.jpg)
Dainų diena 2018
| Prasivėrus svirna duris 2012 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
CD Prasivėrus svirna duris Šiaulių krašto liaudies dainos, pasakojimai Šiaulių kraštas nuo seno garsėja spalvinga ir įdomia liaudies kūryba. Kadangi Šiaulių rajone susikerta dviejų regionų Aukštaitijos ir Žemaitijos ribos, tai ir dainose atsispindi šiems regionams būdingi liaudies dainų melodikos ir tekstų bruožai, o kartais jie persipina. Šioje kompaktinėje plokštelėje užfiksuotos 47 įvairių žanrų lietuvių liaudies dainos ir 2 pasakojimai. Tai archyviniai ir studijiniai įrašai. Leidinyje siekta, atspindėti kuo platesnę Šiaulių krašto liaudies dainų žanrų įvairovę. Čia skelbiamos vestuvių (Nr. 6, 8, 10,12, 14, 18, 20, 25, 27, 29, 30, 42, 44, 49), šeimos (Nr. 3, 4, 16), jaunimo (Nr. 7, 9, 22, 26, 43), našlaičių (Nr. 23, 45), karo (Nr. 11, 13, 15, 17, 19), darbo (Nr. 1, 2, 21, 24), Užgavėnių (Nr. 48), vaišių (Nr. 5, 46), literatūrinės kilmės (Nr. 28). vaikų (Nr. 33-39), apie gamtų (Nr. 41) dainos, romansai (Nr. 31, 32) ir 2 pasakojimai (Nr. 40, 47). Gaila, bet vis labiau nyksta liaudies kūrybos pateikėjų, tradicijos tęsėjų gretos, tačiau džiugina, kad šio rajono folkloro puoselėtojus sudaro kelios kartos. Čia dar galime išgirsti garbingo amžiaus pateikėjų, išsaugojusių prigimtinį ryšj su liaudies daina ir folkloro perėmėjų, viduriniosios kartos ir vaikų ansamblio dalyvių. Plokštelėje skamba puikių pateikėjų Mortos Katkienės, Mortos Čeputienės, Natalijos Miežetienės archyviniai įrašai ir 2011 m. Jadvygos Ginčienės bei Julijonos Ansevičienės užfiksuotos dainos, folkloro ansamblių „Nesenstantys širdimi" (ypač galinčio didžiuotis pagaviu ir tvirtu vyrų dainavimu), Bubių, Kurtuvėnų, Micaičių, Gilvyčių senieji įrašai, pasižymintys ypač gražiu ir darniu dainavimu. „Gerviki" (vaikų ir jaunimo) bei „Kurtuovės“ (vidutinio amžiaus) aktyvių tradicijų perėmėjų dainos. Įrašai LLKC mediatekoje. Turinys
Dainų vedėjai ir pasakotojai: Prasivėrus svirna duris Šiauliai region has long been famous for his fascinating and colorful folk art. The region has unique position in Lithuania as Šiauliai Region borders meet Aukštaitija and Žemaitija districts. Accordingly the melody and vocabulary of the folk songs reflects specifics of those regions and the same time intertwines with each other. This CD contains 47 different kinds of Lithuanian folk songs and 2 narrations. There are archive and studio recordings. The aim of this CD is to reflect widest possible variety of folk songs from Šiauliai Region. Published: Wedding songs (No 6,8,10,12,14,18,20, 25, 27,29,30,42,44,49), Family songs (No 3,4,16), Youth songs (No 7,9,22,26,43), Orphan songs (No 23, 45), War songs (No 11, 13, 15, 17, 19), Work songs (No 1, 2, 21, 24), Shrovetide songs (No 48), Feast songs (No 5,46), Literary originated songs (No 28), Children songs (No 33 - 39), Songs about the nature (No 41), Songs and romances (No 31, 32) 2 narrations. Unfortunately bit by bit folk art vanishes in history with older generation passing a way, nevertheless in Šiauliai region we could find folk art lovers from different generations. Here we could hear singing elderly people who are still in touch with innate performance of folk songs and in same time we could enjoy voices of middle aged people and children ensembles'. This CD contains archive