Baltijos valstybių berniukų chorų projektas

“BALTIJOS GINTARĖLIAI”

(THE AMBERS OF THE BALTIC)

Lietuvos, Latvijos ir Estijos chorinis dainavimas yra viena populiariausių muzikavimo formų, tautų muzikinio gyvenimo ir bendrosios kultūros dalis. Baltijos šalių dainavimo fenomenas nenutraukiama tradicija yra įsišakniję tautų etnokultūroje. Šios fenomeno išraiška – jau šimtą metų vykstančios Dainų šventės trijose šalyse, kurias UNESCO 2003 m. paskelbė pasauliniu nematerialaus žodinio paveldo šedevru.

Ypatinga ir reikalaujanti išskirtinės globos yra berniukų, jaunuolių ir vyrų chorų tradicija šiose trijose šalyse. Reikia pažymėti, kad šiuo metu Europoje yra tik keletas šalių – Anglija ir Vokietija – kur yra išlikusios pakankamai  stiprios berniukų, jaunuolių ir vyrų dainavimo tradicijos. Baltijos šalių tradicijos ypatingumas  yra tas, kad jos išsivystė ne iš religinės, bet iš pasaulietinės, būtent, etnokultūrinės tradicijos. Skirtingai nuo kitų europinių valstybių, kur priklausymas berniukų chorams yra išskirtinis reiškinys, Baltijos valstybėse berniukų chorai yra atviri visiems. Berniukų chorų gausa atlieka svarbią socialinę funkciją.

            Pereinamuoju iš totalinės sistemos laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių  labai sumažėjo dėmesys vaikų ir jaunimo ugdymo reikalams, ypač kūrybinei, meninei raiškai. Mažėjant popamokinės veiklos finansavimui, mažėja vaikų meninių kolektyvų skaitlingumas mokyklose. Dėl to didėja nepilnamečių nusikalstamumas, tarp jaunimo plinta narkotikų ir alkoholio vartojimas. Šios problemos skaudžiai palietė berniukus. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sumažėjo berniukų, jaunuolių ir vyrų chorų. Statistika: Estijoje beveik kiekviena mokykla turi berniukų chorus, kurių priskaičiuojama keli šimtai. Latvijoje koncertuojančių berniukų chorų apie 80. Lietuvoje prieš kelerius metus bebuvo likę vos septyni berniukų chorai.

Viena iš svarbiausių šiuo metu Lietuvos liaudies kultūros centro ir Lietuvos chorų sąjungos vykdomų programų  - berniukų choro žanro plėtra. Jos tikslas –įtraukti į chorinį judėjimą mokyklose ir kitose vaikų bei jaunimo įstaigose kuo daugiau berniukų, kurti naujus berniukų chorus.

Pagrindinis šios programos renginys - kasmetinis Lietuvos berniukų chorų festivalis – akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“. Šiuo projektu norima atkreipti visuomenės dėmesį į berniukų (didžiausios rizikos grupės) meninį užimtumą, kūrybiškos asmenybės ugdymą dainuojant berniukų chore. Labai svarbu, kad šį renginį visapusiškai remia Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos. Beje, šis festivalis ir tapo vienu iš svarbiausių stimulų kurtis naujiems kolektyvams.

Projektas prasidėjo 2000 metais. Tais metais Vilniuje ir 2001 m. Klaipėdoje įvyko koncertai, kuriuose dalyvavo keturi pagrindiniai berniukų chorai. Ši veikla paskatino kurti naujus berniukų chorus. Norint populiarinti judėjimą visoje Lietuvoje, buvo nutarta su šiais renginiais apkeliauti didžiuosius šalies miestus. 2002 m. akcija atkeliavo į Kauną ir jau išaugo į festivalį. Jame dalyvavo 16 berniukų chorų (900 dainininkų), iš jų 7 naujai susibūrę. 2003 m. festivalis vyko Šiauliuose ir jame dalyvavo 32 Lietuvos berniukų ir jaunuolių chorų (1500 dainininkų), iš jų 16 naujai susikūrę. 2004 m. renginys vyko Vilniuje ir jame dalyvavo 50 berniukų chorų (1700 dainininkų), o 2005 m. – Panevėžyje, kuriame dalyvavo 60 berniukų chorų (2000 dainininkų).

Kitas reikšmingas berniukų chorų judėjimui įvykis buvo 2003 m. Pasaulio lietuvių dainų šventė, kurioje pirmą kartą atskirai skambėjo berniukų balsai.

2002 metų vasarą buvo suorganizuoti berniukų chorų vadovų kvalifikacijos kursai “Vasaros akademija”.  Lietuvos berniukų chorų vadovai visą savaitę stebėjo Vilniaus mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro “Ąžuoliukas”  repeticijas, laisvalaikį, klausėsi paskaitų apie berniukų balso ugdymo metodikas, vokalo specifiką, dalijosi naujų chorų įsteigimo patirtimi. Taip pat nuolat rengiami seminarai berniukų chorų vadovams įvairiuose Lietuvos miestuose. Taip, pat 2002 m. berniukų chorų vadovai stebėjo Estijos dainų šventę Taline, o 2004 m. dalyvavo 5 tarptautiniame berniukų chorų festivalyje Rigas Doms Latvijoje.           

Sėkmingai plečiantis naujų berniukų chorų steigimosi judėjimui iškilo specialistų, galinčių dirbti su šiuo žanru problema.

