės kūryba buvo atliekama ir profesionalioje scenoje (2000) – ji buvo pakviesta dalyvauti valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ programos „Iš protėvių šaltinio“ kūrybiniame procese, sukūrė vokalinę choreografinę kompoziciją „Čir virvir, pavasaris“, šokius „Laduto“, „Kubilinis“, „Girnelės“ ir „Pranavada“.

L. Kisielienės kūrybiniai darbai šiandien žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Kanadoje, JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, Argentinoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Ne kartą ji talkino išeivijos šokių šventėse, teikė metodinę pagalbą šokių grupėms Čikagoje, Toronte, tautinių šokių kursuose „Dainavos“ stovykloje.

Kitas labai svarbus L. Kisielienės darbo baras – Lietuvos dainų šventės. Pradėjusi kaip Šokių dienos (1975, 1980) ir Respublikinės moksleivių dainų šventės (1987) vyriausiųjų baletmeisterių asistentė, o 1990 m. – baletmeisterė, vėliau ji tapo meno vadove, scenarijų autore bei režisiere (1994, 1998, 2003, 2007 ir 2009). Ji viena pirmųjų1990 m. Dainų šventėje ryžosi pristatyti pagal sutartinę sukurtą šokių kompoziciją „Aigi tūto“, kiek vėliau atsirado šokiai-sutartinės „Ratilėlis“ ir „Saulale, kelk“.

Savo patirtimi L. Kisielienė dalijasi respublikiniuose seminaruose, kursuose, skaito paskaitas ir pranešimus konferencijose, propaguoja liaudies šokio žanrą įvairiuose leidiniuose ir periodikoje. Svarbi profesorės ekspertinė veikla – ji yra Lietuvos kultūros bei švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos liaudies kultūros centro, choreografinių renginių ir nominacijų skyrimo ekspertė, konkursų vertinimo komisijų narė ir pirmininkė.

L. Kisielienė apdovanota Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus atminimo ženklu (2003), Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR vyriausybės Garbės aukso ženklu „Už nuopelnus“ (2005) ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (2005).