recordings of adorable folk artists Morta Katkiene, Morta Ceputiene, Natalija Miezetiene. Golden voices of Jadvyga Ginciene and Julijona Anseviciene - the songs were recorded in 2011. Songs sung by Folk group “Nesentstantys širdimi“ (“Ageless in hart“), this group particularly could be proud of strong male input in to harmony of song. The historic records from Bubiai, Kurtuvienai, Micaiciai, Gilvyciai feature an exceptionally beautiful and harmonious singing. As well as songs sung by Gerviki (youth and children folk group) and Kurtuove (middle aged) folk art lovers and artists. PRASIVĖRUS SVIRNA DURIS Šiaulių krašto liaudies dainos, pasakojimai Lithuanian traditional folk songs, stories of Šiauliai district Dainos iš visos Lietuvos Šiaulių rajone susijungia dviejų regionų šiaurės vakarų Aukštaitijos ir pietų bei šiaurės Žemaitijos istorinls-kultūrinis palikimas, todėl čia išliko savita tradicinė kultūra ir tarmės. Rajono teritorijoje išskiriamos Šiaurės Žemaitijos telšiškių (dounininkų) ir pietų Žemaitijos raseiniškių (dūnininkų) bei Šiaurės vakarų Aukštaitijos šiauliškių patarmės. Panašiai kaip tarmės, čia išryškėja ir persipina muzikiniai dialektai. Todėl šio krašto dainų stilistika itin savita - esama „klasikinio" aukštaitiško ar žemaitiško dainavimo pavyzdžių, bet neretai priklausomybė vienam kuriam regionui tarsi ištirpsta. Žemaitijai būdingos sandaros melodijos gali būti dainuojamos aukštaitiška maniera - ritmiškai, be laisvos improvizacijos, tribalsių sąskambių. Lietuvos archyvuose, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros, Lietuvos televizijos ir radijo, Lietuvos liaudies kultūros centro. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir kituose sukaupta nemažai vertingų Šiaulių krašto dainų, instrumentinės muzikos, sakytinės liaudies kūrybos pavyzdžių, garso įrašų. Ir šiandien šis kraštas tebėra dainuojantis ir muzikuojantis, rajono folkloro puoselėtojus sudaro kelios kartos - čia dar galime Išgirsti garbingo amžiaus liaudies kūrybos pateikėjų, tradicijos tęsėjų išsaugojusių prigimtinį ryšį su liaudies daina (gaila, bet jų gretos vis retėja) ir folkloro perėmėjų, viduriniosios kartos bei vaikų ansamblio dalyvių. Rajono kultūros specialistai ir kraštotyros entuziastai nuodugniai Ištyrinėjo savo kraštą, surengė devynias kompleksines ekspedicijas, surinko nemažai vertingų pavyzdžių, kuriuos skelbia jau išleistose ir skelbs dar ruošiamose monografijose. Išleista Ir keletas tautosakos leidinių: 2002 m. Birutės Jarošienės ir Donvinos Savickienės sudarytas Šiaulių krašto dainų rinkinys „Pri mergelės dvara", folkloro ansamblio „Nesenstantys širdimi" vadovės Birutės Poškienės iniciatyva - kompaktinė plokštelė .Šiaulių krašto dainos*. Bet iki šiol nebuvo leidinio, kuris plačiau reprezentuotų Šiaulių krašto folkloro tradicijas. Visa tai paskatino imtis rengti garso publikaciją. Sukaupta įdomi ir vertinga medžiaga netilpo į vieną plokštelę, todėl nutarta pirmiausia išleisti dainuojamosios tautosakos leidinį. Kompaktinėje plokštelėje „Prasivėrus svirną duris” norėta atspindėti muzikiniu ir turinio požiūriu vertingiausią Šiaulių krašto dainų palikimą, kuo platesnę stilistinę ir žanrų įvairovę. Čia skelbiamos vestuvių, šeimos, jaunimo, našlaičių, karo, darbo, vaišių, Užgavėnių, literatūrinės kilmės dainos, romansai. Taip pat norėta pateikti skirtingais