Siekdami plėtoti ir puoselėti Baltijos šalių berniukų chorinio dainavimo žanrą, atstatyti glaudesnes šio regiono kultūrinio bendradarbiavimo tradicijas,  norėdami pristatyti naujausius Baltijos šalių chorinius kūrinius ir autorius kitoms Europos ir pasaulio valstybėms, spręsti berniukų chorų vadovų kvalifikacijos problemas, praturtinti kitų Europos mokyklų patirtimi Lietuvos chorų sąjunga, kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru, Rygos savivaldybės kultūros skyriumi ir Estijos nacionaline opera bei Federation Europeenne des Choeurs de l’Union, 2005 m. organizavo Baltijos valstybių berniukų chorų vasaros akademija “Baltijos gintarėliai” (The ambers of the Baltic). Projektas gavo Europos sąjungos finansuojamos programos „Kultūra 2000“paramą.

            Projekte dalyvavo jungtinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos 90 berniukų choras, 50 choro vadovų, 6 lektoriai. Kiekvienai šaliai atstovavo po 30 dainininkų – Latviją šiame projekte atstovavo   Rygos J. Medinio muzikos mokyklos berniukų choras (vadovas Romans Vanags), Estiją – Estijos jungtinis jaunuolių choras (vadovas Hirvo Surva), Lietuvą - Vilniaus berniukų choras “Ąžuoliukas” (vadovas Vytautas Miškinis).

Vasaros akademijos metu rugpjūčio 7 – 14 d. vyko Lietuvos berniukų chorų vadovų kvalifikacijos kursai. Kursų metu vyko seminarai chorų vadovams, berniukų vokalo ugdymo metodikų pristatymai, paskaitos apie berniukų balso ugdymo ir darbo su berniukų chorais specifikos problemas, diskusijos. Vadovai stebėjo jungtinio berniukų choro repeticijas, jas analizavo. Seminarus vedė lektoriai: Vytautas Miškinis – Lietuvos muzikos irteatro akdemijos profesorius, Vilniaus berniukų choro “Ąžuoliukas” meno vadovas, LCHS prezidentas (Lietuva); Romans Vanags – Rygos J. Medinio muzikos mokyklos berniukų choro meno vadovas (Latvija);  Hirvo Surva – Estijos choro dirigentų asociacijos prezidentas, Estijos nacionalinės operos berniukų choro meno vadovas; Jean – Pierre van Avermaet – Europos federacijos chorų sąjungos generalinis sekretorius (Belgija), Mindaugas Kubilius – Sorbonos universiteto doktorantas, asociacijos “Archangelus” prezidentas (Lietuva), Saulius Liausa – LCHS viceprezidentas, Lietuvos liaudies kultūros centro, Muzikos poskyrio vyriausiasis specialistas.

Vasaros akademijoje jungtinis choras parengė koncertinę programą, kurios pirmą dalį sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių naujausi kūriniai chorams, o antroje dalyje – A. L.Webberio “Requiem”. Šiam projektui specialiai buvo sukurti kūriniai - latvių J. Karlsons “Carmina Riga” ir lietuvių V. Augustinas “Iam te solum amo”. Su choru repetavo žymiausi šių šalių berniukų chorų vadovai. Šį procesą stebėjo naujai susikūrusiųjų berniukų chorų vadovai iš Lietuvos.

 Rudenį, rugsėjo – spalio mėn. vyko koncertinis turas po Baltijos šalis. Koncertai buvo surengti didžiųjų Lietuvos, Latvijos, Estijos miestų, prestižinėse salėse:  rugsėjo 14d. Vilniuje, spalio 28 d. – Rygoje, spalio 29 d. Piarnu ir spalio 30 d. Taline.

Jungtinio berniukų choro koncertinė programa buvo įrašyta į CD, taip pat apie projektą sukurtas filmas “Vyrai turi dainuoti”. Filmas supažindina su  Baltijos šalių berniukų chorų tradicija, jos plėtra, tendencijomis. Tai pirma šitokio pobūdžio informacinė medžiaga, kurios labai trūksta tiek chorinio žanro lyderiams, dažnai dalyvaujantiems IFCM, Europa Cantat, Musica Mundi organizacijų rengiamose pasulinėse konferencijoje, simpoziumuose, olimpiadose, skaitantiems pranešimus jose, tiek ir  visiems besidomintiems šiuo žanru. Filmas turi išliekamąją vertę ir reprezentuoja Baltijos šalių kultūros tradicijas.

Gruodžio mėn. seminare berniukų chorų vadovams buvo aptartas projektas, numatytos perspektyvos, pristatyti CD ir filmas. Seminare dalyvavo lektorius Errki Pohjola – profesorius, Tapiolos vaikų choro įkurėjas (Suomija).

Šis projektas pasitarnavo ieškantiems kelių, kaip saugoti ir vystyti berniukų chorų žanrą. Įgyję patirties vadovai pritaikys ją savo darbe su jau esančiais ir toliau sėkmingai steigiamais naujais kolektyvais. Be to, tai suartino Baltijos regiono kultūras, leido dar geriau pažinti vieniems kitus ir tęsti tarpusavio bendradarbiavimą.

Projektą parėmė Europos komisijos programa “Kultūra 2000”.

Saulius Liausa

Projekto direktorius

Lietuvos liaudies kultūros centro
Muzikos poskyrio vyriausiasis specialistas