Aušra Jasiukevičiūtė. Liaudies dailės parodos „Iš šerdies“ kuratorė, dailininkė, skulptorė, personalinių ir grupinių parodų autorė ir dalyvė, darbų viešosiose erdvėse autorė, meninių projektų, renginių iniciatorė ir dalyvė, parodų kuratorė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, asociacijų, tarybų, ekspertų komisijų narė, kūrybos procesų tyrimų entuziastė.

Šiuolaikinė liaudies dailė: ką atskleidžia vizualinė parodos eksponatų kalba?

Remiantis parodos ekspozicijos kūrimo patirtimi, pranešime bus keliami klausimai: kaip kito liaudies dailės vaizdavimo kanonai, ar ji išlaikė esmines savybes, prasmes, ką įgijo ir ką prarado, palyginti su muziejų ir privačiose kolekcijose saugomais XIX–XX a. pr. artefaktais; kokią įtaką kitimui daro gyvensenos, visuomenės poreikių raida, šiuolaikiniai kultūros kontekstai, interneto, televizijos, dirbtinio intelekto generuojamų vaizdų srautai; kiek ekspertų, specialistų nuomonės, vyraujančios sampratos, žiūrovų pasirinkimai, vartojimo įgūdžiai prisideda prie srities vystymosi, suteikia postūmį; kokia, atsižvelgiant į tai, galėtų būti ateities liaudies dailės kūryba.

Ramutė Rachlevičiūtė. Menotyrininkė, hum. m. dr., Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė, šiuolaikinės lietuvių profesionaliosios dailės reiškinių, personalijų, moteriškosios tapatybės dailėje tyrinėtoja, dailininkų monografijų ir jų kūrybos albumų autorė ir sudarytoja, mokslo leidinių sudarytoja, personalinių parodų rengėja, Lietuvos ir tarptautinių dailės ir dailėtyros organizacijų narė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė.

Minčių spiečius parodoje „Iš šerdies“

Iš menotyros tyrimų perspektyvos pranešime bus žvelgiama į eksponuojamų liaudies dailės kūrinių visumą, aptariant, kaip jie siejasi su tradicija ir šiuolaikinio meno lauko naujovėmis. Ar nepriklausomybės laikotarpiu atsirado naujų tautodailininkų kūrybos reiškinių? Ko mes tikimės iš tautodailininkų ir liaudies dailės kūrinių – žanrų, technikų įvairovės, amato įvaldymo meistrystės, autentiškos meninės kalbos? Ar tautodailininkas gali būti klasikas, marginalas?

Vytautas Tumėnas. Dailėtyrininkas, etnologas, hum. m. dr., Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotojas. Tyrinėja liaudies dailės (tekstilės) ornamentiką, tradicinės kultūros ir tautodailės simboliką lyginamuoju, semiotiniu, raidos aspektais, nagrinėja tautodailės ir amatų raidos problemas, etnokultūrinių regionų savitumus. 5 monografijų, studijų, per 70 mokslo straipsnių autorius. Įvairių asociacijų, ekspertų komisijų narys, Nematerialaus kultūros paveldo komisijos pirmininkas.

Tautodailės tradicijos ir naujovių sampratos, reprezentavimo iššūkiai parodoje „Iš šerdies“ 

Remiantis parodos ekspozicija ir katalogu, pranešime bus nagrinėjama tautodailės ir jos reprezentavimo koncepcija, atsižvelgiant į 1) nevienalytę tautodailės ir jos paribių sampratą; 2) profesionalumo ir mėgėjiškumo, meno ir amato santykius; 3) tradicijų ir naujovių sampyną ar takoskyrą; 4) tautodailės apraiškų visapusės įvairovės ir aprėpties siekio ir ribotų galimybių prieštarą; 5) tautodailės reiškinių klasifikaciją ir tipologiją bei parodos koncepciją; 6) eksponatų kolektyvinės konkursinės atrankos ir subjektyvios kuratorystės dichotomiją.

Dalia Bernotaitė-Bieliauskienė. Etnografė, muziejininkė, istorikė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vedėja, liaudies tekstilės rinkinio kuratorė, tyrėja. Muziejuje dirba nuo 1985 m., įvairiais aspektais tyrinėja XVIII a. pab. – XX a. lietuvių liaudies tekstilę: drabužių ir interjero audinių bruožus, lokalius ypatumus. Dalyvauja ekspedicijose lietuvių materialinei kultūrai rinkti, skaito paskaitas, pranešimus konferencijose, kuruoja lietuvių liaudies tekstilės parodas, projektus. Parengė leidinių, paskelbė per 70 straipsnių liaudies tekstilės ir kultūros paveldo temomis.

Tautodailininkų tekstilės rinkinys Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. 1944–2024 m.

Pranešime bus kalbama apie Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Liaudies meno skyriuje sukauptą tautodailininkų tekstilę: rinkinio komplektavimo istoriją, įskaitant jo pildymą XX a. 6–8 dešimtmečių parodų eksponatais, pagrindinius atrankos kriterijus ir principus, požiūrį į meniškumą ir atitiktį tradicijai, konkretaus laikotarpio pasiūlą ir įsigijimo galimybes, vertinama, kiek dabartiniai audiniai atitinka tautinio paveldo sąvokas.

Oksana Judakova. Grafikė, kuria linoraižinio technika, piešia, fotografuoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Ukmergės „Vilkamirgės“ galerijos kuratorė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantė (tema – Lietuvos autsaiderių meno tyrimas).

Tradicijos ir autentiškos meninės raiškos santykis parodoje „Iš šerdies“

Šis santykis bus nagrinėjamas per autsaiderių meno prizmę. Tradicija menininkui suteikia tvirtą pagrindą, tačiau kartu užbrėžia ribas. Tradicija nesekančio savamokslio menininko kūryba kartais išsiveržia gaivališka, galinga versme. Vakaruose tokie atvejai vadinami outsider art (angl.), art brut (pranc.). Autsaiderių kūryba meno pasaulyje – trapi ir neapibrėžta. Kartais ji balansuoja tarp profesionaliojo ir liaudies meno, kartais slypi pilkojoje zonoje.