laikotarpiais užfiksuotus skirtingų kartų atlikėjų įrašus - praeities palikimą ir nūdienos Šiaulių rajono folkloro ansamblių perimtas liaudies dainas. Plokštelėje skamba pateikėjų Mortos Kaktienės (1966 m.), Mortos Čepulienės (1987 m.), Natalijos Mieželienės (1999 m.) archyviniai įrašai, folkloro ansamblių Bubių Kurtuvėnų, Micaičių. Gilvyčių senieji įrašai ir Jadvygos Ginčinės (2011 m.) bei Julijonos Ansevičienės (2011 m.) dainos, folkloro ansamblių „Nesenstantys širdimi” (2006 in.), .Gcrviki“ (2011 m.) vaikų ir jaunimo įrašai bei vidutinio amžiaus „Kurtuovės" (2011 m.) ansambliečių dainos. Leidinyje - 49 kūriniai (47 dainos ir 2 pasakojimai), suskirstyti pagal atlikėjus, tik įvairių atlikėjų įrašytos vaikų dainos sudaro vieną skyrelį. Kompaktinė plokštelė skirta folkloro ansamblių vadovams, mokytojams, moksleiviams, folkloro mylėtojams, nes svarbu, kad šį išsaugotą ryšį su savita ir turtinga liaudies kūryba pažintų jaunoji karia, o kiekvienas Šiaulių krašto žmogus ją gerbtų ir tausotų. Už nuoširdžią pagalbą rengiant kompaktinę plokštelę dėkojame visiems kolektyvų vadovams, dainininkams, kolegoms iš Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros centro, Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotojams, konsultantei etnomuzikologe!, Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėjai Dianai Martinaitienei bei Šiaulių folkloro klubui „Patrimpas".
NATALIJA MIEŽETIENE-POTOCKYTĖ (1913-2007) gimė Telšių apskr. Luokės valsč., Maudžiorų k., netoli Šatrijos kalno. Dainų ji išmoko iš mamos Barboros Urbonavičiūtės ir tėvo - žymaus skulptoriaus, dievdirbio Augustino Potockio (1844-1945). Jos repertuarų sudaro vestuvių, karo, jaunimo, humoristinės dainos, romansai.
MORTA KATKIENĖ-MARTINKAITĖ (1894-1977) gimė Šiaulių r. Kuršėnų apyl. Pūšilių k. 1966 m. jos dainas užrašė etnomuzikologės Laima Burkšaitienė ir Genovaitė Četkauskaitė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikogijos katedros Muzikinio folkloro archyve saugoma per 100 dainininkes atliekamų įvairių žanrų dainų, neblogos garso kokybės jrašų. Tvirtas, sodrus, raiškia dikcija pasižymintis M. Katkienės halsas, užfiksuotų dainų gausa liudija didelį dainavimo pomėgį. Jos repertuare itin vertingos senosios darbo, vestuvių, jaunimo, karo, vaikų, vaišių ir kitų žanrų dainos. Neabejotinai susidarytų atskira M. Katkienės plokštelė. Šiame leidinyje skelbiama 14 jos atliekamų dainų. Dviem baisais įdainuotuose įrašuose veda ir taria pati dainininkė.
JADVYGA GINČIENĖ-ŠABANAITĖ gimė 1923 m. Raudėnų miestelyje. Dainų išmoko iš Upynoje gyvenusios močiutės Domicėlės Mažeikienės. Dainavo namuose kartu su dviem vyresnėmis seserimis. Dvylikos metų pradėjo giedoti Raudėnų bažnyčioje. Klebonas ja labai pasitikėjo, tad prasidėjus karui padavė ryšelį pasaugoti. Po karo nunešusi atgal sužinojo, kad saugojo bažnyčios auksų. 1947 m. ištekėjo, o 1940 m. buvo ištremta į Sibirą, iš kurio pu dešimties metų grįžo į Luinių kaimų (Raudėnų valsčius). 1971 m. persikėlė j Kuršėnus. 15 metų giedojo Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. 28 metus J. Ginčienė aktyviai dalyvavo folkloro ansamblyje „Nesenstantys širdimi" - dainavo, mokė savo jaunystės dainų, mėgo šmaikščiai pasakoti. Jos repertuare - karo, vestuvių, jaunimo, vaikų), humoristinės dainos, romansai. Dainavimui turi įtakos bažnytinis giedojimas.
MORTA ČEPUTIENĖ-TAUJANSKAITĖ (1923-2002 m.) gimė Kuprių kaime greta Šiaulių miesto. Gyveno Kužių miestelyje. Jos dainas 1987 m. užfiksavo Verbūnų ekspedicijos dalyviai. Dainininkės repertuaro didžiųjų dalį sudaro vestuvių, jaunimo meilės, karo ir bendralietuviškos dainos. Ji dainuoja aukštaitiška maniera. Dainuoti mėgo jos mama Elena Petrauskaitė-Taujanskienė ir tėvelis Dionizas Taujanskas. Artimieji dainininkę prisimena kaip darbštų ir nuoširdų žmogų. Jos gyvenimas buvo sunkus, bet kasdienius darbus visuomet lydėdavusi daina.
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO FOLKLORO ANSAMBLIS „NESENSTANTYS ŠIRDIMI“. Ansamblis susikūrė 1983 m. Kolektyvui vadovavo Danutė Žalalienė, Stasė Jagminienė. Birute Jarošienė, Danutė Streckienė. Dabartinė vadove Birutė Poškienė. Kolektyvas - nuolatinis Kuršėnų miesto švenčių, renginių dalyvis. Ansamblis daug koncertuoja Lietuvoje, nuolat kviečiamas dalyvauti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose (1994, 1998, 2003, 2007, 2009). Šiaulių krašto folklorą pristatė Latvijoje, Lenkijoje. Folkloro ansamblio koncertinę programą sudaro Kuršėnų krašto ir žemaitiškos liaudies dainos. 2008 m. kolektyvas atšventė 25-erių metų kūrybinės veiklos jubiliejų ir ta proga išleido kompaktinę plokštelę. 2006 m. ansamblio vyrų grupės atliekamas damas įrašė Lietuvos liaudies kultūros centras. Karo, darbo, jaunimo dainų įrašai, pristatantys vyriško dainavimo tradicijų, skamba ir šioje kompaktinėje plokštelėje. Dainas veda balsingasis Juozas Sasnauskas.
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO MlCAlClŲ FOLKLORO ANSAMBLIS. Micaičių folkloro ansamblio pradininkės - trys seserys Venckutės: Stefa Kudrickienė, Juzefa Koverienė, Jadvyga Vaitkienė ir kaimynė Bronė Čepulienė. 1979 m. jas subūrė Angelė Širvinskienė. Kolektyvo repertuarą sudarė iš savo šeimų atsineštos dainos. 1979 m. dainininkės dalyvavo pirmajame liaudies kūrybos konkurse „Ant marių krantelio" Rumšiškėse. Micaitiškės iš karto buvo pastebėtos ir įvertintos. Kolektyvas dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse, folkloro festivaliuose, koncertuose, vakaronėse. Jo įdainuotos dainos saugomos Lietuvos televizijos ir radijo archyvuose. Ansamblio moterys dainuoja vestuvių, jaunimo, šeimos ir kitų žanrų dainas, žavi savita dainavimo maniera, balsų darna.
ŠIAULIŲ RAĮONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO GILVYČIŲ FOLKLORO ANSAMBLIS „GILVETA“. Ansamblis suburtas 1983 m. Kolektyvo repertuare gausu vėlyvesnės kilmės dainų ir romansų, kurie atliekami tradicine dainavimo maniera, skambiai ir įtaigiai.
ADELĖ NARSUTIENĖ (1927) IR KAZIMIERAS STRAZDAUSKAS (1942) kartu pradėjo dainuoti 1997 m. Gilvyčiuose. Kazimieras yra vietinis gyventojas, o Adelė kilusi iš Zarasų rajono Antažiegės kaimo. Jų repertuare - apie 60 dainų, daugelį jų jiems padainavo Gilvyčių žmonės: Kazimiera Povilaitienė, Teofilė Šidlauskienė, Zosė Baranauskienė, Petrė Šukienė. Leidinyje skamba stilingai, tvirtais balsais atliekama daina „Bėda prie bėdos“.
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO RAUDĖNŲ FILIALO IR RAUDĖNŲ MOKYKLOS JUNGTINIS FOLKLORO ANSAMBLIS „GERVIKI“. 1972 m. ansambli įkūrė Danutė ir Vladas Linkaičiai. Kolektyvas visada stengėsi dainuoti savo krašto dainas, šokti ratelius ir šokius, pasakoti gimtąja tarme. Kolektyvo vadovai keitė vieni kitus: Birutė Jarošienė, Birutė Lizdauskytė, Arūnas Pranskaitis. Pastaruosius 15 metų ansambliui vadovauja mokytoja Jovita Lubienė. Kartu su ja kolektyvų papildė gausus vaikų ir jaunimo būrys. Folkloro ansamblis - nuolatinis rajono, apskrities renginių, Lietuvos dainų švenčių (1998, 2004, 2007) ir 2012 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės dalyvis. Ansambliečiai organizuoja ir švenčia kalendorines šventes, rengia ir dalyvauja etnokultūrinėse vasaros stovyklose, įgyvendina įvairius projektus („Paukščių sugrįžimo dienos. Gandrinės“ - sukurtas vaizdo filmas. „Jurginės“, Senųjų amatų dienos ir kt.). Ansamblis parengė kelias savo krašto folkloro, kalendorinių švenčių koncertines programas. Jis ne tik koncertuoja, bet ir organizuoja įvairaus pobūdžio renginius, vakarones, edukacinius seminarus, konkursus, atviras pamokas ir pan.
KAZIMIERAS LUBYS (g. 1994) Šiaulių raj., Raudėnų km. Šiame leidinyje - gražiai tarmiškai šnekančio Kazimiero Lubio, paribio žemaičių tarmės išmokusio iš savo tėvelių ir senelių, pasakojimas apie Raudėnus. Kaip ir dažnas jaunas žmogus domisi daug kuo - nuo kompiuterių iki sporto, tačiau didžiausią laisvalaikio dalį užima folklorinė veikla - folkloro ansamblyje „Gerviki". Jis groja lumzdeliu, birbyne, veda dainas, šoka.
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBES KULTŪROS CENTRO BAZILIONŲ FILIALO KURTUVĖNŲ FOLKLORO ANSAMBLIS „KURTUOVE“. Kurtuvėnų etnografinis ansamblis susibūrė 1970 m. iš poreikio tęsti Užgavėnių tradicijas ir buvo vienas pirmųjų Žemaitijoje. Didžiausia ansamblio vertybė - daugiau nei šimtas Kurtuvėnų krašte nuo seno dainuojamų darbo, vestuvių, šeimos, jaunimo, karo dainų, šokių, ratelių, žaidimų. Kolektyvui vadovavo Janina Čepulytė-Lukoševičienė, Zofija Popova, Irena Pluščiauskienė, Amelija Kniurienė. Nuo 2005 m. ansambtui vadovauja Edita Ramančionienė. 2003 m. kolektyvas pasivadino milžinų motinos Kurtuoves vardu. Jaunesnė ansamblio „Kurtuove“ karta aiškiai suvokia vietos tradicijų tęstinumu svarbą, perima ir skleidžia krašto dvasinį paveldą, tradicijas. Kolektyvas švenčia kalendorines šventos, aktyviai koncertuoja krašto bei Lietuvos kultūriniuose renginiuose, dalyvavo Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienose (1994, 1990, 2003, 2007, 2009), tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltic“ (1993, 1996). Kompaktinėje plokštelėje pristatoma keletas Kurtuvėnų krašto dainų ir sakmė „Degantys pinigai“.
JULIJONA ANSEVIČIENĖ-DOMKUTĖ (g. 1935 m. Telšių apskr., Tryškių valsč., Giriškių k.) - ilgametė „Gerviki” ansamblio dainininkė Raudėnų folkloro ansamblyje aktyviai dalyvauja nuo pirmųjų jo gyvavimo dienų, ji ir dainas skambiai veda, ir Išraiškingai tarmiškai pasakoja, ir ansamblio vadoves pamoko: „Dainų reik sukramtyt - mat veina lengviau, vuo kita sunkiau kromtuoma yra. Ale tik sukromtis gali sudainiouti". Dainų išmoko iš tėvų Julijonos ir Kazio Domkų, močiutės Elenos Banienės. Kartu paveldėjusi ir tvirtų, energingų žemaitiškų charakterį ji noriai dalijasi savo, kaip atlikėjos ir pateikėjos, talentu. Kompaktinėje plokštelėje skamba J. Ansevičienės subtiliai išdainuojamos vestuvių ir našlaičių dainos, jai pritaria ansamblio vadovė J. Lubienė.
JOVITA LUBIENĖ-VAIKASAITE (g. 1971) Šiaulių raj., Raudėnų km. Gimusi, augusi ir po studijų gyventi grįžusi į savo gimtuosius Raudėnus, čia pradėjo dirbti lietuvių kalbos, etikos ir etnokultūros mokytoja Raudėnų pagrindinėje mokykloje bei meno vadove kultūros namuose. Gimtosios tarmės išmoko iš savo tėvelių Danutės ir Juozo Vaikasų - irgi visų gyvenimą gyvenančių Raudėnų krašte, liaudies dainų, ratelių, pasakojimų mokėsi iš savo vadovaujamo folkloro ansamblio vyriausiųjų dainininkių Anastazijos Kairienės, Viktorijos Valančienės, Paulinos Miltenienės, Stasės Lubienės, Julijonos Ansevičienės ir kt. Kartu su folkloro ansamblio „Gerviki" nariais jau daugiau nei 15 metų saugo ir puoselėja savo krašto folklorą, šventes, papročius ir tradicijas, nuoširdžiai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jau tiek daug jaunųjų raudėniškių gimtų lizdų paliko su didžiausiu turtu - Į širdis ir protus sukrautu gausiu ir vertingu liaudies kūrybos kraičiu.
RAMUNĖ MIKĖNIENĖ-PALAPYTĖ g. 1972 m. Tilvikų k. Šaukėnų sen., Kelmės r. Dabar gyvena Kurtuvėnų mstl., Šiaulių r. „Daba gyvenu Kurtuvėnūse, lankau polkliora ansamblį „Kurtuove“. Meili etnokultūra many užaugina muna mameli - baba Malvina Virmauskaiti - Palapieni (1909 - 1999) gimusi Paplieštakių kaimi, Šaukienų parapijuoj. Ištekieja už Juona Palapia i gyvena Tilvikų vienkiemy. Jos pasakas, dainas, šermenų gysmes, kulinarinia patiekalo i tradicinių švenčių šventinis mums augantyms tarybines metas būva kap gaivus uora gurkšnis. Esu laba smalsi i su dideliu maluonumu priėmiau viską kū girdiejau i mačiau. Laba noriečiau, kad muna vaika i kitas kartas nepaniekintų, didžiūtus sava krašta tradicijuom, nešdami mūsų sielų skambiejimą i Lietuvos ateiti".
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBES KULTŪROS CENTRO BUBIŲ KURTUVĖNŲ FOLKLORO ANSAMBLIS. Bublų etnografinį ansamblį 1987 m. subūrė Zofija Popovienė ir Rokas Vilimas. Jame dainavo 15 dainininkų. Aktyvia veikla pasižymėjo 1970 m. įsikūręs Kurtuvėnų etnografinis ansamblis, kuriam iki 1975 m. vadovavo Janina Čepulytė. Vėliau šie kolektyvai susijungė. 1990-1993 m. ansambliui vadovavo Aušra Gaidytė-Brijūnienė, o nuo 1993 m. - Aldona Vyšniauskienė. Šis folkloro kolektyvas buvo vienas brandžiausių Šiaulių rajone ir plačiai žinomas visoje Lietuvoje. Jis nuolat kviestas žemaičių dūnininkų tradicijas pristatyti įvairiuose folkloro renginiuose: 1993 m. tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltica" Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose (1994,v1998,v2003) irt. t. 2005 m. bubiškių ir kurtuvėniškių keliai išsiskyrė. Šiuo metu gyvuoja du kolektyvai - Bubių folkloro ansamblis „Obelėlė“ ir Kurtuvėnų folkloro ansamblis „Kurtuove“. Senųjų ansambliečių beveik neliko, tačiau jaunesnė karta stengiasi tęsti savitas dainavimo tradicijas. Kompaktinėje plokštelėje įrašytos prigimtinę tradiciją išsaugojusių dainininkių itin darniai ir gražiai atliekamos našlaičių, šienapjūtės, vestuvių, jaunimo dainos. Rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, Šiaulių rajono savivaldybė © Jūratė Šemetaitė, Aušra Brijūnienė Visas teises saugo įstatymai. Dauginti, platinti, nuomoti ir transliuoti šį albumą be leidėjų sutikimo draudžiama. |
